Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-01-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-746-570/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-13
Bylos Nr.
2YT-746-570/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00141-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Pareiškėjas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2YT-746-570/2017Teisminio proceso Nr.2-28-3-00141-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 13 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė,

rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjo J. R. procesinio dokumento (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo J. R. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašo nutraukti santuoką sudarytą su E. R..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti ( LR CPK 137 str. 2 d., 2 p.).

Iš pateikto procesinio dokumento turinio spręstina, jog pareiškėjas ketina inicijuoti civilinės bylos iškėlimą dėl santuokos nutraukimo. Įstatymas numato kelis santuokos nutraukimo būdus, t.y. pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka bei kreipiantis ypatingąja teisena, sutuoktiniams kaip pareiškėjams su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir esant įstatyme numatytiems pagrindams vieno sutuoktinio prašymu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 381 straipsniu, ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui, vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.). Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 str. 2 d.). Laisvės atėmimo bausmės atlikimas nelaikomas deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimu (LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 str. 2 d. 5 p.) (Kauno apygardos teismo 2014-09-16 nutartis civilinėje byloje 2S-1663-343/2014).

Šiuo atveju pareiškėjas savo buvimo vietą nurodo Marijampolės pataisos namus, esančius Marijampolės m., Sporto g. 7. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog nors jis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau pagal loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus su bausmės atlikimo vieta fizinio asmens asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai nesietini, ir bausmės atlikimo vieta negali būti laikoma fizinio asmens gyvenamąja vieta, nors jis faktiškai ten gyvena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 2.12 str. 3 d., fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, o fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Laisvės atėmimo bausmė yra vieša prievolė, todėl fizinio asmens gyvenamąja vieta negali būti laikomi pataisos namai, asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę gyvenamąja vieta laikoma paskutinė jų gyvenamoji vieta iki minėtų priemonių taikymo. Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmenį gautais iš Registrų Centro Gyventojų registro departamento duomenimis matyti, jog pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktine nurodoma E. R. (duomenys neskelbtini). Dėl nurodyto spręstina, kad pareiškėjo pareiškimas dėl santuokos nutraukimo kreipiantis tiek ginčo teisenos, tiek ypatingosios teisenos tvarka, Marijampolės rajono apylinkės teismui neteismingas.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškimą atsisakytina priimti kaip neteismingą Marijampolės rajono apylinkės teismui (LR CPK 381 str., 538 str., str., 137 str. 2 d. 2 p.).

Išaiškintina pareiškėjui, kad jis, pagal byloje nustatytus duomenis ir esant nepasikeitusiai E. R. gyvenamajai vietai, kreipiantis ginčo teisenos tvarka turėtų kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą, esantį adresu: Vilniaus g. 247, LT-76343 Šiauliai.

Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (LR CPK 137 str. 4 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo kaip neteismingą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Išaiškintina pareiškėjui, kad jis, pagal byloje nustatytus duomenis ir esant nepasikeitusiai E. R. gyvenamajai vietai, kreipiantis ginčo teisenos tvarka, turėtų kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą, esantį adresu: Vilniaus g. 247, LT-76343 Šiauliai.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Neveckienė