Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.8.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. kovo 21 d.

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei J. Z. ir atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. K., laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d., įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, turėdamas vieningą tyčią klastojant PVM sąskaitas faktūras savintis svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. birželio 21 d. suklastojo, t. y. koregavo tikrų PVM sąskaitų faktūrų turinį: 2022 m. kovo 21 d. įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė 3 200 Eur gavėją I. M., 2022 m. balandžio 5 d. įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė 4 700 Eur gavėją I. M., 2022 m. balandžio 28 d. įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė 5 000 Eur gavėją U. M., 2022 m. gegužės 13 d. įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė 5 320 Eur gavėją E. J., 2022 m. gegužės 16 d. įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė 8 500 Eur gavėją E. J., 2022 m. gegužės 20 d. įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė 5 300 Eur gavėją E. J., 2022 m. birželio 14 d. įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė 5 400 Eur gavėją E. J., bei, siekdamas apgaule užvaldyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras pateikė kaip tikras elektroniniu paštu, - iš elektroninio pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) persiųsdavo į elektroninį paštą, kurio adresas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) J. Z., taip ją suklaidindamas, dėl ko ji, remiantis šiomis PVM sąskaitomis faktūromis atlikdavo mokėjimus į fizinių asmenų, nežinančių, kad daroma nusikalstama veika, kuriems pavedimai neturėjo būti padaryti, banko sąskaitas: 2022 m. kovo 21 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atliko 3 200 Eur mokėjimą į I. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. balandžio 6 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atliko 4 700 Eur mokėjimą į I. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. balandžio 28 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atliko 5 000 Eur mokėjimą į U. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 13 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atliko 5320 Eur mokėjimą į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 16 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atliko 8 500 Eur mokėjimą į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 20 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atliko 5 300 Eur mokėjimą į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. birželio 14 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atlikto 2 000 Eur mokėjimą į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. birželio 21 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke atlikto 3 400 Eur mokėjimą į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, po ko visas nurodomas lėšas asmenys, nežinantys, kad daroma nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku perdavė I. K., ir taip jis lėšas pasisavino. Taip jis suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, bei apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 37 420 Eur, bei padarė šiai įmonei 37 420 Eur turtinę žalą.

I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Įsidarbino šioje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), J. Z. buvo (duomenys neskelbtini), bet faktiškai viską tarėsi su kitu žmogumi, kaip ir jo įmonė, finansus tvarko jis, bet pagal dokumentus įmonė priklauso J. Z. Susitarė dėl naujos veiklos, kai pas jį buvo finansiniai sunkumai teko suklastoti sąskaitas. Veiką vykdė nuo kovo mėnesio iki rugsėjo mėnesio. Gaudavo sąskaitas faktūras iš tiekėjo ir sąskaitoje faktūroje pakeisdavo gavėjo sąskaitos numerį ir pateikdavo tas sąskaitas J. Z., ji apmokėdavo gaudavo pinigus jis. Sąskaitas redaguodavo kompiuteriu per programą „Paint“, „Photoshop“. Daug įvairių sąskaitų būdavo ir tikrai direktorė ne viską tikrindavo. Kas buvo sąskaitose parašyta direktorė juo pasitikėjo ir pervesdavo pinigus. Faktiškai tos paslaugos buvo, ten 3-4 sąskaitos suklastotos, kai paslaugų iš vis nebuvo. Bendra jo pasisavintų pinigų suma 37 tūkst. Eur. Iš jų 32 tūkst. Eur tikrai buvo vykdoma paslauga, o kiti iš vis nieko nebuvo, jis suklastojo. Kaltinime teisingai nurodytos sumos. Už 32 tūkst. Eur, kuriuos pasisavino, įmonės turėjo su tomis kompanijomis sutartis. 5 tūkst. Eur, kuriuos pasisavino irgi įmonė turėjo sutartis su kompanijomis, bet veikos padarytos laikotarpiu, kai įmonė su tomis kompanijomis nevykdė paslaugų. Buvo sutaręs su įmone, jog kiekvieną mėnesį gaus iš pelno, bet procentų jam nebuvo sumokėta, neturėjo iš ko padengti ir jie apie viską sužinojo. Vėliau bandė su jais susitarti, pasirašė sutartį, bet ten buvo tokios sąlygos, kurių jis negalėjo įvykdyti. Buvo labai didelis procentas, trumpas laikas, buvo vekseliai pasirašyti, visai sumai. Po kurio laiko, jie žinojo, jog jis tikrai neatsiskaitys laiku, jog bus procentai ir jį padavė į antstolius. Bandė iš naujo susitarti, jog jis dalimis grąžintų. Egzistuoja viena įmonė „(duomenys neskelbtini)“ didžiausia sumą turi sumokėti jiems. Kol kas, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems nesumokėjo, kai jis atsiskaitys jiems grąžins tą sumą, jie turės grąžinti „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu jie negrąžins pas juos išeina pelningumas, o ne nuostoliai. Neišėjo susitarti ir jie padavė jį į teismą.

E. J. jo pažįstama. Turėjo prieigą prie E. J. bankininkystės, nes ji gyvena užsienyje ir turėjo leidimą koreguoti jos sąskaitą, turėjo prieigą prie jos sąskaitos. Įmonės, kurios nurodytos faktūrose užsienio įmonės. Direktorei nekilo klausimų dėl užsienio įmonės ir lietuviškos asmens gaunančio pinigus pavardės, nes šitoje sferoje gan dažnai kitos įmonės prašo pervesti pinigus vietiniams vairuotojams. Pats išgrynino pinigus, kuriuos nurodė pervesti į E. J. sąskaitą. Pinigus, kuriuos pervesdavo į užsienio sąskaitas, jis paprašydavo, jog jam atiduotų grynais. Asmenis, kuriems pervesdavo pinigus į užsienį pažinojo iš anksčiau, su jais dirbo. Asmenims, kuriems pervesdavo pinigus į užsienį nieko neaiškino, jiems nelabai buvo įdomu. Su pasisavintais pinigais turėjo įsiskolinimų, tai juos padengė. Išėjęs iš senos darbovietės negalėjo ilgai įsidarbinti, nes kai išeini metus negali toje pačioje sferoje įsidarbinti. Nežino ar neklastojant dokumentų būtų galima atlikti šią nusikalstomą veiką. Kažkiek yra grąžinta pinigų, yra antstoliai, kurie išskaičiuoja kiekvieną mėnesį.

Kažkiek civilinio ieškinio prašomos priteisti sumos yra grąžinta, ten nėra didelė suma. Atskirai jiems nieko nemokėjo. Išieškojimas vyksta ne dėl visos sumos grąžinimo, o pagal vekselius. Vekseliai yra pasirašyti visai sumai, kurią jis pasisavino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoja tais vekseliais. Išrašyti vekseliai po 3 tūkstančius, kadangi, kaip jie minėjo šitai sumai nereikia notarinio patvirtinimo ir išrašė 10-11 vekselių. Norėtų, jog šitie vekseliai būtų visi anuliuoti, antstoliai nuimti. Tiesiog norėtų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarti, jog galėtų normaliai grąžinti pinigus. Nuo praeitų metų gegužės mėnesio vyksta išieškojimas. Tėvas gauna pensiją ir jam, kas mėnesį nuskaičiuoja. Gailisi jog taip padarė, nori grąžinti skolą, nori kuo greičiau grįžti į normalias gyvenimo vėžias, nes pas jį šeima, vaikai.

J. Z. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad palaiko 37 420 Eur civilinį ieškinį visa apimtimi. Per antstolius gražintą sumą reikia nustatyti, kiek priskirta pagrindinei sumai ir kiek vykdymo išlaidų dengimui. Per antstolių ataskaitas matosi, jog kaltinamojo tėvui ir kaltinamajam vykdomi kiti išieškojimai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Povilas Gruodis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareikštame civiliniame ieškinyje nėra jokių palūkanų, delspinigių, žalų ar nuostolių, tai yra tik ta pinigų suma, kuri buvo neteisėtai pasisavinta tai 37 420 Eur, tai tiesioginiai nuostoliai. Kaltinamasis buvo pasirašęs skolos grąžinimo sutartį, skolos grąžinimo sutartyje buvo įrašyta didesnė pinigų suma tai yra 39 000 Eur su trupučiu, didesnė suma, nes buvo paskaičiuotos 3 proc. mėnesinės palūkanos nuo pasisavintų lėšų ir toje sutartyje buvo nustatytos papildomos palūkanos nuo susidariusios skolos, jei neįvykdomas grąžinimas iki tam tikros datos ir tos sutarties užtikrinimui išduotas paprastasis vekselis. Vekselis buvo pateiktas vykdymui, vekselio suma 3000 Eur. Dabar iš viso yra išieškota 688,62 Eur ir šita suma paskirstyta taip: 235,88 antstolių vykdomųjų išlaidų dengimui, 58,55 Eur pagrindinės vekselio sumos dengimo išlaidos ir 394,19 Eur yra palūkanos pagal vekselį dengimo išlaidos. Nepriskiria ir nemano, jog tie 58,55 Eur turėtų būti skaičiuojami kaip civilinio ieškinio mažinimo pagrindas, nes tai yra suma, kuri net nepriartėja prie tų 37 420 Eur, tai yra papildomos palūkanos ir kitos papildomai susidariusios sumos, kurios net negali būti baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio dalykas. Laikosi pozicijos, jog civilinis ieškinys, kurį sudaro tik tiesiogiai pavedimai, pagrįsti pavedimai iš įmonės sąskaitos, neturi jokio pagrindo ir nekoreliuoja su vekseliu ir jo išieškojimu. Skolos padengimo sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo mėn. kai pagavo darbuotoją, kai jis atliko veiksmus. Skolos sutartis yra 39000 Eur, atskirai yra 13 vekselių po 3000 Eur iš kurių visi pasibaigę išskyrus tą, kuris pateiktas išieškojimui, nes vekseliai yra ne notariniai, jie turėjo terminą, jie negali būti pateikti vykdymui. Pagal skolos padengimo sutartį skaičiuojasi 4 proc. palūkanos mėnesio dydžio ir delspinigiai. Ta sutartis turėjo galioti iki 2022 m. gruodžio 27 d., ji buvo pasirašyta trumpam terminui, nes darbdavys tikėjo pažadais, kad darbuotojas grąžins skolą.

Skolos padengimo sutartis buvo pasirašyta didesnei sumai tai civilinio ieškinio suma plius susikaupusios palūkanos tai sudarė beveik 3000 Eur ir viso 39000 Eur. Skolos padengimo sutarties 3.1 punktas ir dar 2.4 punktas numatyti delspinigiai ir palūkanos, šioms sumoms užtikrinti buvo išduoti vekseliai, iš kurių tik vienas 3000 Eur sumai pateiktas vykdymui ir pagal jį išieškota 58 Eur. Tai ne ta pati suma ir šioje vietoje civilinio ieškinio patenkinimas niekaip nekoreliuoja su skolos padengimo sutartimi, tai yra tik dalis skolos padengimo sutarties, ta kuri tikrai nėra nei išieškoma, nei kaip nors išieškota. Skolų išieškojimas nevyksta, išieškoma tik 3000 Eur, tai yra palūkanos ir delspinigiai virš 37 420 Eur sumos. 3000 Eur išieškojimas vyktų toliau, nes pagal šį išieškojimą, šiai dienai išieškota 58,52 Eur. Kiti vekseliai nevykdomi. Visi vekseliai buvo išduoti ta pačia data, 3000 Eur sumai. Notaras laikėsi principo, jog jis gali patvirtinti tik vieną vekselį ir tik vienas vekselis, kuris neviršija įstatymo nustatytos ne notarinio vekselio sumos. Todėl buvo pateiktas vykdymui tik vienas vekselis, o visi kiti kadangi baigėsi terminas, tai baigėsi ir jų galiojimas. Palaiko ieškinį ir prašo priteisti realiai padarytos žalos sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo I. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2023 m. rugsėjo 4 d. įtariamojo apklausos protokole I. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Gyvena kartu su (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Yra neteistas, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą, nekilnojamo turto neturi. 2022 metais kovo mėnesį, tikslios dienos neatsimena jis įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigomis. Jo darbo funkcijos buvo susijusios su (duomenys neskelbtini) paieška, (duomenys neskelbtini). Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos jis prisijungti negalėjo pats, nes neturėjo prisijungimų, mokėjimų jis neatlikdavo, visus mokėjimus atlikdavo direktorė. Jam dirbant šioje įmonėje buvo sudaromos įvairios sutartys su Lietuvos, (duomenys neskelbtini) bei kitų trečiųjų šalių pervežimo įmonėmis (įmonės buvo kaip klientai, užsakovai ir vykdytojai). 2023-09-04 pranešime apie įtarime minimos dvi (duomenys neskelbtini) įmonės, šių įmonių jis neišgalvojo, jos fiziškai egzistuoja, turi pervežimo licencijas, taip pat šios įmonės yra sudarę sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pervežimo paslaugų. Jam einant minėtas pareigas, 2022 metais, neprisimena mėnesio bei dienos jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei suklastotas sąskaitas, kiek tiksliai sąskaitų buvo dabar tiksliai pasakyti negali. Suklastotose sąskaitose jis įrašė fizinius asmenius (kaip realius pinigų gavėjus), toks buvo jo sukčiavimo būdas. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei nekilo jokių įtarimų, bet eigoje direktorė pastebėjo. Šie pinigai, t. y. 37 420 Eur turėjo pasiekti (duomenys neskelbtini) įmonės dėl jų teikiamų pervežimo paslaugų, šios įmonės realiai teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, bet dalies pinigų (duomenys neskelbtini) įmonių nepasiekė dėl jo sukčiavimo būdo, kadangi šiuos pervedamus pinigus, suklastotose sąskaitose nurodyti fiziniai asmenys, perduodavo jam - tai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai I. M. ir U. M. Dėl E. J. pervedamų piniginių lėšų gali pasakyti, kad prie E. banko sąskaitos jis pas prisijungdavo iš savo darbo kompiuterio, asmeninio telefono ir taip valdydavo mokėjimą: pinigus pervesdavo sau į asmeninę banko sąskaitą. I. M. ir U. M. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, jie lankydavosi Lietuvos Respublikoje, šių asmenų kontaktus turi iš anksčiau, nes su jais dirbo. Jis jų paprašė, kad jie jam duotų savo banko sąskaitas, kadangi jam reikėjo pervesti pinigus per jų banko sąskaitas. Jie sutiko jam padėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamus pinigus jie atiduodavo jam grynaisiais, kai būdavo Lietuvoje arba pervesdavo jam į jo asmeninę banko sąskaitą. Ar šie (duomenys neskelbtini) asmenys dabar yra Lietuvoje jis nežino. E. J. yra mano pažįstama, ji Lietuvoje negyvena, šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis taip pat jos paprašė, kad ji jam leistų pasinaudoti jos banko sąskaita, ji sutiko jam padėti. Gavęs šiuo pinigus jis juos išleido savo asmeniniams reikalams, taip pat turėjo finansinių sunkumų, įsiskolinimų ir todėl nusprendė taip pasipelnyti - padengti savo įsiskolinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direkorei apie savo sumanymą nieko nesakė, ji nežinojo. Kadangi dažnai keičia telefono numerį, šiuo metu negali pasakyti (duomenys neskelbtini) piliečių I. M. ir U. M. kontaktinių duomenų, bet jis pasidomės per savo ankstesnius kolegas dėl šių asmenų ir praneš tyrimą atliekančiai pareigūnei. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, šiuo metu neturi galimybių fiziškai grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, bet yra linkęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tartis dėl pinigų grąžinimo kitais, lankstesniais būdais bei yra pasiryžęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengti turtinę žalą, kuri kilo dėl jo veiksmų. Daugiau nieko pasakyti negali.(2 t., b. l. 29-31).

2023 m. lapkričio 21 d. papildomoje įtariamojo apklausos protokole I. K. nurodė, kad nori paaiškinti, kad jis eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigomis, neteisėtai iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 37 420 Eur. Minėti pinigai buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje. Jis prisijungimų prie įmonės banko sąskaitos neturėjo, mokėjimus atlikdavo įmonės (duomenys neskelbtini) J. Z. Tiekėjai jam į jo darbinį elektroninį paštą, į jo darbo telefoną atsiųsdavo sąskaitas - faktūras, tada jis šias faktūras pakeisdavo tai yra pakoreguodavo: sąskaitos apačioje įrašydavo kitą gavėją, tada šią pakeistą sąskaitą jis nunešdavo įmonės (duomenys neskelbtini) J. Direktorė pagal mano atneštą sąskaitą atlikdavo bankinius mokėjimus. Bankiniai mokėjimai nepasiekdavo paslaugo tiekėjo, nes pinigai būdavo pervedami į jo pakoreguotą gavėją. Jis nurodė šiuos pinigų gavėjus: E. J., I. M., U. M.. Dėl E. J. jis gali pasakyti, kad ji nuo 2021 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Jis turėjo, tuo metu jis galiojo (šiuo metu nebegalioja), jos vardu sudarytą įgaliojimą, kuriuo jis galėjo naudotis E. J. banko sąskaitą. Taip pat turėjo banko prisijungimus prie E. J. banko sąskaitos. Su įgaliojimu jis nuvykdavo į banką ir grynindavo pinigus nuo jos sąskaitos. (duomenys neskelbtini) piliečiai I. M. ir U. M. yra jo pažįstami, jį su jais sieja darbo santykiai. Jis jų paprašė paslaugos, kad jie jam pasakytų savo banko sąskaitos numerį, o paskui atvykę į Lietuvos Respubliką išgrynintų ir jam paduotų pervestus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Jis minėtiems (duomenys neskelbtini) piliečiams nesakė kokie tai pinigai, už ką pervedami, jie to nežinojo ir jo neklausė. Jie jam padėjo kaip pažįstamui, už tai atlygio negavo. Jis jų paprašė pagalbos todėl, kad nelogiška sau iš karto persivesti pinigus, jis norėjo be jokių kliūčių ir klausimų gauti pinigus. Jis neprisimena, bet jis galėjo sudaryti papildomus dokumentus (sutartis), kad nekiltų problemų dėl pinigų pervedimo koreguotų sąskaitų gavėjams. Pinigų kaip ir minėjo jam reikėjo atlyginti jo kitus įsipareigojimus, jis kaltę pilnai pripažįsta. Šiuo metu negali skolininkams atlyginti pilnai patirtą žalą, bet yra pasiryžęs eiti į derybas ir kalbėti su jais dėl žalos atlyginimo. Iki šiol antstoliai nuo jo banko sąskaitos nuskaičiuoja pinigus, tai yra vykdo išieškojimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselius. Kiek tiksliai pinigų antstoliai nuskaičiuoja negali pasakyti (2 t., b. l. 36-37).

2023 m. gruodžio 14 d. įtariamojo apklausos protokole I. K. nurodė, kad jis koregavo tikras PVM sąskaitas faktūras, kiekvienai suklastotai PVM sąskaitai faktūrai buvo naudojama vis kita tikra gaunama PVM sąskaita faktūra iš tiekėjų. Jis pakeisdavo PVM sąskaitos faktūros turinį, apačioje nurodydavo kitą pinigų gavėją. Pripažįsta, kad pasisavino 37 420 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis labai gailisi dėl to: yra neteistas, linkęs su pareiškėjais tartis, kalbėtis dėl žalos atlyginimo, padengti jiems žalą. (2 t., b. l. 57-58).

2023 m. rugpjūčio 29 d. apklausos protokole J. Z. nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Bendrovė turi vieną banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. Prie šios banko sąskaitos prisijungimus turėjo tik ji, buhalterės jų bendrovė neturi. 2022 metų kovo mėn. pradžioje, pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti I. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pareigomis. Kaip tik tuo metu jos ieškojo naujo darbuotojo, kadangi buvo planuojama vystyti naują (duomenys neskelbtini) projektą su (duomenys neskelbtini), šiam projektui jos I. K. ir priėmė. I. K. buvo atsakingas už šio projekto vykdymą, jis joms, tai yra jai bei kitam darbuotojui pateikdavo tiekėjų ir pirkėjų sudarytas sutartis dėl pervežimo paslaugų. Ji šias sutartis peržiūrėdavo, pasirašydavo ir atlikdavo pervedimus sutartyje nurodydoms įmonėms į jų banko sąskaitas. Ji I. K. pasitikėjo. I. per visą projekto vykdymo laiką jai buvo nurodęs įvairių bendrovių (pervežėjų ir pirkėjų) sąskaitas - faktūras, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) bendroves, kurios vykdo pervežimus, kaip ir pareiškime nurodė tai yra - „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kitų tiekėjų sąskaitos - faktūros nebuvo klastotos. Projekto laikotarpiu daugiausia buvo pasirašyta sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“. Projekto eigoje jai kilo įtarimas dėl I. K. veiksmų, kai jis pateikė sąskaitą - faktūrą, kurioje ji pamatė nurodytas fizinių asmenų banko sąskaitas. Tada ji paklausė pas I., ar tai normalu, jis jai paaiškino, kad tai yra normalu ir (duomenys neskelbtini) taip priimtina dėl greitesnio atsiskaitymo. Po šio I. K. paaiškinimo, ji pinigus ir pervedė asmenims, kurie buvo nurodyti sąskaitose - faktūrose. Pareiškime yra nurodžiusi šiuos asmenis, bei šių asmenų banko sąskaitas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. Po to, ji pastebėjo trūkumus tarp pajamų ir išlaidų, ketvirčiui pasibaigus (2022 birželio 30 d.) Trūkumas sudaro 37 420 Eur. Ji prašė I. gauti iš tiekėjų suderinimus, atliktų darbų aktus ir patvirtinimus, kad tiekėjai gavo pinigus ir su jais yra atsiskaityta. I. kai kurių tiekėjų pateikė mano prašomus dokumentus, o dėl anksčiau nurodytų (duomenys neskelbtini) bendrovių jos prašomi dokumentai nebuvo gauti. Ji prašė I. K. nurodyti tiesioginį „(duomenys neskelbtini)“ kontaktą, bet jis vis vilkino ir teigė, kad jis pats viską sutvarkys. Nori paminėti, kad „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas joms realiai vykdė, po to pastebėję minėtus I. K. veiksmus jai pavyko susisiekti su „(duomenys neskelbtini)“ ir už dalį suteiktų paslaugų buvo atsiskaityta su (duomenys neskelbtini) bendrove „(duomenys neskelbtini)“, pervedimai vyko tiesiogiai jiems į banko sąskaitą. Taip pat ji patikrino I. K. darbo kompiuterį, kuriame pamatė. kad jis per „Viber“ programėlę iš savo asmeninio telefono yra prisijungęs prie E. J. AB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitos ir matė, kad iš E. J. banko sąskaitos pinigai buvo pervedami I. K. I. K. turėjo darbo telefoną, bet juo beveik nesinaudojo. Dėl šio patirto trūkumo su I. K. yra pasirašyti vekseliai, vienas vekselis 3 000 Eur sumai yra perduotas vykdyti, o likusiai sumai vekseliai neperduoti kolkas vykdymui. Civiline tvarka nesikreipė, taip pat su I. K., jam išeinant iš darbo esame pasirašę sutartį dėl žalos atlyginimo, bet iki šiol I. pinigų joms negrąžina. Taip pat gavus informacijos, kad I. turi galimybes ir ketina išvykti į (duomenys neskelbtini), nusprendė kreiptis į policiją. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 65-67).

2023 m. gruodžio 11 d. papildomame paaiškinime dėl suklastotų sąskaitų nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama „Darbdaviu“), atstovaujama (duomenys neskelbtini) J. Z., patiksliname prie ieškinio, kad pagal sekančias I. K. suklastuotas sąskaitas, kurios nebuvo išrašytos teikėjų, pagal kurias nebuvo suteiktos jokios paslaugos Darbdaviui, tačiau buvo atlikti mokėjimai pagal juose nurodytus rekvizitus, kurie nėra susiję su mokėjimais įmonės teikėjams, buvo apmokėtos tokios sumos: 2022 m. kovo 21 d. 3 200 Eur pervesta gavėjui I. M., gavėjo banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vilkiko ir priekabos numeriai: (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 6 d. 4 700 Eur pervesta gavėjui I. M., gavėjo banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vilkiko ir priekabos numeriai: (duomenys neskelbtini) paskutinis mokėjimas, dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 28 d. 5 000 Eur pervesta gavėjui U. M., gavėjo banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 13 d. 5 320 Eur pervesta gavėjai E. J., gavėjo banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: PVM sąskiata - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), data 13.05.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 16 d. 8 500 Eur pervesta gavėjai E. J., gavėjo banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: PVM sąskiata - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), date 16.05.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini), vilkikas (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 20 d. 5300 Eur pervesta gavėjai E. J., gavėjo banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), data 20.05.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 14 d. 2000 Eur pervesta gavėjai E. J., gavėjo banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), date 10.06.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 21 d. 3 400 Eur pervesta gavėjai E. J., gavėjo banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), date 11.06.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dok. Nr. (duomenys neskelbtini), mok. ident. kodas (duomenys neskelbtini), operacijos Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės yra nustatyta 37,420,00 EUR (Trisdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt Eur 00 ct) dydžio turtinė žala, kurią UAB (duomenys neskelbtini) patyrė dėl darbuotojo I. K. tyčinių veiksmų (1 t., b. l. 68-69).

2023 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta apžiūra dokumentų, kurie pateikti prie 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo: 1) Atliktų darbų (suteiktų paslaugų) perdavimo-priėmimo AKTAS, kuris sudarytas 2022 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis aktas pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) I. K. – viena šalis ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) R. N., kita šalis, perdavė ir priėmė atliktus darbus (suteiktas paslaugas) ir surašė šį aktą, patvirtinantį, kad: pagal sudarytą sutartį (duomenys neskelbtini) paslaugas, klientas neturi pretenzijų dėl atliktų darbų (suteiktų paslaugų). Už šias paslaugas buvo sumokėta į kontrahento E. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) bankas). Šiuo aktu suteiktos (duomenys neskelbtini) paslaugos Lietuvos – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, už kurias iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į E. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) bankas) atlikus 5 finansines operacijas pervesta 24 520,00 EUR: 1.1) 2022 m. balandžio 28 d. sąskaita apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaita sudaryta dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų: (duomenys neskelbtini), Lietuva – (duomenys neskelbtini) 5000 Eur sumai, sąskaitoje nurodoma, kad 5 000 Eur būtų pervesti į U. M. sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini) banko pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bankas. 1.2) 2022 m. birželio 10 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų: (duomenys neskelbtini) (Lietuva) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sąskaitoje nurodytas vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), tiekimo kaina 5 400 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad mokėjimas pagal 2022 m. balandžio 28 d. SUTARTĮ PARAIŠKĄ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 5400 Eur, kuriuos prašo pervesti į sąskaitą: Gavėjas: E. J., sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), banko pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bankas. 1.3) 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų: (duomenys neskelbtini) (Lietuva) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sąskaitoje nurodytas vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), tiekimo kaina 8 500 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad mokėjimas pagal 2022 m. balandžio 28 d. SUTARTĮ PARAIŠKĄ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 8500 Eur, kuriuos prašo pervesti į sąskaitą: Gavėjas: E. J., sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), banko pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bankas. 1.4) 2022 m. gegužės 13 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų: (duomenys neskelbtini) (Lietuva) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sąskaitoje nurodytas vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), tiekimo kaina 5 320 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad mokėjimas pagal 2022 m. balandžio 28 d. SUTARTĮ PARAIŠKĄ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 5150 Eur + 170 Eur išlaidos, viso 5320 (penki tūkstančiai trys šimtai dvidešimt) Eur, kuriuos prašo pervesti į sąskaitą: Gavėjas: E. J., sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), banko pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bankas. 1.5) 2022 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp pardavėjo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini), LT – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 4 700 Eur sumai. Sąskaitoje matome nurodytą vilkiko Nr.: (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), užsakymo Nr.: (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2020 m. balandžio 6 d. Sąskaitos apačioje nurodyta, kad mokėjimą už (duomenys neskelbtini) paslaugas prašome pervesti į sąskaitą: Gavėjas: I. M., sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), banko pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bankas. 1.6) 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų: (duomenys neskelbtini) (Lietuva) –(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sąskaitoje nurodytas vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), tiekimo kaina 8 500 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad mokėjimas pagal 2022 m. balandžio 28 d. SUTARTĮ PARAIŠKĄ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 8 500 (aštuoni tūkstančiai penki šimtai) Eur, kuriuos prašo pervesti į sąskaitą: Gavėjas: E. J., sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), banko pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bankas. 1.7) 2022 m. gegužės 20 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų: (duomenys neskelbtini) (Lietuva) –(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sąskaitoje nurodytas vilkiko Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos Nr. (duomenys neskelbtini), tiekimo kaina 5 300 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad mokėjimas pagal 2022 m. balandžio 28 d. SUTARTĮ PARAIŠKĄ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 5 300 (aštuoni tūkstančiai penki šimtai) Eur, kuriuos prašo pervesti į sąskaitą: Gavėjas: E. J., sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), banko pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bankas. 1.8) 2022 m. kovo 21 d. PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp pardavėjo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini), 7 900 Eur sumai. Sąskaitoje matome nurodytą vilkiko Nr.: (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), užsakymo Nr.: (duomenys neskelbtini), apmokėjimo terminas 2022 m. kovo 21 d., avansas 3200 Eur. Sąskaitos apačioje nurodyta, kad mokėjimą už (duomenys neskelbtini) paslaugas prašome pervesti į sąskaitą: Gavėjas: I. M., sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), banko pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bankas. 2) 2022 m. sausio 19 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta (duomenys neskelbtini) mieste. Sutartis pasirašyta tarp E. J. ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsipareigojimo sujungti savo indėlius ir veikti kartu nesteigdamos pelno siekiančio juridinio asmens ir bendrą veiklą vykdyti šiose srityse: (duomenys neskelbtini), finansų operacijos ir indėliai į naujas sritis (1 t., b. l. 80-83).

2023 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta 2022 m. birželio 5 d. sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Matome, kad apžiūrima sąskaita faktūra yra sudaryta tarp įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų: (duomenys neskelbtini) (Lietuva) - (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) nurodytas įmonė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vilikiko Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba Nr. (duomenys neskelbtini), paslaugos kaina 1 200 Eur. Mokėjimas atliktas pagal 2022 m. balandžio 28 d. sutartį paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas gavėjas: R. F. Sąskaitos apačioje matyti įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Dėl minėtos sąskaitos buvo susisiekta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) J. Z., kuri patikslino, kad ši apžiūrima sąskaita yra tikra ir, kad per klaidą ji buvo pridėta prie pareiškimo, tarp suklastotų sąskaitų. Palyginus šią apžiūrimą sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su suklastotomis sąskaitomis vizualiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas suklastotose sąskaitose yra koreguotas (pakeistas antspaudo dydis), taip pat suklastotose sąskaitose matyti, kad sąskaitų apačioje pakeistas mokėjimo gavėjas (1 t., b. l. 84-86).

2023 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti sąskaitų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašai: I. M. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., U. M. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. birželio 1 d., E. J. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., sąskaitų esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ banke išrašai: I. K. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. spalio 1 d., I. K. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Taip pat banko sąskaitų, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašai: I. K. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. spalio 1 d., I. K. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Atliekamo tyrimo metu buvo gautas I. M. AB „(duomenys neskelbtini) banko“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Apžiūrimame banko išraše matyti, kad: 2022 m. kovo 21 d. gauta 3 200 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 21 d. atliktas 1 000 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok.paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) / LTU /2022.03.21 18:31:26 / 1000,00 Eur 2022 m. kovo 21 d. atliktas 1 000 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok.paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I./ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.03.2118:32:05 / 1000,00 Eur 2022 m. kovo 21 d. atliktas 1000 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok.paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.03.21 18:32:38 / 1000,00 Eur 2022 m. kovo 21 d. atliktas 200 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.03.21 18:33:13 / 200,00 Eur 2022 m. balandžio 6 d. gauta 4 700 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) final payment. 2022 m. balandžio 6 d. atliktas 700 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.04.06 17.28.16 / 700,00 Eur. 2022 m. balandžio 6 d. atliktas 700 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: Grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: GRYNIEJI (duomenys neskelbtini) M. I./ (duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.04.06 17:28:48 / 700,00 Eur. 2022 m. balandžio 6 d. atliktas 700 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok.paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.04.06 17:29:18 / 700,00 Eur. 2022 m. balandžio 6 d. atliktas 700 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.04.06 17:29:48 / 700,00 Eur. 2022 m. balandžio 6 d. atliktas 700 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.04.06 17:30:21 / 700,00 Eur. 2022 m. balandžio 6 d. atliktas 700 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.04.06 17:30:51 / 700,00 Eur. 2022 m. balandžio 6 d. atliktas 500 Eur išgryninimas „Grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: GRYNIEJI(duomenys neskelbtini) M. I. / (duomenys neskelbtini) / LTU / 2022.04.06 17:31:26 / 500,00 Eur. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Tyrimo metu buvo gautas U. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Apžiūrimame banko išraše matyti, kad: 2022 m. balandžio 28 d. gauta 5 000 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 29 d. atliktas 5 000 Eur kredito pervedimas (duomenys neskelbtini) GAVĖJAS: I. K., sąskaita: (duomenys neskelbtini), bankas: „(duomenys neskelbtini) AB“, mok. paskirtis: (duomenys neskelbtini) S. T. K. (duomenys neskelbtini) rok. Faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Tyrimo metu buvo gautas E. J. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Apžiūrimame banko išraše matyti, kad: 2022 m. gegužės 13 d. gauta 5 320 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) 13.05.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 13 d. atliktas 5 700 Eur grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: grynųjų pinigų išmokėjimas pagal 2021.07.21 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022.07.20. 2022 m. gegužės 16 d. gauta 8 500 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), date 16.05.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 16 d. atliktas 8 430 Eur grynųjų pinigų išėmimas, mok. paskirtis: grynųjų pinigų išmokėjimas p/l 2021.07.21 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 20 d. gauta5 300 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini), date 20.05.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022-05-20 atliktas 5 250 Eur grynųjų pinigų išėmimas, mok.paskirtis: grynųjų pinigų išmokėjimas. 2022-06-14 gauta 2 000 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini), date 10.06.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022-06-15 atliktas 2 000 Eur kredito pervedimas (duomenys neskelbtini), gavėjas: I. K., sąskaita: (duomenys neskelbtini), bankas: „(duomenys neskelbtini) AB“, mok. paskirtis: papildymas. 2022 m. birželio 21 d. gauta 3 400 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini), date 11.06.2022, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 21 d. atliktas 3 000 Eur kredito pervedimas (duomenys neskelbtini), gavėjas: I. K., sąskaita: (duomenys neskelbtini), bankas: „(duomenys neskelbtini) AB“, mok. paskirtis: papildymas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Tyrimo metu buvo gauti I. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašai laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Apžiūrint AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad: 2022 m. balandžio 29 d. gauta 5 000 Eur įplauka iš M. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 29 d. gauta 490 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 9 d. gauta 2 900 Eur įplauka iš M. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 15 d. gauta 2 000 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 19 d. gauta 70 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 9 d. gauta 790 Eur įplauka iš J. E. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 15 d. gauta 70 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrint AB „(duomenys neskelbtini) „ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad: 2022 m. balandžio 2 d. gauta 50 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2022 m. balandžio 3 d. gauta 500 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 4 d. gauta 50 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 5 d. gauta 50 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 9 d. gauta 400 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 21 d. gauta 3 000 Eur įplauka iš E. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Tyrimo metu buvo gauti I. K. UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. spalio 1 d. Peržiūrėjus minėtų sąskaitų išrašus, tyrimui reikšmingos informacijos nėra (2 t., b. l. 18-23).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendroves „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įmonių veikla (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63).

2023 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. K. tarnybinis pranešimas dėl liudytojų apklausų nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įtariamasis I. K. eidamas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas, inicijavo bei atliko piniginius pervedimus į I. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ banke, į U. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ banke ir į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ banke. Patikrinus policijos duomenų sistemas dėl minėtų asmenų apklausų matyti, kad: I. M. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, daugiau duomenų apie asmenį nėra. U. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tyrimo metu buvo gauti jo kontaktiniai duomenys - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet asmuo į skambučius neatsiliepia (buvo bandyta skambinti ne vieną kartą, paliktos garso žinutės, rašytos trumposios sms žinutės), šio asmens tiksli buvimo vieta yra nežinoma. Patikrinus minėtą asmenį policijos duomenų bazes, informacijos nėra. E. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, deklaruojanti gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo gauta informacijos, kad minėtu adresu yra apleistas, negyvenamas namas (surašytas tarnybinis pranešimas). E. J. sūnus, V. S. deklaruoja savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), tyrimo metu gauta informacija, kad E. J. taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija Nr. XIV-1925, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta, jog turtas yra <...> didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (45 000 Eur). Šiame kontekste pažymėtina, kad veikos padarymo metu (nusikalstama veika baigta 2022 m. rugsėjo 21 d.) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija Nr. 2017-14215, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 50 Eur.

Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje veiką apibūdinantys objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs ir bet kurio vieno iš jų padarymo užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti.

Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo I. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad turėjo finansinių sunkumų. Nusikalstamą veiką vykdė nuo kovo mėnesio iki rugsėjo mėnesio. Gaudavo sąskaitas faktūras iš tiekėjo ir sąskaitoje faktūroje pakeisdavo gavėjo sąskaitos numerį su programa „Paint“ arba „Photoshop“ ir pateikdavo tas sąskaitas J. Z., kuri jas apmokėdavo. Kas buvo sąskaitose parašyta direktorė juo pasitikėjo ir pervesdavo pinigus. Bendra jo pasisavintų pinigų suma 37 000 Eur. Iš jų už 32 000 Eur tikrai buvo vykdomos paslaugos. Už 32 000 Eur, kuriuos pasisavino, įmonės turėjo su tomis kompanijomis sutartis. 5 000 Eur, kuriuos pasisavino irgi įmonė turėjo sutartis su kompanijomis, bet veikos padarytos laikotarpiu, kai įmonė su tomis kompanijomis nevykdė paslaugų. Įmonės, kurios nurodytos faktūrose užsienio įmonės. E. J. jo pažįstama, gyvena užsienyje. Turėjo prieigą prie E. J. bankininkystės ir sąskaitos. Direktorei nekilo klausimų dėl užsienio įmonės ir lietuviškos asmens gaunančio pinigus pavardės, nes šitoje sferoje gan dažnai kitos įmonės prašo pervesti pinigus vietiniams vairuotojams. Pats išgrynindavo pinigus, kuriuos nurodė koreguotose sąskaitose nurodė pervesti į E. J. sąskaitą. Pinigus, kuriuos pervesdavo į užsienio sąskaitas, jis paprašydavo, jog jam atiduotų grynais. Asmenis, kuriems pervesdavo pinigus į užsienį pažinojo iš anksčiau, su jais dirbo. Asmenims, kuriems pervesdavo pinigus į užsienį nieko neaiškino. Turėjo įsiskolinimų, tai iš įmonės pasisavintomis lėšomis, padengė įsiskolinimus. Tokius pat paaiškinimus I. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik pačio I. K. prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir anksčiau išvardinti įrodymai. 2023 m. rugpjūčio 29 d. liudytojos (civilinio ieškovo atstovės) J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose aptariami I. K. veiksmai, atskleista jo veikimo schema, nurodytas suklastotų sąskaitų faktūrų turinys, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo pinigus ne tiesiogiai tiekėjams, bet įvairiems fiziniams asmenims ((duomenys neskelbtini) piliečiams I. M., U. M. bei E. J.) į AB „(duomenys neskelbtini)“ esančias sąskaitas. Pinigų pervedimus pagal I. K. suklastotas ir pateiktas sąskaitas faktūras patvirtina 2023 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas Atliktų darbų (suteiktų paslaugų) perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) I. K. – viena šalis ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Akte užfiksuota pagal kokias sąskaitas faktūras, už ką ir kam buvo pervedamos nurodomos sumos. 2023 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta nesuklastota 2022 m. birželio 5 d. sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). tarp įmonės (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Palyginus šią apžiūrimą sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su suklastotomis sąskaitomis vizualiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas suklastotose sąskaitose yra koreguotas. 2023 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti banko sąskaitų atidarytų E. J., U. M. ir I. M. vardu, esančių AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ išrašai, ir kurių matyti, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į šias sąskaitas buvo gaunamos piniginės lėšos pagal minėtas suklastotas sąskaitas faktūras, nes mokėjimų paskirtyse nurodyti tie patys sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys, taip pat matyti, kad netrukus po šių piniginių lėšų gavimo šie pinigai iš banko sąskaitų buvo išgryninami. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad I. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Tikro dokumento suklastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas nebuvo savitiksliu dalyku, tai buvo tik tam tikras apgaulės etapas, sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama pagrindinio tikslo – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, todėl teismas, laikydamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 formuojamos teismų praktikos, šiuos kaltinamojo I. K. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, idealiąją sutaptį.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 300 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, suklastojo tikrus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras) ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, kaip apgaulės priemonę savo naudai įgydamas didelės vertės, svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 37 420 Eur vertės turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę I. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė tęstinę veiką, kuri pasireiškė dviem baigtais nusikaltimais, vienas iš jų yra apysunkis nusikaltimas nuosavybei, o kitas nesunkus nusikaltimas valdymo tvarkai susijęs su dokumentų klastojimu (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Nusikaltimai padaryti nuosavybei panaudojant apgaulės schemą, klastojant tikrus dokumentus.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju atskiri I. K. nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, t. y. jis siekė pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, o turėdamas tokį pagrindinį tikslą, jo pasiekė suklastodamas atitinkamus dokumentus ir panaudodamas žinomai suklastotus dokumentus. Nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnyje, šiuo atveju yra neatskiriama (būtina) visos I. K. veikos dalis, kurios nepadarius iš esmės nebūtų pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas) – apgaule įgyti svetimą turtą. Šiuo atveju kaltinamojo I. K. veiksmai, atliekant nusikalstamas veikas, vertinti kaip padaryti esant idealiai sutapčiai. Atitinkamai taikytinas BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo būdas.

I. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. I. K. dirbantis pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaikus, neteistas, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad jis per pastaruosius 1 metus daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (2 t., b. l. 60-74), paskirtos baudos nesumokėtos. Duomenų apie I. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Teismas kaltinamojo I. K. elgesio iki nusikalstamų veikų padarymo neturi pagrindo vertinti neigiamai. Teismo manymu, I. K. asmenybė nėra išskirtinai neigiama, iš esmės jis nėra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, I. K. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios rūšies bausmė vidurkiui (pagal BK 48 straipsnį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, todėl šios rūšies bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų ), o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės minimumui.

Taigi už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą I. K. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą I. K. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal I. K. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė I. K. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę, o už 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 60 MGL dydžio baudą. Šias bausmes subendrinus apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą (idealioji sutaptis) bei vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytomis bausmių sudėjimo keitimo taisyklėmis bauda skirtina kartu su laisvės apribojimo bausme. Teismas su šiais prokuratūros argumentais nesutinka. BK 63 straipsnio 2 dalis numato, kad atvejais, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Teismų praktikoje formuluojama, kad konstatavimas, jog kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Taigi prokuratūros nurodomos 65 straipsnio nuostatos, kuriose reglamentuotos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, nagrinėjamu atveju yra neaktualios, nes bausmės bendrinamos apėmimo, o ne bausmių sudėjimo būdu. Bausmes bendrinant apėmimo būdu ir laikant, kad asmuo iš esmės padarė vieną nusikalstamą veiką, bet skiriant kelias skirtingų rūšių bausmes būtų pažeista BK 42 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje reglamentuoja, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.

Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi kaip jau aptartas pirmiau minėtuose straipsniuose numatytos nusikalstamos šiuo atveju laikytinos padarytomis idealiąją nusikaltimų sutaptimi ir I. K. skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju I. K. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros I. K. skirtini įpareigojimai:

- per 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinės žalos dalį, kuri lygi trečdaliui padarytos žalos – 12 473,33 Eur (37 420 / 3) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

- visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė I. K. skirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šis įpareigojimas I. K. neskirtinas, nes yra sunkiai suderinamas su įpareigojimu atlyginti padarytą žalą. Siekdamas atlyginti padarytą žalą kaltininkas turi būti suinteresuotas dirbti ir gauti legalias, oficialias pajamas, kad kuo greičiau galėtų atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Darytina išvada, kad BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti tam tikrą valandų skaičių skyrimas, apribotų bei apsunkintų I. K. susitelkti į žalos atlyginimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, I. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant minėtus įpareigojimus.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. Z. civilinis ieškinys dėl 37 420 Eur turtinės žalos atlyginimo ir susidarysiančių bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 37 420 Eur turtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos pagrindų yra laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, kurias apgaulės būdų neteisėtai įgijo I. K. Šio civilinio ieškinio nurodytas žalos dydis atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą žalą patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais ir pateiktais dokumentais, jo neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Bylos nagrinėjimo metu I. K. nurodė, kad pagal jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytus vekselius iš jo yra išieškota dalis padarytos turtinės žalos. Civilinio ieškovo atstovas advokatas Povilas Gruodis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad skolos padengimo sutartis su I. K. buvo pasirašyta didesnei sumai tai civilinio ieškinio suma bei susikaupusios palūkanos, o tai sudarė beveik 3000 Eur – viso 39 000 Eur. Vekselio pagrindu išieškoma suma yra civilinio ieškinio dalykas. Skolos padengimo sutartyje numatyti delspinigiai ir palūkanos, tai šioms sumoms užtikrinti buvo išduoti vekseliai, iš kurių tik vienas 3000 Eur sumai pateiktas vykdymui. Šiuo metu išieškoma tik 3000 Eur, tai yra palūkanos ir delspinigiai virš 37 420 Eurų sumos. Kiti vekseliai nevykdomi, nes notaras išaiškino, kad jis negali priimti visų vekselių vykdymui, dėl to, kad būtų notarinės formos reikalavimo pažeidimas, notaras laikėsi principo, kad jis gali patvirtinti tik vieną vekselį ir tik vienas vekselis, kuris neviršija įstatymo nustatytos ne notarinio vekselio sumos. Todėl buvo pateiktas vykdymui tik vienas vekselis, o visi kiti kadangi baigėsi terminas, tai baigėsi ir jų galiojimas. Atlyginus pagrindinę sumą, likusi suma bus susijusi tik su delspinigiais, palūkanomis ir kitomis administracinėmis išlaidomis. Viso yra išieškota 688,62 Eur ir šita suma paskirstyta sekančiai – 235,88 antstolių vykdomųjų išlaidų dengimui, 58,55 Eur pagrindinės vekselio sumos dengimo išlaidos ir 394,19 Eur yra palūkanos pagal vekselį dengimo išlaidos. Išieškota 58,55 Eur neturėtų būti skaičiuojama kaip civilinio ieškinio mažinimo pagrindas, nes tai yra suma, kuri pagal sudarytą skolos padengimo sutartį net nepriartėja prie padarytos žalos dydžio – 37 420 Eur. Taigi, akivaizdu, kad atlyginus pagrindinę civilinio ieškinio sumą, likusi suma išieškoma pagal pateiktą vekselį bus susijusi tik su delspinigiais, palūkanomis ir kitomis administracinėmis išlaidomis. Teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai ir iš I. K. priteisiama 37 420 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisme paklaustas dėl bylinėjimosi išlaidų civilinio ieškovo atstovas advokatas Povilas Gruodis nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos nebuvo patirtos.

Kaltinamajam I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje) paėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentas grąžintinas I. K.

Kaltinamasis I. K. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, procesinių išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vokas, kuriame yra laikmena (diskas) su banko sąskaitos išklotinėmis, saugomas byloje (prisegtas prie 1 tomo bylos viršelio), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti I. K. galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Kartu paskirti įpareigojimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- per 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinės žalos dalį, kuri lygi trečdaliui padarytos žalos – 12 473,33 Eur;

- visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Kartu paliekant įpareigojimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- per 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinės žalos dalį, kuri lygi trečdaliui padarytos žalos – 12 473,33 Eur;

- visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą grąžinti I. K.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. Z. civilinį ieškinį dėl 37 420 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš I. K. priteisti 37 420 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena (diskas) su banko sąskaitos išklotinėmis, saugomą byloje (prisegtas prie 1 tomo bylos viršelio), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.