Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones; 2) 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, paskirta 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Č. 2021 m. spalio 31 d., apie 18:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,24 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su savo šeimos nariu, sugyventine I. M., rankomis stūmė ir jai parkritus ant sofos, tyčia kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus, smūgiuodamas į veidą, nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą ir 2x3 cm dydžio kraujosruvą kairiame skruoste, t. y. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis V. Č. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis V. Č., apklaustas 2021 m. lapkričio 1 d. įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2021 m. spalio 31 d. vakare, apie 18 val., jis parėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), išgėręs, nes jis buvo pas sugyventinės motiną ir ten išgėrė degtinės. Kai tik parėjo namo, sugyventinė I. M. jam pradėjo priekaištauti, kad jis vėl girtas parėjo namo. Jis jai kažką atsakė ir taip žodis po žodžio susiginčijo. Jis nebenorėjo ginčytis ir norėjo eiti miegoti ir jie kažkaip su sugyventine susistumdė. Tuo metu jis nesusivaldęs jai delnu sudavė į veidą 3-4 kartus. Sudavė nestipriai, kad ji nusiramintų ir nesikabinėtų prie jo. Supratęs, kad negražiai pasielgė, jis bandė žmonos atsiprašyti, bet ji nesileido į kalbas ir jis išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu ir atvažiavo policijos pareigūnai. Anksčiau niekada jis namuose nieko neskriaudė, nei sugyventinės, nei vaikų ir kas jam šį kartą užėjo, pasakyti negali. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir niekada daugiau taip nesielgs (b. l. 94-95). Kaltinamasis V. Č., apklaustas 2021 m. lapkričio 5 d. papildomos apklausos metu parodė, kad atsimena savo parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina. Sutinka, kad sumušė savo draugę I.. Gali tik papildyti. Nori pasakyti, kad tą dieną, kai neblaivus grįžo namo ir sukonfliktavo su I., jie kažkaip lengvai apsistumdė ir jis ją matyt ant lovos stumtelėjo, tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Tada jis jai į veidą sudavė. Jis dešinės rankos kumščiu ar tai delnu sudavė jai į veidą. Jis negali tiksliai pasakyti, ar mušė delnu ar kumščiu, kadangi to nepamena, bet jei I. taip sako, tai sutinka, kad galėjo ją mušti ir kumščiu, juk I. tuo metu buvo blaivi ir ji viską geriau atsimena. Sutinka, kad jai galėjo suduoti 4-5 kartus, tačiau nemano, kad ją mušė stipriai. Jis tiesiog norėjo, kad ji nurimtų ir nekonfliktuotų su juo. Labai gailisi dėl šio savo elgesio, gailisi, kad visa tai matė jų dukra. I. atsiprašė, ji jam atleido. Daugiau neturi, ko pridurti (b. l. 99-100). Kaltinamasis V. Č., apklaustas 2021 m. lapkričio 18 d. papildomos apklausos metu parodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, sutinka, kad sumušė I.. Atsimena savo visus parodymus, duotus tyrimo metu, juos visus tvirtina ir jų laikosi, daugiau neturi ko papildyti. Gerai nepamena, bet sutinka, kad mušė I. kumščiu, kaip kad ji nurodo, sutinka ir, kad galėjo jai suduoti 4-5 kartus. Labai gailisi dėl savo tokio elgesio. Su I. susitaikė, nori, kad greičiau pasibaigtų ši byla. Jam yra išaiškinta galimybė užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tuo sutinka (b. l. 106-107).

4. Kaltinamojo V. Č. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja I. M., apklausta 2021 m. spalio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. spalio 31 d., apie 18 val., jos sugyventinis nuėjo pas jos mamą T. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Jie kartu dažnai vartoja alkoholį. Ilgai jis nebuvo, grįžo apie 18 val. 30 min. Kai tik užėjo jis į namus, I. M. jam papriekaištavo, ką sakė, ji neatsimena, yra labai susijaudinusi. Iš karto po jos priekaištų, jie apsistumdė svetainės kambaryje ir jis ją nuvertė ant sofos ir apie penkis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairį veido skruostą. Tuo metu jai labai skaudėjo būtent tą vietą, į kurią jis daužė kumščiu. Pas teismo medicinos ekspertą ji nevažiuos, jai nereikia nustatyti sužalojimo lygio. Su savo sugyventiniu nori taikytis ir tikrai neprieštarauja, kad jis paleistas iš areštinės grįžtų į namus. Norėtų, kad jį įpareigotų gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 30-32).

6. Liudytoja I. M., apklausta 2021 m. lapkričio 5 d. papildomos apklausos metu, parodė, kad 2021 m. spalio 31 d., apie 18:30 val., ji žodžiu sukonfliktavo su V., kai jis girtas grįžo į namus. Svetainėje konflikto metu V. nesusitvardė ir jiems abiem apsistumdžius, jis abiem rankomis pastūmė ją ant sofos, ir gavosi taip lyg ji sėdėtų ant sofos, tiksliai jau nebepamena, kadangi buvo šoko būsenoje. Tada jis iš karto jai, atsilošusiai ant sofos, sudavė dešinės rankos kumščiu ne mažiau keturių kartų, bet nedaugiau penkių kartų į kairę veido pusę. Tuo metu jai skaudėjo veidą, todėl ji iš jo ištrūkusi, išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai ją nuvežė į Ukmergės ligoninę apžiūrai. Nori pasakyti, kad šiuo metu V. jos atsiprašė, jis su ja gražiai elgiasi, myli jų dukrytę. I. M. jam atleido, nori, kad greičiau baigtųsi ši byla ir gyventų ramiai (b. l. 34-35).

7. Į bylą pateiktas 2021 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis. Nustatyta, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų gyvenamasis namas. Į namą patenkama nuo gatvės pusės. Užėjus pro lauko duris, patenkama į koridorių. Einant tiesiai ir užlipus keliais laiptais, patenkama į svetainės kambarį. Svetainės dešinėje sienoje yra durys, vedančios į miegamąjį kambarį. Už durų stovi spinta. Prie spintos vaiko žaislai. Prie priešais esančios sienos, stovi pilkos spalvos kampinė sofa. Ant sofos padėta, sulankstyta vaikiška patalynė. Prie sofos, ant grindų, padėtas katino čiužinys, jame katinas. Toliau, kambario kairėje, prie kampo stovi vaikiškas dviratis ir sukrauti kiti vaiko žaislai. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 10-12).

8. Iš į bylą pateikto 2021 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta: specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, kad I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), padaryta 2x3 cm dydžio kraujosruva kairiame skruoste, padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

9. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Č. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,24 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. Č. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

10. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų.

11. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 143).

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę V. Č., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. V. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas 2 kartus, paskutinį kartą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 116-119), baustas administracine tvarka per 5 metų laikotarpį 1 kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 5 dalį (b. l. 130-131). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, nustatytas sunkus – 3,24 promilių girtumas bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

17. Kaltinamasis V. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

18. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas (BK 48 straipsnio 3 dalis). Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus įpareigojimus. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas kaltinamajam, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą – bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

19. Atsižvelgiant į kaltinamojo V. Č. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

20. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. lapkričio 1 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. Č. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M. (b. l. 109-110), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

21. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. Č. buvo sulaikytas nuo 2021 m. spalio 31 d., 19:00 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d., 12:31 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su kompaktiniu disku, su vaizdo / garso įrašu (b. l. 67), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

23. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 20,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 54-55), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios I. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turtinę žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui atlygino (b. l. 59), civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu V. Č., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti V. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 31 d., 19:00 val. iki 2021 m. lapkričio 1 d., 12:31 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu V. Č. paskirti įpareigojimus ir draudimą:

- įpareigoti dalyvauti 4 (keturis) mėnesius elgesio pataisos programoje;

- tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. Č., kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant V. Č. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kompaktiniu disku su vaizdo / garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.