- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- eI3-11797-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08341-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti 2023 m. rugpjūčio 24 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktorės įsakymą Nr. K-394 (toliau – ir Įsakymas) ir paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą; grąžinti pareiškėją į Tarnybos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. liepos 25 d. Tarnybos direktorės įsakymu Nr. K-335 buvo sudaryta komisija dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo – pravaikštos, tirti. Komisija 2023 m. rugpjūčio 22 d. surašė išvadą Nr. BT-2316, kurioje nurodoma, kad yra padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas ir siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tarnybos direktorė šiam siūlymui pritarė ir Įsakymu skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Pareiškėjo teigimu, jam 2005 m. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), buvo atliktos trys operacijos, šiuo metu liga yra stipriai progresavusi, reikalinga kasdien vartoti vaistus, vykti pas gydytojus, taikomi veiklos apribojimai. Pareiškėjas nurodo, kad netekus darbo jam būtų neįmanoma rūpintis savo ir vaiko sveikata, mokėti paskolos įmokas už būstą.
Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) priepuolis įvyko ir 2023 m. liepos 24 d., todėl jis nebuvo darbe. Pareiškėjo teigimu, 2023 m. liepos 23 d. jis buvo išvykęs į Mažeikius, po to – į Kauną. Būnant Kaune apie 21.00 val. pradėjo kilti akispūdis, tačiau jis neturėjo vaistų, nes negalvojo, kad įvyks (duomenys neskelbtini) priepuolis. Dėl šios priežasties pareiškėjas nurodė nakvojęs automobilyje, nes negalėjo vairuoti (liejosi vaizdas ir krėtė šaltis) ir į namus grįžo tik 2023 m. liepos 24 d. po pietų, tiksliai laiko nepamenantis, nes buvo labai blogai. Pareiškėjo teigimu, kelionė iš Kauno truko ilgai, nes važiuodavo, kol galėjo aiškiai matyti, paskui stodavo į stovėjimo aikštelę, ar šalikelę ir laukdavo, kol praeis blogas matomumas Pareiškėjas nurodo, kad grįžęs tokios būklės negalėjo vykti į darbą, todėl susilašino akių lašus bei išgėrė vaistų, kurie turi raminamąjį, migdantį poveikį, ir nuėjo miegoti. Pareiškėjas nurodo nepastebėjęs, kad jo asmeninis telefonas yra išsikrovęs ir paliktas automobilyje. Kitą telefoną su tarnybinę „SIM“ kortele pareiškėjas nurodė paliekantis darbo kabinete, todėl neturėjęs galimybės atsiliepti.
Pareiškėjo teigimu, jis planavo į darbovietę paskambinti, kai pagerės būsena, tačiau pabudo tik vakare, todėl tiesioginio vadovo neinformavo.
Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra per griežta, todėl neteisinga ir neteisėta. Atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tai yra dispozityvi teisės norma, reiškianti, kad tuo atveju, jei padaryta veika atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka, darbdavys turi teisę, bet ne pareigą atleisti darbuotoją iš jo užimamų pareigų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nuobauda turi būti skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą bei nusižengimą padariusio valstybės tarnautojo asmenines savybes, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.
Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pareiškėjo teigimu, jis į tarnybą neatvyko dėl labai sunkios sveikatos būklės, ir į tai turėjo būti atsižvelgta, taip pat turėjo būti įvertintos aplinkybės dėl jo vaiko sveikatos būklės, sunkios šeimos turtinės padėties, taip pat tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi.
Pareiškėjo vertinimu, Komisija nepagrįstai konstatavo, kad jo neatvykimas į tarnybą, sukėlė papildomų problemų, nes dviem konsultantams aptarnauti tris atvykusius asmenis neturėjo būti sunku.
Pasisakydamas dėl Vidaus tvarkos taisyklių 31 punkto nuostatų, kad darbuotojai, negalintys laiku arba visą darbo dieną atvykti į darbą, apie tai nedelsiant, ne vėliau kaip tą pačią darbo dieną turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis, pareiškėjas nurodo, kad apie savo galima neatvykimą 2023 m. liepos 24 d. jis buvo kalbėjęs su savo kolegomis dar 2023 m. liepos 21 d. darbo pabaigoje, nurodydamas, kad planuoja vykti į Kauną ir jei nespėtų grįžti, informuos. Pareiškėjo teigimu, jo asmeninis mobilaus ryšio telefonas jam grįžtant jau buvo išsikrovęs, todėl jis 2023 m. liepos 24 d. apie 7.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje (tarp Kelmės ir Šiaulių), kurioje laukė, kol pagerės būklė, paprašęs ten sustojusio vairuotojo paskambinti į Tarnyba bendruoju numeriu 1883, tačiau niekas tuo metu neatsiliepė. Pareiškėjas akcentuoja nenumatęs, kad taip nutiks, todėl tikrai ne piktybiškai neinformavęs savo vadovo ir dėl to gailisi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo tiesioginis vadovas nuo 2023 sausio mėn. žinojo apie jo sveikatos būklę ir kad taip gali kartais nutikti.
Pasisakydamas dėl Įsakyme nurodomo Vidaus tvarkos taisyklių 106 punkto pažeidimo pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo priskirtas joks tarnybinis mobilusis telefonas, o tik SIM kortelė, kurią jis atvykęs į darbo vietą įsidėdavo į savo asmeninį mobilaus ryšio telefoną, o baigęs darbą išimdavo ir palikdavo darbo vietoje. Pareiškėjo nuomone, nesant jam priskirto telefono aparato, jis negalėjo pažeisti pirmiau nurodyto punkto nuostatų.
Šalies argumentai
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Ji nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. neatvyko į tarnybą atlikti jam priskirtų pareigų visą darbo dieną ir apie neatvykimą neinformavo nei savo tiesioginio vadovo, nei Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus darbuotojų; telefonu tą dieną nebuvo pasiekiamas.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius, nes du fiziškai likę darbuotojai turėjo ne tik pavaduoti atostogaujančius, bet ir darbe nebuvusį pareiškėją. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas ir anksčiau (2023 m. sausio 3 d.) taip pat neatvyko į tarnybą visą darbo dieną vykdyti jam priskirtų pareigų be svarbių priežasčių, už tai jam 2023 m. vasario 6 d. Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. K-52 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam specialistui R. J.“ buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis asmuo gali įrodyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nebuvo tarnyboje dėl svarbios (pateisinančios) priežasties (laikino nedarbingumo), yra elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai; remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, toks šių elektroninių nedarbingumo pažymėjimų pobūdis, neatima iš asmens galimybės įrodinėti teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nebuvo tarnyboje dėl svarbios (pateisinančios) priežasties – laikino nedarbingumo, ir kitais įrodymais bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis; aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad pareiga įrodyti minėtą aplinkybę, tenka valstybės tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-223-438/2015).
Atsakovės vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodomos aplinkybės dėl neatvykimo į darbą 2023 m. liepos 24 d., nes susiję su kitais įvykiais kitomis datomis, o neatvykimo dieną nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, duomenų, kad dėl prastos sveikatos būklės pareiškėjui 2023 m. liepos 24 d. būtų buvusi reikalinga skubi medicininė pagalba, nėra. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo elgesys esant jo nurodomai sunkiai būklei skambinti Tarnybos numeriu ne darbo valandomis, o ne kviesti greitąją medicinos pagalbą, yra nesuprantamas.
Atsakovės vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis 2023 m. liepos 21 d. (penktadienį) kolegoms nurodė galintis nespėti pirmadienį grįžti iš Kauno rodo, kad jis palikdamas darbo vietą jau turėjo planų nespėti grįžti iš Kauno, ir tie planai niekaip nebuvo susiję su (duomenys neskelbtini) priepuoliu. Tai, kad skunde pareiškėjas pateikia naujų argumentų dėl 2023 m. liepos 24 d. neatvykimo į tarnybą (darbą), kurių nebuvo nurodęs 2023 m. liepos 31 d. paaiškinime, atsakovės vertinimu, parodo, jog pareiškėjas siekia išvengti tarnybinės atsakomybės.
Atsakovė pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Vidaus tvarkos taisyklių 31 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta pareiga darbuotojams, negalintiems laiku arba visą darbo dieną atvykti į darbą, apie tai nedelsiant tą pačią dieną informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Jeigu darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys. Pareiškėjas to nepadarė.
Atsakovė pažymi, kad lėtinės ligos pačios savaime nesuteikia teisės valstybės tarnautojams neatvykti į tarnybą tada, kada jie patys taip nusprendžia, neinformuojant ir nepateikiant lėtinės ligos paūmėjimo / priepuolio patvirtinančių įrodymų.
Atsakovės teigimu, Tarnyba jau 2023 m. sausio mėn., pareiškėjui neatvykus į darbą, turėjo teisę taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas žinojo, kokio elgesio iš jo reikalaujama, todėl pats turėjo įvertinti galimas tokio elgesio neigiamas teisines pasekmes ir prisiimti kilusius neigiamus padarinius.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjui nebuvo priskirtas tarnybinis mobilus telefonas, tačiau jis turėjo priskirtą SIM kortelę ir pareigą ja naudotis taip, kad darbo metu būtų galima su juo susisiekti. 2023 m. liepos 24 d. pareiškėjas neatsiliepė nei tarnybiniu priskirtu numeriu, nei asmeniniu mobiliuoju telefonu.
Atsakovės vertinimu, parenkant tarnybinę nuobaudą buvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą ir laipsnį, jo elgesį pakartotinai pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, jo kaltę, jo santykį su padarytais pažeidimais, o taip pat kilusius padarinius ir pagrįstai skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Atsakovė nurodo, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tuo atveju, jei nustatoma kuri nors iš Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų. Ši įstatymo norma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui suteikia diskreciją spręsti, ar nustačius šios įstatymo normos taikymo sąlygas, valstybės tarnautojui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, ar parinkti švelnesnę, todėl direktorė, pasinaudodama diskrecijos teise, skyrė pareiškėjui griežčiausią tarnybinę nuobaudą.
Tarnybinė nuobauda skirta pritariant Komisijos išvadoje, kuri yra sudėtinė Skundžiamo sprendimo, o kartu ir motyvuojamoji jo dalis, vertinimui, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia (kaltės forma), lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas, atsižvelgta į elgesio pasikartojamą pobūdį, į padaryto pažeidimo sunkumą, kilusius padarinius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių.
Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjui pakartotinai padarius analogišką šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o paaiškinime teigiant tas pačias aplinkybes dėl vaiko sveikatos ir sunkios finansinės padėties, Tarnyba neturėjo pagrindo ir vėl šių aplinkybių vertinti kaip lengvinančių, nes pareiškėjas sąmoningai kartojo pažeidimą, tikėdamasis išvengti atsakomybės. Toks elgesys rodo itin didelį valstybės tarnautojo atsakomybės stygių, neatsakingą požiūrį į valstybės tarnautojo statusą, atliekamas funkcijas, aptarnaujamus klientus.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjo veiksmai, už kuriuos paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda, menkina Tarnybos autoritetą, prieštarauja skelbiamoms ir siekiamoms įstaigos vertybėms, rodo neigiamą pavyzdį kolegoms ir yra priešingi valstybės tarnybos interesams, todėl paskirta nuobauda laikytina proporcinga, o švelnesnės nuobaudos paskyrimo atveju nebūtų pasiekti tarnybinės atsakomybės taikymo tikslai.
Atsakovės vertinimu, Tarnyba, priimdama Skundžiamą sprendimą, įvykdė visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, tinkamai įvertino tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą ir laipsnį, pareiškėjo elgesį pakartotinai pažeidžiant Vidaus tvarkos taisykles bei Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, jo kaltę, jo santykį su padarytais pažeidimais, o taip pat kilusius padarinius, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės įsakymo Nr. K-394, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. neatvyko į darbą ir tą dieną apie savo neatvykimą ir jo priežastis savo tiesioginio vadovo neinformavo. Pareiškėjas neginčija atsakovės kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą, taip pat nenurodo procedūrinių pažeidimų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. Tarnybos direktorei buvo pateikta Komisijos išvada, kurioje nurodyta, kad 2023 m. liepos 24 d. pareiškėjo tarnyboje (darbe) nebuvo visą darbo dieną; nebuvimo tarnyboje (darbe) pateisinamų priežasčių nenustatyta – nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, kasmetinės ar tikslinės atostogos nesuteiktos, leidimas neatvykti į darbą visą darbo dieną, kaip tai reglamentuoja Vidaus tvarkos taisyklių 32 punktas, suteiktas nebuvo; apie neatvykimą į tarnybą (darbą) visą darbo dieną R. J. tiesioginio vadovo neinformavo, o tiesioginiam vadovui su juo susisiekti nepavyko.
Išvadoje taip pat nurodyta, kad Tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. K-52 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam specialistui R. J.“ pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda (pastaba), nes jis buvo pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą – 2023 m. sausio 3 d. neatvykęs į darbą vykdyti jam priskirtų funkcijų be pateisinamos priežasties, neinformavęs Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais apie savo neatvykimą į darbą bei neatvykimo priežastis.
Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas A. R. 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė informaciją, kad 2023 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo suplanuoti atvykimai (atvykstant į skyrių gyvai) pas įdarbinimo konsultantą R. J. 7 klientams: 3 klientus priėmė (skyriuje gyvai) ir aptarnavo kitas įdarbinimo konsultantas (išdavė Pasiūlymus įsidarbinimui, sveikatos patikrinimui formas); su 4 klientais susisiekė telefonu kiti darbuotojai (informavimo konsultantas) ir suderino atvykimą kitai dienai (jų tarpe buvo ir ukrainiečių dėl įsidarbinimo galimybių, poreikių patikslinimo). 2023 m. liepos 24 d. 10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko darbuotojų atranka, kur buvo nukreipti 9 asmenys, atranka vyko įmonėje. Šioje atrankoje dalyvavo 5 asmenys nukreipti (su Pasiūlymais) iš anksčiau R. J., jų atvykimas 2023 m. liepos 24 d. nebuvo suplanuotas (asmenys turėjo atvykti po atrankos 3 dienų laikotarpyje), tačiau jie kreipėsi 2023 m. liepos 24 d., atrankai pasibaigus. Šiuos 5 asmenis aptarnavo kitas konsultantas (iš jų 2 telefonu, kurių darbdavys nepasirinko įdarbinimui). Taip pat tą dieną telefonu kreipėsi 3 klientai, norėję paklausti konsultanto įvairios informacijos, kurių darbo paiešką administruoja R. J., šią informaciją suteikė kiti darbuotojai. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas nurodė, kad klientų aptarnavimas 2023 m. liepos 24 d. sukėlė papildomų problemų, nes skyriuje iš viso dirba penki įdarbinimo konsultantai ir atvejo vadybininkai, iš kurių tuo metu atostogavo du darbuotojai, todėl pareiškėjui nebūnant darbe visą darbo dieną, likę du darbuotojai turėjo ne tik pavaduoti atostogaujančius, bet ir darbe nebuvusį pareiškėją, o tai sukėlė nepatogumus ir klientams, kurie suplanuotai atvyko pas kitus klientus aptarnaujančius darbuotojus.
Išvadoje nurodyta, kad DVS duomenimis, pareiškėjas su Vidaus tvarkos taisyklėmis susipažino 2022 m. liepos 19 d.
Komisija, vertindama nustatytas faktines aplinkybes Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinime nurodytos 2023 m. liepos 24 d. neatvykimo į darbą aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės, nes jausdamas akispūdžio simptomus pareiškėjas nedelsiant nesikreipė į savo tiesioginį vadovą, neinformavo savo tiesioginio vadovo apie neatvykimo į darbą priežastis, o negalėdamas pats pranešti apie savo neatvykimą neprašė kitų asmenų, t. y. artimųjų ar kitų aplink tuo metu esančių asmenų. Pareiškėjas nei 2023 m. liepos 24 d., nei vėliau nesikreipė į gydymo įstaigą dėl neatvykimą į darbą pateisinančių dokumentų gavimo, nedarbingumo pažymėjimo išduoti gydymo įstaigos 2023 m. liepos 24 d. neprašė. Išvadoje pažymėta, kad tokias pačias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir dėl neatvykimo į darbą 2023 m. sausio 3 d., kuomet jo veiksmuose jau buvo nustatytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad gailėjosi, tai, kad pirmą kartą padarytas nusižengimas, jam buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.
Komisijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia to, kad 2023 m. liepos 24 d. į namus po pietų grįžęs pareiškėjas neturėjo galimybės perskambinti ir susisiekti su savo tiesioginiu vadovu ar paprašyti, kad tai padarytų artimieji ar kiti asmenys.
Komisija, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsniu, nenustatė pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę – per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas (Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Įvertinusi pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą ir laipsnį, jo elgesį pakartotinai pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, jo kaltę, jo santykį su padarytais pažeidimais, o taip pat kilusius padarinius, Komisija laikė, kad tarnybinės atsakomybės tikslus galima pasiekti tik skiriant pareiškėjui griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Atsižvelgiant į Komisijos išvadas, 2023 m. rugpjūčio 24 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės įsakymu Nr. K-394 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
Dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2605-492/2021; kt.). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo – teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-263-629/2022).
Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekvestionuoja procedūros, tačiau kelia klausimus dėl padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis darbe 2023 m. liepos 24 d. nebuvo dėl ūmios ligos. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismui.
Kaip teisingai pažymi atsakovė, pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai yra susiję su pareiškėjo ligomis ir pareiškėjo vizitais pas gydytojus kitomis datomis, ir nėra susiję su pareiškėjo nebuvimu darbe būtent 2023 m. liepos 24 d.
Jokių įrodymų, kad pareiškėjas turėjo kokių nors sveikatos problemų aptariamą dieną, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad paties pareiškėjo teismui pateiktoje bendroje informacijoje apie (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) priepuolio simptomai dažniausiai stiprėja, kol nepradedamas skubus gydymas, todėl pajutus simptomus yra reikalinga nedelsiant kreiptis į akių ligų gydytoją, nes negydomas ūmus (duomenys neskelbtini) priepuolis gresia apakimu, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjas nei 2023 m. liepos 23 d., kai pajuto simptomus, nei 2023 m. liepos 24 d. nesikreipė į gydymo įstaigą, jei situacija, kaip jis nurodo, buvo labai bloga, o pareiškėjui buvo žinoma, jog nepradėjus skubaus gydymo (pareiškėjas nurodė savo vaistų į kelionę nepasiėmęs) gresia apakimas.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-223-438/2015) pareiga įrodyti nebuvimo darbe priežastis tenka būtent valstybės tarnautojui (pareiškėjui), o pastarajam to nepadarius buvo pagrįstai konstatuota, jog visą darbo dieną pareiškėjas darbe nebuvo be pateisinamos priežasties. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skundu prašo paskirti jam švelnesnę tarnybinę nuobaudą, tačiau nustačius, jog asmuo nebuvo tarnyboje dėl pateisinamos priežasties, tarnybinė atsakomybė apkritai nekiltų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjas pats suvokia, jog nei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu, nei bylą nagrinėjant teisme, jis nepateikė įrodymų, pateisinančių jo nebuvimą tarnyboje 2023 m. liepos 24 d.
Teismo vertinimu, pareiškėjo dėstomos aplinkybės taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas neturėjo galimybės nedelsiant apie savo neatvykimą informuoti tiesioginio vadovo. Pažymėtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo pakankamai gera, jei jis, kaip jis pats teigia, nors ir su sustojimais, bet galėjo parvairuoti automobilį iš Kauno. Taigi, darytina išvada, kad sveikatos būklė nebuvo tokia, dėl kurios pareiškėjas nebūtų galėjęs paskambinti ar paprašyti kitų asmenų paskambinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės yra prieštaringos: viena vertus, jis nurodo, kad grįžęs į namus nepastebėjo, jog mobilusis telefonas yra išsikrovęs, kita vertus, nurodo kelionės iš Kauno metu prašęs kito vairuotojo, sutikto aikštelėje, skambinti Tarnybos bendruoju telefonu, nes jo asmeninis telefonas buvo išsikrovęs; viena vertus, pareiškėjas teigia jautęsis blogai ir negalėjęs paskambinti, kita vertus, pats nurodo vairavęs, grįžęs į namus, išgėręs vaistų ir nusprendęs paskambinti vėliau, nors pats pripažįsta, kad grįžo jau po pietų, taigi, turėjo suvokti, kad nuėjus miegoti gali pabusti jau pasibaigus darbo laikui. Be to, pareiškėjui nurodžius, kad jis 7.30 val. ryto paprašė kito vairuotojo paskambinti bendruoju Tarnybos telefonu, tačiau niekas neatsiliepė (tikėtina todėl, kad buvo ne darbo valandos), nėra aišku, kodėl bendruoju numeriu pareiškėjas nepaprašė kitų asmenų paskambinti vėlesniu laiku, jau prasidėjus darbo pradžiai, nors nurodo daug kartų stojęs aikštelėse. Pareiškėjo parodymai dėl telefono su tarnybine SIM kortele taip pat prieštaringi: viena vertus, pareiškėjas nurodė kitą telefoną su tarnybinę SIM kortele paliekantis darbo kabinete; kita vertus, jis teigia tarnybinę SIM kortelę atvykęs į darbo vietą įsidėdavęs į savo asmeninį mobilaus ryšio telefoną, o baigęs darbą išimdavęs ir palikdavęs darbo vietoje.
Atsižvelgiant į tai vertintina, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad jis 2023 m. liepos 24 d. neturėjo galimybės paskambinti ir susisiekti su savo tiesioginiu vadovu, ar paprašyti, kad tai padarytų artimieji ar kiti asmenys. Teismas atmeta pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, kad jo vadovui nuo 2023 m. sausio mėn. buvo žinoma apie pareiškėjo ligą ir (ar) kad jis savo kolegoms 2023 m. liepos 21 d. (penktadienį) buvo užsiminęs, jog sekmadienį gali nespėti grįžti iš Kauno, nes šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas darbe nebuvo dėl pateisinamų priežasčių, ir (ar) tinkamai apie tai informavo savo tiesioginį vadovą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) priepuolis jį netikėtai ištiko sekmadienio vakare, todėl akivaizdu, kad apie jį pareiškėjas negalėjo informuoti kolegų dar penktadienį. Taigi, pareiškėjo nebuvimo darbe priežastys jo vadovui nebuvo žinomos, ir to negali pakeisti faktas, kad pareiškėjo vadovui buvo bendrai žinoma apie pareiškėjo turimą ligą. Vien tai, kad darbdavys turi bendros informacijos apie darbuotojo lėtinę ligą, savaime nereiškia, kad jis laikomas informuotu apie tokios ligos paūmėjimą konkrečią dieną ir turi laikyti, jog asmuo į darbą neatvyko dėl pateisinamos priežasties.
Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu be kita ko laikoma nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo tarnyboje vieną darbo dieną ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pateisinamos priežasties egzistavimą. Taigi, Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodomų lengvinančių aplinkybių (į darbą neatvyko dėl labai sunkios sveikatos būklės; jo vaikas turi sveikatos problemų; šeimos turtinė padėtis sunki; pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi) teismas pažymi, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą; valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą; tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms; tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.
Taigi, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra laikytinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tarnybinės nuobaudos skyrimo kontekste.
Nors Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjo dėmesys atkreiptinas į tai, kad šioje normoje yra įtvirtinta tarnautojo į pareigas priimančio asmens teisė, o ne pareiga kitas aplinkybes (taip pat ir pareiškėjo nurodytas) vertinti kaip lengvinančias atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar pareiškėjo nurodomas aplinkybes vertinti kaip atsakomybę lengvinančias, todėl vien tai, kad jos nebuvo laikomos atsakomybę lengvinančiomis, nesudaro pagrindo spręsti, jog tai buvo padaryta nepagrįstai ar neteisėtai.
Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe be kita ko yra kito tarnybinio nusižengimo padarymas per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
Byloje atsakovė nurodė ir pareiškėjas neginčijo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas per vienerius metus nuo pareiškėjui prieš tai buvusios tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Taigi, Išvadoje buvo pagrįstai konstatuotas atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimas.
Atsakovei nustačius, kad pareiškėjas padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą (nebuvo tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežastis), nesant įstatyme nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsakovė turėjo pagrindą taikyti griežčiausią atsakomybės rūšį ir atleisti pareiškėją iš pareigų. Kitos atsakovės konstatuotos ir pareiškėjo kvestionuojamos aplinkybės (susijusios su tarnybinio telefono (ne)turėjimu ir galėjimu atsiliepti; žalos institucijai atsiradimu) taip pat pareiškėjo teiginiai dėl finansinės situacijos pablogėjimo atleidus jį iš pareigų, nekeičia situacijos ir pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisinio vertinimo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Įsakymas buvo priimtas laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas Įsakymo priėmimui aplinkybes ir padarius teisingą išvadą, o pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinimui. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda, savaime nereiškia tokios nuobaudos neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.