- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-285-491/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Teisėja Irena Stacevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Leonui Kavaliauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, Vilniaus verslo ir teisės akademijos studento, nevedusio, teisto,
gynėjos advokatės A.Ručienės skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties, kuria buvo pratęstas D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi buvo pratęstas D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu gynėja prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad D. Š. jam inkriminuojamos veikos nepadarė, o už tai, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kardomosios priemonės termino pratęsti jam nėra pagrindo. Pratęsiant suėmimo terminą buvo iš esmės pažeista suimtojo teisė į gynybą, nes ji informavo teismą apie tai, kad 2009-03-20 negalės dalyvauti posėdyje ir prašė posėdį perkelti į 2009-03-23, tačiau teismas šio jos prašymo posėdžio protokole neaptarė ir neatsižvelgęs į jį pratęsė suėmimo terminą, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta besąlygiškai. Gynėja taip pat dėsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 reikalavimus ir teigia, kad D. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su savo motina, palaiko artimus ryšius su savo šeima, ruošiasi įregistruoti santuoką ir charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aplinkybės, gynėjos manymu, rodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir naikintina.
Teismo posėdyje prokuroras prašo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. P., V. K., J. P. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai per kelis kartus įgijo didelės (59797,79 litų) vertės svetimą turtą.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – įtariamojo ir liudytojų parodymai, kratos, daiktų bei dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų protokolai, ekspertizės aktas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą D. Š. pareikšti byloje esantį įtarimą bei 2009-04-03 surašyti jam kaltinamąjį aktą. Todėl gynėjos skundo argumentas, kad kaltinamasis nusikaltimo nepadarė, nėra pagrįstas.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti skiriama arba jos terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrįstas manymas, kad asmuo gali padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Pagrįstą manymą, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti įvairi informacija, jos tarpe ir duomenys apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, proceso dalyvių parodymai ir pan.
D. Š. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Iš tiesų, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, pagal duomenis byloje palaiko pakankamai artimus ryšius su savo šeima ir charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, jis jau yra teistas už anksčiau įvykdytą analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. (Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1 – 502 – 506 / 2007). Kaip įtariama, šiuo metu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką D. Š. padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo metu. Įtariamasis niekur nedirba, neturi savarankiško legalaus pragyvenimo šaltinio, tiek anksčiau įvykdytas, tiek ir šiuo metu jam inkriminuojamas nusikaltimai yra savanaudiški, kas leidžia manyti, jog D. Š. lėšas pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamos veiklos. Nusikaltime, kuris inkriminuojamas jam, D. Š. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visa tai pagrįstai leidžia manyti, jog D. Š., būdamas laisvėje, gali daryti naujus sunkius nusikaltimus ar kitus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti negalima.
Gynėja teisi skunde teigdama, jog kaltininko neprisipažinimas yra jo teisė, jis negali būti pagrindu pratęsti kardomąją priemonę. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 9 punkte, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas ir nenurodė, jog D. Š. neprisipažinimas dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra pagrindu pratęsti kardomosios priemonės terminą.
BPK 127 str. 6 d. įtvirtinta, jog suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Nagrinėjamu atveju apie 2009-03-20 vyksiantį teismo posėdį D. Š. gynėja buvo informuota tinkamai. Gynėja 2009-03-19 pranešimais informavo teismą ir prokurorę apie tai, kad ji teismo posėdyje dalyvauti negalės ir prašė teismo posėdį perkelti į 2009-03-23 16.30 val., tačiau šiuo laiku suėmimo terminas D. Š. jau būtų pasibaigęs ir jam paskirto suėmimo termino pratęsimo klausimo spręsti teismas jau būtų nebegalėjęs. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į užimtumą bylose (Nr. 2-97-228/2009, Nr. 2-128-228/2009, Nr. 2-134-228/2009, Nr. L2-807-228/2009 ir kt.), teismas gynėjos prašymo netenkino ir posėdžio į kitą dieną neperkėlė, o 2009-03-20 vykusio teismo posėdžio metu užtikrino prokurorės ir gynėjo dalyvavimą. Tokiu būdu buvo pilnai užtikrinta suimtojo teisė į gynybą ir BPK reikalavimai šiuo atveju pažeisti nebuvo. Šis gynėjos skunde nurodytas argumentas taip pat yra neteisingas.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 reikalavimai nepažeisti, terminas pratęstas esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 3 p., kuris patvirtintas šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo D. Š. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.