Utenos apylinkės teismo sprendimas

2009-04-06 · Civilinė byla Nr. 2-128-228/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-06
Bylos Nr.
2-128-228/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
V. P.
Civilinė byla Nr. 2-128-228/2009Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 113.1.; 116.1.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009m. balandžio 6d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovei S. P., ieškovės atstovei advokatei I.Maskoliūnaitei, atsakovui V. P. , jo atstovei advokatei N.Gaižutienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I.Atkočienei, teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovė S. P. ieškinyje ir posėdžių metu prašė priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnametei dukrai G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokama penkių šimtų litų periodine išmoka nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, bei 9010Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki ieškinio padavimo dienos.

Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai su atsakovu gimė duktė G. Su atsakovu ieškovė jau dvylika metų gyvena atskirai, nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, atsakovas tam neprieštarauja. Atsakovas pažeidė konstitucinę ir prigimtinę savo pareigą materialiai remti dukrą, neteikdamas jai pakankamo išlaikymo. Atsakovas jau daug metų niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, vienintelės jo pajamos yra invalidumo pensija. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2005 metais dukrai neteikė jokio išlaikymo, 2006 metais teikė 70Lt per mėnesį, 2007 metais – 100Lt per mėnesį, 2008 metais – 150Lt per mėnesį išlaikymą. Dukra turi sveikatos problemų, dažnai serga peršalimo ligomis, turi regėjimo, stuburo sutrikimų, nuolat lankosi pas specialistus dėl dantų korekcijos. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos mažos, todėl Ūkio banke yra paėmusi kreditą dukters išlaikymui ir vežiojimui pas gydytojus į Vilnių. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukra gauna valstybės išmoką po 52Lt kas mėnesį, jai taip pat pragyventi padeda vyresnė dukra, kuri gyvena užsienyje. Ieškovė pripažino ir tai, kad dukrai buvo skirtas nemokamas maitinimas, tačiau mergaitė atsisakė nemokamai maitintis, nes gėdijasi.

Atsiliepimas

Atsakovas V. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad jis dėl sveikatos būklės negali dirbti, todėl negali mokėti dukrai po 500Lt, nes jis tiek pajamų negauna, sutinka mokėti dukrai 200Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas nurodė, kad anksčiau problemų dėl vaiko išlaikymo nebuvo, išlaikymas vaikui buvo teikiamas geranoriškai ir pastoviai pagal abiejų šalių susitarimą, atsakovas niekada nevengė dukters išlaikymui teikti išlaikymą ir teikė piniginėmis lėšomis ir produktais iš tėvų ūkio, to jis nevengia ir šiuo metu. Atsakovas nurodė, kad ginčas prasidėjo po motinos mirties, kai ieškovė sužinojo, kad atsakovas atsisakė palikimo sesers naudai.

Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2005-11-01 iki 2006-06-30 jis mokėjo dukrai po 50Lt, nuo 2006-07-01 iki 2007-01-31 – po 70Lt, nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 – po 100Lt, nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31 – po 140 - 175Lt kas mėnesį. Gyvenant pas motiną, atsakovas augino gyvulius ir daržoves, todėl papildomai dar teikdavo dukrai produktais po 50Lt kas mėnesį.

Atsakovas nurodė, kad jo sveikatos būklė riboja darbo pasirinkimą tiek mieste, o ypač kaime, taip pat dėl sveikatos būklės nebegali ūkininkauti ir buvusiame tėvų ūkyje. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis dukters dantų koregavimui yra davęs 700Lt. Atsakovas nurodė, kad jo žiniomis ieškovė iš Ūkio banko paskolą paėmė baudoms sumokėti.

Atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti nepilnametės dukters išlaikymui po 200Lt, laikant, kad tiek pat turi skirti dukters išlaikymui ir ieškovė, ir mano, kad bendra abiejų tėvų teikiama suma yra pakankama tokio amžiaus vaikui išlaikyti.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra abiejų tėvų pareiga, tačiau vaikus tėvai išlaiko pagal galimybes. Atstovas taip pat nurodė, kad vaikams nemokamam maitinimui mėnesiui skiriama apie 80Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė šalių duktė G. (17 b.l.). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, kuris šiuo metu yra įkeistas ir ieškovė už butą grąžina kreditą apie 170Lt kas mėnesį (12, 138 b.l.), turi lengvąjį automobilį (13 b.l.). Ieškovė yra iš dalies darbinga, šiuo metu jos netektas darbingumas sudaro 60 procentų (7-9 b.l.), nedarbingumas ieškovei nustatytas nuo 1993 metų (88, 137 b.l.). Laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2006-07-01 ieškovei kas mėnesį buvo mokama 374,75Lt dydžio, nuo 2006-07-01 iki 2007-01-31 – 425,39Lt dydžio, nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 484,60Lt dydžio, nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31 – nuo 601,76Lt iki 608,05Lt, nuo 2008-08-01 – 668,38Lt dydžio netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, ieškovė 2008m. vasario mėnesį gavo 3600Lt dydžio specialiojo automobilių įsigijimo ir jų technninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (88-100 b.l.), nuo 2008m. nepilnametei dukrai mokama 52Lt dydžio valstybės išmoka (86-87 b.l.). Iš ieškovės pateiktų Metinių pelno mokesčio deklaracijų (14-16, 149-152 b.l.) matyti, kad 2005 metais, 2006 metais, 2007 metais ieškovės S. P. individuali įmonė pelno negavo. Ieškovė yra sudariusi Ūkio banko lizingo kortelės su 2000Lt kredito limitu sutartį (148, 153 b.l.), taip pat Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai 1200Lt kortele sutartį (147b.l.), taip pat, kaip nurodė pati ieškovė, ji moka kreditą už butą AB Šiaulių bankas (138 b.l.). Kreditų grąžinimui ji kiekvieną mėnesį moka virš 200Lt sumas (138 b.l.). Byloje esantys šalių dukters G. P. medicininės kortelės duomenys patvirtina, kad mergaitė serga peršalimo ligomis, lankosi pas okulistą dėl regos sutrikimų, turi stuburo iškrypimo problemų bei lankosi pas ortodontus dėl dantų koregavimo (18, 109-113, 124-125 b.l.).

Atsakovas V. P. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (10, 11 b.l.). Atsakovo V. P. netektas darbingumas – 50 procentų, nedarbingumas nustatytas nuo 2005-11-01 (30-32, 34 b.l.). Laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2006-06-30 atsakovui kas mėnesį buvo mokama 149,82Lt dydžio, nuo 2006-07-01 iki 2007-01-31 – 170,59Lt dydžio, nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 – 195,02Lt dydžio, nuo 2008-01-01 - 237, 16 Lt dydžio, nuo 2008-08-01 – 264, 10Lt dydžio netekto darbingumo pensija (34-36 b.l.), atsakovas laikotarpiu nuo 2006-05-02 iki 2006-08-31 dirbo viešuosius darbus, jam buvo mokama minimali mėnesinė alga, viso pajamos už šį laikotarpį sudarė 2050,71Lt (51, 56-57 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką ( CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

CK 3.196 str. 1d. numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.): nustatomi vaiko poreikiai, jų apimtis, dydis ir pan., kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos.

Šalių dukrai G.i 2008 metais sukako (duomenys neskelbtini) metų, mergaitė lanko mokyklą. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (2004-05-18 Nr.IX-2237, su vėlesniais pakeitimais) 6 str. 1d. pagrindu nuo 2008-01-01 vaikui mokama 52Lt dydžio išmoka kas mėnesį (86-87 b.l.), mokykloje G. skirtas nemokamas maitinimas, kurio mergaitė atsisakė, taip pat mokslo metų pradžioje ieškovė gavo 160Lt dukrai kanceliarinėms prekėms įsigyti (138 b.l.).

Laikytina, kad dukters poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai šalių nepilnametės dukters poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Atsakovas, prašydamas iš jo priteisti periodines išmokas vaiko išlaikymui mažesnio dydžio nei prašo ieškovė, savo išsamaus paskaičiavimo dėl to, kiek išlaidų būtina dukters poreikių tenkinimui, neteikė, tik išreiškė savo nuomonę, kad kiekvienam iš tėvų skiriant po 200Lt, būtų pakankamos lėšos vaiko išlaikymui.

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios: vaiko maitinimui, būstui, vaiko aprangai, mokslo ir lavinimo priemonėms – knygoms, žurnalams, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, važinėjimo pas gydytojus išlaidoms, higienos reikmėms), vaiko poilsiui ir laisvalaikiui (ekskursijoms).

Kaip pripažino pati ieškovė, dukters išlaikymui ji skiria 500Lt kas mėnesį, tačiau, jei turėtų lėšų, skirtų ir daugiau. Atsakovas sutiko mokėti po 200Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pripažindamas, kad jis daugiau negali mokėti, nes neturi darbo, kaime darbo rasti labai sunku.

Teismas, atsižvelgdmas į tai, kad šalių šalių dukra yra keturiolikos metų amžiaus, turi sveikatos problemų, vertina, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, tai yra 800Lt dydžio, suma, nes negalima vaiko išlaikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, todėl nustačius, kad nepilnametės dukters poreikiams reikalinga 800Lt dyžio suma kas mėnesį, nustatytinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą dukrai.

Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas jokio turto neturi, šiuo metu jo vienintelės pajamos – 264,10Lt netekto darbingumo pensija, tačiau tai nealeidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovui nedarbingumas nustatytas tik nuo 2005m. lapkričio mėnesio (34 b.l.), iš duomenų iš Utenos darbo biržos (37, 58 b.l.) matyti, kad atsakovas nuo 1992 metų pastoviai registravosi darbo biržoje kaip bedarbis. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadas, kad būdamas darbingas, atsakovas elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, jo nesirūpinimas turėti darbą, gauti iš darbo pajamas ir teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, siekti užtikrinti materialinį vaiko aprūpinimą iki pilnametystės, ir šiandieną netektas darbingumas nėra ta priežastis, kuriai esant, galima teikti tik minimalų išlaikymą savo vaikui.

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, ji turi trijų kambarių butą, lengvąjį automobilį, gauna ženkliai didesnę invalidumo pensiją negu atsakovas, turi individualią įmonę – užsiima mažmeninės prekybos veikla, nors kaip matyti iš metinių deklaracijų duomenų, įmonė dirba nepelningai. Ieškovė tvirtina, kad jos pajamos yra jos gaunama netekto darbingumo pensija, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau teismas vertina, kad oficialūs duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas neatitinka faktinės padėties, nes ieškovės nurodyti duomenys apie tai, kad kas mėnesį ji dukters išlaikymui skiria apie 500Lt, ji ir dukra dažnai vyksta į užsienį pas vyresnę dukrą (ieškovė teigė, kad keliones apmoka vyresnė dukra, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė), kas mėnesį kreditų grąžinimui moka virš 200Lt, taip pat turint omenyje tai, kad pačios ieškovės pragyvenimui (buto išlaikymui, drabužiams, vaistams, maistui, higienos prekėms ir kt.) taip pat reikalingos lėšos, kreditų gavimui reikalingi tvirti duomenys apie gaunamas tokias pajamas, kurios užtikrintų suteikiamų kreditų grąžinimo garantijas, taip pat nevienkartinis prekybos taisyklių, susijusių su alkoholinių gėrimų pardavimu, gabenimu, laikymu ir pan., pažeidimas (65-67, 76 b.l.), atsisakymas priimti teikiamus maisto produktus iš atsakovo tėvų ūkio (139, 140 b.l.), dukters atsisakymas naudotis paskirtu nemokamu maitinimu mokykloje leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės faktinės pajamos yra didesnės.

Vadovaujantis šalių nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į racionalias ir protingas išlaidas dukters poreikiams tenkinti, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, į tai, kad ieškovė gauna valstybės kas mėnesį mokamas išmokas dukrai, į kitą teikiamą paramą nepilnametei dukrai (nemokamas maitinimas, pašalpos kanceliarinėms prekėms įsigyti), laikytina, kad ieškovės teikiamo išlaikymo nepilnametei dukrai dalis turi būti didesnė, nei atsakovo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo V. P. dukters G. P. išlaikymui priteistina po 300Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 24 d., iki dukters G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 9010Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai skolą už laikotarpį nuo 2005m. spalio 1d. iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po ½ šiuo laikotarpiu galiojusio MMA dydžio bei atsižvelgiant į faktiškai teiktą išlaikymą. Ieškovė pripažino, kad atsakovas dukters išlaikymui 2006 metais teikė 70Lt per mėnesį, 2007 metais – 100Lt per mėnesį, 2008 metais – 150Lt per mėnesį išlaikymą, 2005 metais išlaikymo neteikė. Atsakovas nurodė, kad 2005-11-01 iki 2006-06-30 jis mokėjo dukrai po 50Lt, nuo 2006-07-01 iki 2007-01-31 – po 70Lt, nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 – po 100Lt, nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31 – po 140-175Lt kas mėnesį. Teismas vertina, kad šalių nurodyti duomenys apie faktiškai atsakovo teiktą išlaikymą už šį laikotarpį sumine išraiška sutampa.

Spręsdamas priteistinos skolos už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki 2008-09-24 ir jos dydžio nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į jau anksčiau nurodytas aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį vaiko sveikatos problemas, į atsakovo teiktą dukrai išlaikymą, ir vertina, kad ieškovės teikto išlaikymo dukrai dalis turėjo būti didesnė nei atsakovo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 4860Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai G. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki ieškinio padavimo dienos (LR CK 3.200 str.).

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo 2009m. balandžio 1d. nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Ieškinio suma pagal prašomo priteisti išlaikymo sumą už metus – 6000Lt (500x12) Priteista po 300Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas už metus sudaro 3600Lt. Taigi ieškinys patenkintas 60 procentų (3600x100:6000).

Ieškovės patirtos advokato atstovavimo išlaidos byloje sudaro 1090Lt, šios išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, laikytinos pagrįsto dydžio.

Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, iš atsakovo V. P. ieškovės S. P. naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 654Lt (1090x60:100) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 79str., 88str., 93str.).

Atsakovo patirtos advokato atstovavimo išlaidos byloje – 400Lt, kurios taip pat laikytinos pagrįsto dydžio. Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, ieškinys nepatenkintas 40 procentų (100-60), proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės S. P. atsakovo V. P. naudai priteistina 160Lt (400x40:100) atsakovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų (LR CPK 79str., 88str., 93str.).

Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, iš atsakovo V. P. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (LR CPK 83str.1d. 2p.), ir kuris sudaro 108Lt (300x12:100), taip pat teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sudaro 13,93Lt (LR CPK 79str., 80str., 83str., 88str., 96str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270, 376 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės S. P. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P. nepilnametės dukters G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 24 d., iki dukters G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. P. 4860Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. P. už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki 2008-09-24.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės S. P. naudai 654Lt ieškovės turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. P. atsakovo V. P. naudai 160Lt atsakovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. P. valstybės biudžeto naudai 108Lt žyminio mokesčio ir 13,93Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo 2009m. balandžio 1d. vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Irena Stacevičienė