- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-69-616/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-0013-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- M. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria netenkinti nuteistojo M. V. prašymai dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo ir dėl konkrečios pataisos įstaigos nustatymo.
Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi nuteistojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. M. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistas. Panaikintas BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis M. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, taikymas, ir M. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta nauja bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
3. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. sausio 24 d. gautas nuteistojo M. V. prašymas atidėti bausmės vykdymą iki 2020 m. balandžio 2 d., kad turėtų laiko atsiskaityti su banku ir neliktų skolingas. 2020 m. sausio 31 d. gautas nuteistojo M. V. prašymas nustatyti bausmės atlikimo vietą M. pataisos namuose, nes ten yra galimybė dirbti ir būtų arčiau artimųjų gyvenamosios vietos, kad galėtų palaikyti artimus ryšius, t. y. neprarastų su jais ryšio.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2020 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino nuteistojo M. V. prašymų dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo ir dėl konkrečios pataisos įstaigos nustatymo. Teismas nutartyje nurodė, kad vadovaujantis BPK 338 straipsnio 2 dalimi asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas, t. y. M. V. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Taip pat nurodė, kad ne teismas, o Kalėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustato, kurioje konkrečioje pataisos įstaigą atliks paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) 65 straipsnis).
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai
5. Nuteistasis M. V. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo iki 2020 m. balandžio 2 d. Jis taip pat prašo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – KT) su prašymu spręsti, ar įstatymas neleidžiantis teismui už sunkų/labai sunkų nusikaltimą teistiems asmenims laikinai atidėti/sustabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija). Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi.
5.1. Nuteistasis prašo atidėti bausmės vykdymą labai trumpam laikotarpiui, kadangi nori susimokėti skolas. Tvirtina, kad viso proceso metu laikėsi apribojimų, netrukdė procesui, šiuo metu turi darbą ir vos daugiau nei per mėnesį galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai vis tiek būtų pasiekti ir nebūtų pažeistas bausmės neišvengiamumo principas.
5.2. Nuteistasis M. V. nurodo, kad BPK reikalavimas draudžiantis trumpam atidėti/sustabdyti bausmės vykdymą asmenims, kurie padarė sunkų/labai sunkų nusikaltimą, prieštarauja Konstitucijai, nes tame įžvelgia diskriminaciją. Teismas turi turėti nepriklausomą teisę įvertinti nuteistojo asmenybę, susiklosčiusią padėti bei turėtų galimybę nukrypti net ir nuo įsakmaus įstatymo reikalavimo, kitu atveju yra pažeidžiami teismų nepriklausomumo principas, nuteistojo teisė į teisingą teismą, Europos Sąjungos teisės aktai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Nuteistasis įsitikinęs, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia Konstituciją, todėl turi būti kreiptasi į KT.
6. Nuteistojo M. V. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo M. V. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas teisingai taikė BPK nuostatas ir pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo.
8. BPK 338 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, taip pat asmenims, pagal BK 27 straipsnį pripažintiems pavojingais recidyvistais.
8.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija). Įstatymo leidėjas už šią nusikalstamą veiką numatė tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 4 (ketverių) iki 12 (dvylikos) metų. BK 11 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo. Taigi nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl jam nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas net ir labai trumpam laikotarpiui.
8.2. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad prašymas dėl kreipimosi į KT grindžiamas ne teisiniais motyvais, o tik formaliai nurodant, kad jo nuomone BPK 338 straipsnio 2 dalis yra diskriminuojanti asmenis padariusius sunkius/labai sunkius nusikaltimus ir varžo teismų nepriklausomumą. Toks nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas, nes KT tiria ir sprendžia tik teisės klausimus, t. y. sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Be to, KT yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Taigi konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Iš tokios KT praktikos seka, kad įstatymo leidėjas priimdamas, keisdamas teisės aktus turi galimybę pats spręsti, kurias aplinkybes ar kitus požymius teisės akte diferencijuoti ir numatyti kitokius reikalavimus, sąlygas ir t. t., ir tai nelaikoma Konstitucijos pažeidimu.
9. Teisėja konstatuoja, kad nuteistojo nuoroda, jog būtent BPK 338 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas yra diskriminuojantis ir jis varžo teismų nepriklausomumą – nepagrįstas, todėl nuteistojo M. V. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo stabdyti bylą ir kreiptis į KT.
10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020-03-17 gautas nuteistojo M. V. prašymas bausmės vykdymą atidėti ilgesniam laikui nei buvo prašęs pateiktame skunda iki bus panaikintas Lietuvoje paskelbtas karantinas, susijęs su koronovirusu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 8.1. punkte, netenkinus prašymo atidėti bausmės vykdymą, nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpio.
11. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo M. V. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.