Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ pagrindu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta M. Ž. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2021-01-29 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2021-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta M. Ž. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2025-01-10.

Į bausmės laiką įskaitytas M. Ž. suėmime išbūtas laikas nuo 2024-06-21 iki 2024-06-21 (viena diena).

Priteista iš M. Ž. nukentėjusiajam I. B. 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsitesėjimo iki ieškinio visiško įvykdymo (išieškojimo, atlyginimo) dienos.

Priteista iš M. Ž. nukentėjusiajam I. B. 500 eurų jo turėtų proceso (advokato pagalbai) išlaidų.

Procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Priteista iš M. Ž. – 3 216,81 Eur proceso išlaidų (kaltinamojo konvojavimo ir atvežimo į Lietuvos Respubliką iš Nyderlandų Karalystės išlaidos) Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

M. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nekelia kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam skirta bausme ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies neįskaitymo į galutinės bausmės laiką.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek M. Ž. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą, tiek padarytų veikų, tiek jo asmenybės pavojingumą atitinkančią subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismo motyvai aiškūs, išsamūs bei atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

6. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tuo tarpu nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas M. Ž. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, parinkdamas skirtinų bausmių rūšis tinkamai įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę bei laisvės atėmimo bausmės paskyrimą savo sprendime motyvavo. Kaip ir minėta, motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes bei su jais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas M. Ž. skirtinų bausmių rūšis bei nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, o būtent, M. Ž. padarė 2 nusikalstamas veikas, kurių viena yra nesunkus nusikaltimas (BK 284 str.), o kita - apysunkis nusikaltimas (BK 138 str. 2 d. 8 p.), jo veikos – smurtinės, tyčinės, baigtos, padarytos idealioje sutaptyje, be to, jis anksčiau buvo teistas du kartus, veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taip pat jis baustas administracine tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes - jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik M. Ž. už nusikalstamų veikų padarymą skiriant sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei šios rūšies bausmės vidurkis. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) ir panaikina bausmių skyrimo skaičiuojant nuo vidurkio taisyklę bei numato sąlygas minimalios laisvės atėmimo ar alternatyvios bausmės skyrimui, tačiau šis pakeitimas nuteistajam M. Ž. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimui įtakos neturi. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nuteistajam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei vidurkis ir/ar artimos minimumui (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį tokia bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių). Anksčiau M. Ž. buvo teistas, jo teistumas neišnykęs, jis baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistu. Įvertinus tai, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. Ž. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir pirmiau aptartų aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo nuteistajam skirti minimalias ar laisvės atėmimui alternatyvias bausmes.

7. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino pačiu įmanomai palankiausiu jam būdu, t. y. apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p, kuomet griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę ir paskyrė subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, M. Ž.paskiriant sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Nei atskirų bausmių nei galutinės bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra teisinio pagrindo. O kadangi, nuteistasis M. Ž. nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs 2021-01-29 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2021-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės, todėl teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su minėtu nuosprendžiu paskirta/neatlikta bausme, taikant nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą, bausmes sudedant iš dalies, ir paskyrė M. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams. Taip pat teismas įskaitė suėmime išbūtą laiką nuo 2024-06-21 iki 2024-06-21 (viena diena) ir bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Nuteistasis tai argumentuoja tuo, kad į galutinės bausmės laiką neįskaityta laisvės atėmimo bausmės dalis, jau atlikta pagal 2021-01-29 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2021-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Visgi, sutikti su šiais argumentais nėra jokio pagrindo.

9. Kaip matyti, o bylos medžiaga tai patvirtina, kad M. Ž., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausis 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – septynis mėnesius; nustatant likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą – trejus metus. Paskirtos pareigos: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; šešis mėnesius po nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. M. Ž. į nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį įskaitytas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., ir laikyta, kad M. Ž. yra atlikęs nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

10. Kadangi M. Ž. nevykdė probacijos sąlygų bei teismo paskirtų įpareigojimų, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022-09-20, M. Ž. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausis 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 metai. Tačiau šios nutarties jis taip ir nepradėjo vykdyti, nes pasislėpė nuo bausmės atlikimo: 2022-10-06 buvo paskelbta M. Ž. paieška; 2023-09-22 išduotas Europos arešto orderis. Galiausiai, 2024-06-21 M. Ž. pristatytas į Lietuvą ir sulaikytas. 2024-06-25 M. Ž. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą.

11. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Ž. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 284 straipsni) padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės bei jos vykdymo atidėjimo metu, todėl apylinkės teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su anksčiau paskirta ir likusia neatlikta bausme visiškai pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi. Bendrindamas šias bausmes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko palankesnį bausmių bendrinimo būdą – šias bausmes sudėjo iš dalies, o ne visiškai. Taipogi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo M. Ž. atliktos bausmės, jam paskirtos ir likusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausis 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, dalį. Tai yra, bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausis 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir likusi neatlikta laisvės atėmimo 1 metų bausmė pradėta vykdyti po to, kai 2024-06-21 M. Ž. pristatytas į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį ir suimtas. (5 t., b. l. 169-173). Vadinasi, nuo likusios bausmės dalies vykdymo pradžios iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos M. Ž.buvo atlikęs šiek tiek daugiau nei 6,5 mėnesio iš jam paskirtos/likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės, o tai reiškia, kad likusi jo neatlikta bausmės dalis sudarė 5,5 mėnesio. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai prie nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį nuteistajam paskirtos ir jo likusios neatliktos bausmės, t. y. 4 mėnesius, ir jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir jas subendrino tinkamai. Dar kartą pažymėtina, kad nuteistajam M. Ž. bausmės subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio taisyklėmis, o tokiu atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, todėl į subendrintos bausmės laiką neįskaitomas pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laikas. Pabrėžtina ir tai, kad į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. Ž. šioje byloje suėmime išbūtas laikas nuo 2024-06-21 iki 2024-06-21 (viena diena). Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

13. Taipogi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nuteistajam M. Ž. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 10 d., t. y. nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos. BK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis M. Ž.jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą ankstesniu nuosprendžiu. Taip pat, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, įvertino jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir jo atliktos bausmės dalį. Taigi, bausmės pradžia nuteistajam M. Ž.buvo nustatyta tinkamai. Toks sprendimas atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018).

14. Taip pat teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju M. Ž. bausmės tikslai, tarp jų ir atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti asmenį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti tik laisvės atėmimo bausmę M. Ž. atliekant realiai, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo). Kaip jau minėta, M. Ž. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, jo veikos – smurtinės, tyčinės, baigtos. Jis teisiamas trečią kartą, aptariamas veikas padarė neišnykus teistumui, jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) bei taikytas teisinę padėtį švelninantis įstatymas (iš dalies bausmės vykdymas atidėtas), tačiau M. Ž. jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau daro naujus nusikaltimus. Be to, M. Ž. baustas ir administracine tvarka (4 t., b. l. 73-86). Visa tai rodo, kad M. Ž. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkusi nepaisyti įstatymų reikalavimų asmenybė. Tad, atsižvelgus į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik M. Ž. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

15. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikalstamų veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo M. Ž.asmenybę, taip pat nenustačius išimtinių aplinkybių, mažinančių M. Ž.padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei išimtinių aplinkybių, susijusių su M. Ž.asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. Ž.už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ir naujai galiojančias BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

16. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgęs į apelianto ankstesnius teistumus, kurie veikų padarymo metu buvo neišnykę bei nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, pripažino M. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veikos buvo įvykdytos recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 7 straipsnio 1 dalis (2025 m vasario 1 d. įstatymo Nr.XIV-3003 redakcija) numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Lyginant abi įstatymo redakcijas matyti, kad naujoji redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nes nebenumato taisyklės visuomet asmenį pripažinti recidyvistu, kai jis neišnykus teistumui padaro naują nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų, tiek M. Ž. charakterizuojančių, tiek jo įvykdytų veikų pobūdį apibūdinančių duomenų visumą, tai yra, jog jis yra teisiamas nebe pirmą kartą, turi neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, naujas tyčines veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo jo polinkį nusikalsti, yra nedirbantis, teistas ir užsienio valstybėje (5 t., b. l. 173), konstatuoja, jog šiuo atveju net ir pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, nėra teisinio pagrindo nelaikyti M. Ž. recidyvistu. Taigi, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nustatyta visiškai pagrįstai. Visgi, atsižvelgus į tai, jog procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal nuteistojo skundą ir, atitinkamai, pagal BPK 320 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą jo teisinė padėtis negali būti sunkinama, teisėjų kolegija atskiro procesinio sprendimo dėl M. Ž. (ne)pripažinimo recidyvistu nepriima ir to plačiau neaptarinėja.

17. Pasisakant dėl kitų skundo argumentų, pažymėtina, kad kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – nuteistasis savanoriškai atlygino pakankamai didelę dalį žalos, atsiprašė nukentėjusiojo, jau buvo įvertintos apylinkės teismo skiriant bausmę ir parenkant jos dydį, todėl dar kartą jas vertinti ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tai, kad nukentėjusysis nepageidavo, jog M. Ž. būtų skiriama laisvės atėmimo bausmė, teismo neįpareigoja skirti proceso dalyvių lūkesčius atitinkančios bausmės. Šiuo atveju apylinkės teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavo M. Ž. skirtą bausmę. Jos švelninti pagrindo nėra.

18. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad priešingai nei nurodo nuteistasis, Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, atliktos bausmės laiko įskaitymo, pažeistos nebuvo, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat nenustatyta, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendis kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.