- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-487-340/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- G. M., J. V. M.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- N. C., K. C., A. C., M. C.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams G. M., J. V. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys N. C., K. C., A. C., M. C..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų G. M. ir J. V. M. solidariai priteisti 1 325,93 Lt įsiskolinimą, 23,68 Lt delspinigius, taip pat lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 80,60 Lt, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam G. M. ir J. V. M.. Atsakovė G. M. yra nurodžiusi, kad iki 2009 m. balandžio mėn. pabaigos atsakovams priklausančiu butu naudojosi tretieji asmenys. Ieškovas pažymėjo, kad su trečiaisiais asmenimis nebuvo sudaryta individuali rašytinė atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją sutartis. Esant tokiai situacijai laikoma, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas su atsakovais. Atsakovams atsirado prievolė mokėti už šilumos energiją Įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Tai, kad šiuo atveju šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi turi būti laikomi buto savininkai, o ne faktiškai bute gyvenę asmenys, patvirtina šilumos ūkį reguliuojantys teisės aktai. Laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-04-30 patiektą šilumos energiją susidarė 1 325,93 Lt įsiskolinimas; kadangi atsakovai įsipareigojimus vykdė netinkamai, paskaičiuoti 0,04 procento delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti ieškovui. Su atsakovais ieškovas 2009-04-20 sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, taigi atsakovai tik nuo nurodytos dienos tapo ieškovo tiekiamų paslaugų vartotojais. Iki to laiko, kaip matyti iš Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2009-03-19 nutarties ieškovo tiekiamų paslaugų vartotojais buvo tretieji asmenys, kurie nenutraukiamai bute gyveno nuo jo pastatymo dienos iki kol nebuvo faktiškai iškeldinti. Ieškovo pateiktame karšto vandens skaitiklių patikrinimo akte, pasirašė N. C., kas papildomai patvirtina, kad tą dieną ji nebuvo išsikėlusi iš atsakovams priklausančių patalpų ir naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Atsakovai 2007-12-22 raštu įspėjo ieškovą, kad jis sustabdytų vandens tiekimą N. C. šeimai, nes šiuo metu atsakovai yra buto savininkai ir jeigu ieškovas nesiims priemonių, gali patirti nuostolių, jo teikiamos paslaugos gali likti neapmokėtos, tačiau ieškovas nesiėmė jokių priemonių. Atsakovai ėmėsi priemonių įstatymo nustatyta tvarka iškeldinti C. šeimą iš buto, tačiau teismo keliu tai pavyko tik po kelerių metų.
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-06-02 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 40,32 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2007-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį priklausančiam atsakovams. Ieškovas ir atsakovė G. M. 2009-04-20 pasirašė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-04-20 buvo susidaręs 1 325,93 Lt įsiskolinimas už karštą vandenį bei šilumą, nes tretieji asmenis, gyvendami bute už šias paslaugas nesumokėjo. Teismas ieškovo teiginį, kad įsiskolinimas priteistinas solidariai iš atsakovų, nes su atsakovais šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis minėtu laikotarpiu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, laikė nepagrįstu, kadangi nors atsakovams butas nuosavybės teise priklausė nuo 2007-07-05 pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovai bute negyveno, ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, todėl negalima laikyti, jog su atsakovais konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos prikimo-pardavimo sutartis. Tik 2009-03-19 buvo sudaryta ir Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-41-807/2009, pagal kurios sąlygas N. C. su savo šeimos nariais įsipareigojo iki 2009-04-20ginčo butą atlaisvinti. Be to, nustatyta, kad atsakovai dar 2007-12-22 kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ su pareiškimu nutraukti butui karšto vandens tiekimą, nurodydami, kad butu nesinaudoja, nes jame neteisėtai gyvena N. C. šeima. Teismas konstatavo, jog iš atsakovų veiksmų matyti, kad jie informavo ieškovą apie bute susidariusią situaciją, nurodė, kad bute negyvena, ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudoja, prašė nutraukti šilumos tiekimą, kad ieškovui neatsirastų nuostolių. Nors ieškovo atstovė teigė, kad ieškovas su trečiaisiais asmenimis nebuvo sudaręs šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties, teismas padarė priešingą išvadą. Teismas nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) pastatytas dar 1995 m. Iki 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos šiame bute gyveno tretieji asmenys; ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, kuris susidarė tik už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-04-20. Tai reiškia, kad šiluma ir karštas vanduo šiam butui buvo tiekiami ir iki šio laikotarpio, tretieji asmenys už buto šildymą ir karštą vandenį mokėjo, ieškovas šiuos mokėjimus priimdavo. Teismas padarė išvadą, kad tarp trečiųjų asmenų ir ieškovo buvo susiklostę sutartiniai santykiai. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta tik 2009-04-20; sutarties 19 punkte nėra nurodytas atsakovų įsiskolinimas, priešingai, nurodyta, kad buitinis šilumos vartotojas 2009-04-01 už 2009 m. kovo mėnesį nėra skolingas už suteiktas paslaugas. Nors šis sutarties punktas išdėstytas dviprasmiškai, teismas jį vertino vartotojo naudai ir laikė, kad šis sutarties punktas patvirtina, jog atsakovai sutarties sudarymo dieną jokių skolų ieškovui neturėjo. Teismas sprendė, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovai nuo pat buto įsigijimo ieškovo teikiamomis paslaugomis negalėjo naudotis dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, t. y. tretieji asmenys neteisėtai buvo apsigyvenę atsakovams priklausančiame bute, dėl susiklosčiusios situacijos atsakovai ėmėsi visų galimų teisėtų gynybos priemonių. Kadangi su atsakovais šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas sudaryta nebuvo, todėl atsakovams neatsiranda pareiga atlyginti ieškovui už suteitas paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams. Ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovo atstovė su šiuo pasiūlymu nesutiko. Kadangi ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, jis atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-06-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio pareiškimą tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei išaiškinus ir pritaikius ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovai byloje laikytini netinkamais atsakovais, kadangi ginčo laikotarpiu bute negyveno, ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 suformuota teisės taikymo taisykle dėl savininko atsakomybės. Pažymi, jog pagal ginčo laikotarpiu galiojusį Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro įsakymais patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas, asmens pripažinimas šilumos vartotojus siejamas ne su faktiniu vartojimo faktu, bet su buto ar kitų patalpų nuosavybės teise. Nesutinka su teismo išvada, kad su bute faktiškai gyvenusiais asmenimis šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Nurodo, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp apelianto ir trečiųjų asmenų atsakovams įsigijus butą, negalėjo būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tęstis konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutarties pagrindu, nes tokios galimybės teisės aktai nenumato. Pažymi, kad tretieji asmenys nesikreipė prašydami sudaryti sutartį. Nurodo, kad priimdamas mokesčius, neanalizuoja mokėtojų ir jų nežino, be to, nėra draudimo įvykdyti prievolę trečiojo asmens naudai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad su trečiaisiais asmenimis konkliudentiniais veiksmais sudaryta sutartis nenutrūko atsakovams įsigijus butą. Atkreipia dėmesį, kad butą atsakovai įsigijo ne iš trečiųjų asmenų. Teismas nepagrįstai nurodo, kad su atsakovais šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik 2009-04-20, klaidingai sutapatindamas šilumos pirkimo-pardavimo santykių atsiradimą su individualios rašytinės sutarties sudarymu. Nesutinka su 2009-04-20 sutarties 19 p. aiškinimu, nurodo, jog jis reiškia, kad nėra skolos už laikotarpį iki 2009-02-28, o ne 2009-04-01 dienai. Kritiškai vertina teismo poziciją, kad atsakovams neturėtų kilti prievolė pagal apelianto priskaitytas sumas, kadangi bute buvo neteisėtai pasigyvenę tretieji asmenys, teigia, kad atitinkamos rizikos buvimas įtakojo nedidelę buto kainą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. atsakovų nuomone tiek ieškinys, tiek skundas jų atžvilgiu yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Nurodo, kad tretieji asmenys gyveno ginčo bute iki jų iškeldinimo, nuo pat namo pastatymo; apeliantas sutiko jiems tiekti šilumą ir karštą vandenį bei priimti iš jų apmokėjimą už paslaugas, todėl su trečiaisiais asmenimis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis. Tokia sutartis su atsakovais sudaryta 2009-04-20. Nurodo, kad 2007-12-22 įspėjo apeliantą, kad sustabdytų vandens tiekimą, kadangi paslaugos gali likti neapmokėtos. Pažymi, kad atsakovai ėmėsi priemonių iškeldinti C. šeimą. Nurodo, kad nepagrįsti apelianto argumentai dėl buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos ir rizikos dėl galimai atsirasiančių skolų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu byloje; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo teisės taikymo taisykle, suformuluota 2008-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad šioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko.
Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse analogiškose bylose esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Teismo precedento esmė – stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas. Apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp šilumos tiekėjo ir savivaldybės – specialaus subjekto buto nuomos santykiuose; pagrindinė Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos problema – ar savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir ar vienašališkai perkelti riziką dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp šilumos tiekėjo ir privačių asmenų – gyvenamosios patalpos savininkų; faktinė situacija nagrinėjamoje byloje skiriasi ir tuo, kad tretieji asmenys skolos susiformavimo metu gyveno ir naudojosi atsakovams priklausančiomis patalpomis neteisėtai. Buto savininkai V. B. ir M. B., buto (duomenys neskelbtini)pardavimo atsakovei E. M. metu informavo ją, kad Vilniaus m. 4 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla C. šeimos nariams dėl jų iškeldinimo (b.l. 117-118 ); atsakovai perėmė buvusių savininkų teises civilinėje byloje dėl iškeldinimo ir užbaigė bylą – C. šeima išsikėlė. Apie buto savininko pasikeitimą bei apie tai, kad šilumos energiją vartojantis asmenys gyvena bute neteisėtai atsakovai šilumos tiekėją įspėjo raštu (b.l. 53). Tokiu būdu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, bylos nėra analogiškos, todėl teismas pagrįstai netaikė Aukščiausiojo Teismo teisės normų išaiškinimų civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008. Dėl analogiškų motyvų atmetami apelianto argumentai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje šilumos vartotoju yra laikomas ne faktiškai tiekėjo teikiamomis paslaugomis besinaudojantis asmuo, bet buto ir (ar) patalpų savininkas. Apelianto nurodytose nutartyse 2009-07-09 civilinėje byloje Nr. 3K-280/2009, 2009-10-19 civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009 taip pat nagrinėjamos situacijos, kai patalpų savininkas – savivaldybė išnuomojęs tretiesiems asmenims socialinio būsto patalpas, nesudaro trišalių sutarčių su šilumos tiekėju, neišviešina sudarytų nuomos sutarčių ir pan.; teismai pripažino, kad savivaldybės elgesys, kai ši, sudarydama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, neaptarė su nuomininku atsiskaitymo už šilumos energiją ir kitas teikiamas paslaugas tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio standartų. Priešingai nagrinėjamoje byloje atsakovai – patalpų savininkai įsigijo patalpas, kuriose be teisinio pagrindo jau gyveno tretieji asmenys; savininkai informavo apie tai šilumos tiekėją, siūlydami jam netiekti jų butui šilumos energijos.
Netaikytinas apelianto nurodytas Aukščiausiojo Teismo teisės normų aiškinimas 2004-09-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, kurioje teisėjų kolegija pabrėžė daugiabučiame name gyvenančių asmenų dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu bei padarė išvadą, kad daugiabučio namo butų savininkai atsako ne tik už suvartotą šilumos energiją, bet ir už likusią energijos dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp namo bendraturčių. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neišskyrė, kiek iš trečiųjų asmenų suvartotos šilumos energijos buvo suvartota kaip resursas daiktui (namui) išlaikyti, ir negrindė savo reikalavimo CK 4.76 str. numatytais pagrindais, t. y. apelianto cituojamas kasacinio teismo teisės normų aiškinimas ieškovo ir atsakovų teisiniams santykiams nagrinėjamoje byloje netaikytinas.
Apeliantas nesutiko su teismo išvada, jog tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų skolos sudarymo laikotarpiu šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, teigia, kad šilumos vartotojai buvo ir yra buto savininkai – atsakovai. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą, kaip nepagrįstą. Atsakovė E. M. paaiškino, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu buto gyventojai (tretieji asmenys) įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją neturėjo; ieškovas ieškinyje nurodė, kad skola susiformavo už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-04-30. Ieškovas buvo įspėtas, kad bute neteisėtai gyvena ir naudojasi jo tiekiama šilumos energija tretieji asmenys; darytina išvada, kad ieškovas laikotarpiu nuo buto pirkimo (2007-07-05) iki skolos atsiradimo dienos priimdavo iš trečiųjų asmenų mokesčius už suvartotą šilumos energiją, t. y. teismo išvada, kad tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų susiformavo šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, yra pagrįsta.
Apeliacinio skundo teiginys, jog su trečiaisiais asmenimis konkliudentiniais veiksmais sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis atsakovams įsigijus butą nutrūko nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, todėl atmetamas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo išvada, jog su atsakovais šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2010-04-20 yra nepagrįsta, atmetamas, dėl jau aptartų motyvų: pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai nuo buto įsigijimo momento tapo šilumos vartotojais, nes ieškovo ir trečiųjų asmenų šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, sudaryti konkliudentiniais veiksmais, tęsėsi ir po to, kai atsakovai įsigijo butą; ieškovas apie tai buvo atsakovų informuotas.
Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovams turėtų kilti prievolė sumokėti skolą už trečiųjų asmenų suvartotą šilumos energiją todėl, kad jie ekonominio pakilimo metu sumokėjo už 40,84 kv.m butą tik 70 000 Lt, t. y. jie prisiėmė riziką už trečiųjų asmenų veiksmus, neturi teisinės logikos, todėl atmetamas.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.