Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Pravieniškių 1-ajame kalėjimo 5 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje ir 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui. Patalpos buvo vėdinamos tik per mažą langą, per kurį pateko mažai gryno oro bei natūralios apšvietos. Papildomos ventiliacijos skirtos patalpos vėdinimui nebuvo. Dirbtinė apšvieta buvo nepakankama. Gyvenamosiose patalpose esančios tualeto patalpos yra labai mažos, nepatogu atlikti gamtinius reikalus ant metalinio klozeto, ypač šaltu metu laiku. Klozeto ir praustuvės vidus yra apsinešę rūdimis, kalkėmis ir bakterijomis. Kriauklė - praustuvė įrengta nepatogioje vietoje, norint apsiprausti, reikia užlipti ant klozeto. Tokiu būdu prausiantis galima lengvai paslysti ir susižaloti. Dušo patalpos neturėjo pertvarų, todėl jam buvo neužtikrintas privatumas duše. Dušo patalpoje nebuvo jokios ventiliacijos, neįrengtos atskiros persirengimo patalpos, susikabinti rūbus, todėl sudrėkdavo pakabinti rūbai. Prie dušo nėra įrengtos jokios lentynėlės higienos priemonėms pasidėti, nėra guminių kilimėlių, veidrodžių. Nebuvo užtikrintas privatumas bendraujant taksofonu.

Teismas pažymi, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I1-2945-428/2024 2024 m. vasario 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje neteisėtus atsakovės atstovo pareigūnų veiksmus pareiškėjas tame tarpe kildino ir iš tuo, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas bei, kad nebuvo užtikrintas tinkamas šviesos patekimas į patalpą. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, bylos dalis pagal pareiškėjo skundą dėl minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo ir netinkamos apšvietos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 28 d., nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).

Dėl gyvenamojo ploto

Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m) (2 p.).

Nustatyta (b. l. 45-46, 48-49), kad pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. spalio 9 d. atliko bausmę 6 būrio 3 patalpoje, paprastoje grupėje. Nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. spalio 11 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Kauno kalėjimą. Nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2023 m. spalio 20 d. pareiškėjas atlikinėjo bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6 būrio 3 patalpoje. Nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 25 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Kauno kalėjimą. Nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas sugrįžo į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6 būrio 3 patalpą, paprastą grupę. Nuo 2023 m. gruodžio 13 iki 2024 m. sausio 29 d. pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpoje, paprastoje grupėje. Nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. kovo 20 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpą, paprastą grupę. Nuo 2024 m. kovo 30 d. iki 2024 m. kovo 22 d. pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2024 m. kovo 22 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpą, paprastą grupę. Nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpą, paprastą grupę. Nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. gegužės 13 d. pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpą, paprastą grupę. Nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. gegužės 22 d. pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpą, paprastą grupę. Nuo 2024 m. liepos 15 d. iki 2024 m. liepos 17 d. pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpą, paprastą grupę. Nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros padalinį. Nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpą, paprastą grupę.

Nustatyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpos plotas 14,46 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos; 6 būrio 3 patalpos plotas 21,20 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teko nuo 4,82 kv. m iki 7,06 kv. m, konstatuotina, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03)), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, nevertintini pareiškėjo argumentai dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Dėl apšvietimo ir vėdinimo

Pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), pagali kurių 11.5 papunktį nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. 11.6 papunktis nustato, kad nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal 11.8 papunktį nuteistųjų laikymo patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai turi būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Pataisos namų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Natūralios apšvietos dydžiui teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų.

Vertinant higienos sąlygas analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; kt.). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.).

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos laikantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 ir 6 būrio patalpų langai (plastikiniai) yra tvarkingi. Nuteistieji turi galimybę juos atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. 2024 m. lapkričio 21 d. Turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. LV- 63951 (toliau - Pažyma) nurodyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5 būrio 6 patalpoje ir 6 būrio 3 patalpose veikia rekuperacinė oro vėdinimo sistema ir patalpos vėdinamos pro langą. Gyvenamosiose patalpose įrengti plastikiniai darinėjami langai. Langai tvarkingi užsidaro - atsidaro. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 6-3 ir 5-6 gyvenamosiose patalpose skundžiamu periodu dėl apšvietos vertės nustatymo patikrinimų neatliko.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės pateiktais duomenimis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normų HN 134:2015 pažeidimais nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie tam tikrus gyvenamosios patalpos neatitikimus Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovei tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių konkrečios gyvenamosios patalpos, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl gyvenamosios patalpos neatitikimo nustatytoms taisyklėms ir reikalavimams, nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio.

Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nurodyti ir sukeltą žalą bei priežastinį ryšį, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes patyrė dėl tariamos netinkamos ventiliacijos ir apšvietos. Nors pareiškėjas ir teigia, kad dėl netinkamos apšvietos jam pablogėjo regėjimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl nurodytų sveikatos sutrikimų (b. l. 47). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų netinkamos ventiliacijos ir apšvietos atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinių mazgų įrengimo

Pažymoje (b. l. 48) nurodoma, kad 5 būrio 6 patalpoje tualeto plotas yra 1,62 kv. m, 6 būrio 3 patalpos plotas - 1,73 kv. m. Iš pateiktų sanitarinio mazgo patalpų foto nuotraukų (b. l. 37-41) matyti, kad yra pakankamai vietos prieiti prie kriauklės-praustuvės, siekiant ja pasinaudoti.

Įvertinus nustatytą teisinį reguliavimą bei faktines bylos aplinkybes pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl dušo patalpų įrengimo

Iš pažymos (b. l. 48) nustatyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui 2022 m. spalio 14 d. įrengtos pertvaros. 5-6 būrių dušinėje 2024 m. lapkričio 13 d. papildomai įrengtos užuolaidėlės (b. l. 42). Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 5-6 būrių dušinėse yra įrengtos iš viso 9 dušo galvutes - vienoje sienos pusėje 6 dušo sieteliai, kitoje - 3 dušo sieteliai. Į dušo patalpą vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji.

Kadangi pareiškėjas bausmę atliko gyvenamosiose patalpose, kur yra 3 miegamosios vietos, todėl darytina išvada, kad nuteistieji, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, galėjo naudotis vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais iš šonų pertvaromis ir tokiu būdu buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.

Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenumato prie dušo patalpos įrengti atskirą persirengimo patalpą tam, kad susikabinti rūbus, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėjas nurodo, jog dušo patalpoje nebuvo ventiliacijos, nėra įrengtos lentynėlės higienos priemonėms pasidėti, nėra guminių kilimėlių, veidrodžių, blogai veikia kanalizacija.

Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie galimų minėtų neatitikimų ginčo laikotarpiu, teismas vertina aplinkybę, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, jog dėl nurodytų aplinkybių jis kreipėsi į administraciją ar kitas atsakingas įstaigas, o šie į tokias pretenzijas nereagavo. Kreipimosi į administraciją ar kitas nuteistųjų gyvenimo sąlygas kontroliuojančias institucijas aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar šios, žinodamos apie galimai patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiškėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo užtikrinimo kalbant taksofonu

Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (aktas galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) IV skyriaus nuostatos. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija (Taisyklių 37 punktas). Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį (Taisyklių 40 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. LR-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 80 punkte numatyta, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. <...> Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti.

Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Jokie teisės aktai nenustato laisvės atėmimo vietų įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti. Todėl pareiškėjo argumentai, kad taksofono būdelės skambinimo metu turi būti uždaros, visiškai užtikrinant pokalbio privatumą ir konfidencialumą, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neginčija, kad ginčo laikotarpiu atsakovės atstovo pareigūnai jam sudarė galimybę skambinti telefonu, todėl akivaizdu, jog teisė pasinaudoti telefonu pareiškėjui buvo suteikiama. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės paskambinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodomas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui telefonu palaikyti socialinius, šeiminius ryšius. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti kiti nuteistieji ar pareigūnai, yra tik hipotetiniai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo pareigūnų elgesio, siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1546-502/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-256-492/2020).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žiūrėti 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žiūrėti 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nėra duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis bijojo kreiptis į administraciją, siekdamas išvengti dar blogesnių kalinimo sąlygų, vertintini kaip deklaratyvūs. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į įstaigos psichologus (b. l. 43-44).

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo ir netinkamos apšvietos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 28 d. nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo V. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.