- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- I1-2945-428/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03178-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. O. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 800 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 28 d. atlikinėjo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Nurodo, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma gyvenamosiose patalpose, taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas šviesos patekimas į patalpą, patalpose netvarkingos grindys, seni čiužiniai, pagalvės, nekeičiama patalynė, neskiriami asmeniniai pasimatymai su žmona, tam neskiriami kambariai. Be to, nurodo, kad bendro naudojimo virtuvė buvo per maža, ten esantis inventorius sulūžęs, nuo lubų byrėjo tinkas, virtuvės patalpos purvinos, sanitarinio mazgo patalpose nuo lubų krito tinkas, varvėjo vanduo, veikė ne visos tualeto kabinos, maitinimas išduodamas antisanitarinėmis sąlygomis, nebuvo patalpų valgyti, netiekiamas skirtas dietinis maitinimas. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolatos patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, pareiškėjas jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo teisė į minimalaus ploto užtikrinimą ginčo laikotarpiu kalint minėtose kamerose, pažeista nebuvo. Grindys patalpoje yra medinės, tvarkingos. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl neva netvarkingų grindų ir nebūtų imtasi jokių veiksmų trūkumams pašalinti. Apsauginės grotos ant langų įrengtos vadovaujantis teisės aktais, langų grotos natūraliam dienos šviesos patekimui į gyvenamąją patalpą netrukdo. Taip pat nurodo, jog kalinimo įstaiga nuteistiesiems neišduoda nedezinfekuotos, neišskalbtos (neišvalytos) patalynės, o susidėvėjusi patalynė keičiama kita, tinkama naudoti arba nauja. Kalinimo įstaiga užtikrina teisės aktų reikalavimų, nustatančių, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Nemaitinami nuteistieji paslaugos teikėjo maistu indus naudoja savo ir nuosavus indus privalo išsiplauti patys. Duomenų, kad pareiškėjas buvo nemokus ir buvo maitinamas nemokamu maitinimu, nėra, taip pat dietinį maitinimą, atsižvelgiant į ligos indikacijas, gali skirti tik gydytojas, tačiau tarnybinio pranešimo dėl paskirto dietinio maitinimo ginčo laikotarpiu pateikta nebuvo. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundų dėl indų kokybės, nešvarių indų, maisto išdavimo tvarkos atvirojoje kolonijoje, dėl neteikiamo dietinio maitinimo neteikė.
Kadangi pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę atvirojo tipo bausmės atlikimo sąlygomis, jis galėjo pasinaudoti dušu bet kuriuo dienos metu iki nustatyto miego laiko, kadangi buvo nedirbantis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti dušu nepatiriant jokių nepatogumų. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytose teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus dušo galvučių / kabinų skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose yra nenumatytas pasimatymo kambarių įrengimas, todėl kalinimo įstaiga neturi pareigos tokių kambarių įrengti.
Kalinimo įstaiga neturėjo pareigos pareiškėjo vežioti kasdien išgerti vaistų į priklausomybės ligų centrą, o pareiškėjui išduodant leidimą išvykti iš bausmės atlikimo vietos, elgėsi teisėtai ir nepažeidžiant jokių galiojančių teisės aktų nuostatų. Taip pat pažymėtina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, pareiškėjas turėjo pats aktyviai ieškotis darbo, kadangi kalinimo įstaigos administracija, neturi pareigos aprūpinti darbo vietomis nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę atvirojo tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Atsakovas pažymi, kad asmens apžiūrai atlikti privatumo užtikrinimui įrengta kabina su užuolaidomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo kratų metu yra neatitinkantys tikrovės. Atsakovas pažymi, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 28 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Dėl gyvenamojo ploto
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad gyvenamosiose kamerose buvo pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. buvo laikomas karantino patalpoje. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog atviroje kolonijoje yra dvi karantino patalpos – vienos iš jų plotas yra 22,57 kv. m., joje įrengtos 4 miegamos vietos, iš viso patalpoje buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas sudarė 5,64 kv. m. Kitos karantino patalpos plotas 13,12 kv. m., joje įrengtos 2 miegamos vietos, iš viso patalpoje buvo laikoma iki 2 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas sudarė 6,56 kv. m. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 vasario 28 d. pareiškėjas buvo patalpintas į 26 būrio 6 patalpą, kurios plotas 36,12 kv. m., joje įrengtos 8 miegamos vietos, iš viso patalpoje buvo laikoma iki 8 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas sudarė 4,51 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas gyvenamosios patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos normoms
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kalinimo įstaigos patalpose yra įrengtos netvarkingos grindys, nebuvo užtikrintas tinkamas šviesos patekimas į patalpą.
Pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.4 papunktis numato, kad nuteistųjų laikymo patalpų grindų apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Grindų danga turi būti neslidi; pagal 11.5 papunktį nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas; 11.6 papunktis nustato, kad nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.
Pataisos namų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos laikantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo kameros yra reguliariai tikrinamos Visuomenės sveikatos centro specialistų, kurių patikrinimo išvadose pažeidimų, susijusių su vėdinimu, šildymu, apšvietimu neužfiksuota. Taigi, tinkamai naudojantis kamerų vėdinimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, Pravieniškių 1-ajame kalėjime užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas. Taip pat nurodoma, jog patalpose įrengtas bendras dirbtinis dieninis / naktinis apšvietimas. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji pakeistas elektros lemputes sudaužo arba išsukinėja, tačiau gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Langų grotos natūraliam dienos šviesos patekimui į kamerą netrukdo. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės pateiktais duomenimis. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normų HN 134:2015 pažeidimais nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie tam tikrus gyvenamosios patalpos neatitikimus Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovei tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių konkrečios gyvenamosios patalpos, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl gyvenamosios patalpos neatitikimo nustatytoms taisyklėms ir reikalavimams, nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovė ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginiai, jog kalinimo įstaigos patalpose yra įrengtos netvarkingos grindys, taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas šviesos patekimas į patalpą, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl čiužinių tinkamumo, patalynės keitimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad išduotas čiužinys miegoti buvo senas, gumbuotas, netvarkingas ir netinkamas naudoti, o patalynė nebuvo keičiama kas savaitę.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 41 punktą, čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede nurodytas čiužinių naudojimo laikas – 4 metai.
Atsakovės pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. LV-53490 „Apie nuteistojo V. O. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atvirojo tipo patalpose kalinamiems nuteistiesiems sudarytos sąlygos patalynę skalbtis savarankiškai. Tam numatytoje patalpoje įrengtos skalbimo ir džiovinimo mašinos. Atvirojo tipo kolonijoje buitinė technika veikianti, gedimai nebuvo užfiksuoti. Sugedusi buitinė technika nedelsiant taisoma arba keičiama nauja. Pažymėtina, jog džiovinimo vietos įrengtos ir lauke po stacionariais stogeliais. Asmens apžiūrai atlikti privatumo užtikrinimui įrengta kabina su užuolaidomis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją dėl netinkamos čiužinio ir patalynės būklės ar kad administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių, turi pareigą aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada Pravieniškių 1-asis kalėjimas jam neišdavė tinkamo čiužinio, švarios patalynės. Be to, į bylą nėra pateikta kitų ginčo laikotarpio pareiškėjo skundų ar prašymų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai pakeisti jam čiužinį ar patalynę, nėra duomenų apie kreipimąsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas. Todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu, atsakovės atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos čiužinio ir patalynės būklės atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl virtuvėlės įrengimo, inventoriaus, valymo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad bendrojo naudojimo virtuvėlė buvo panaši į sandėliuką, spintelės išlaužytos, indų gaminti maistui nebuvo, viskas buvo purvina, ant lubų buvo grybeliai, byrėjo tinkas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2.4 punkte nustatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi būti elektrinė viryklė – 1 vnt. esant techninėms galimybėms.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 39.6. punktas įpareigoja nuteistuosius tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją, darbinės (individualios) veiklos vykdymo, pasivaikščiojimo ir sporto vietas, savo drabužius ir avalynę bei kitus asmeninius daiktus laikyti (kabinti) tik tam skirtose (specialiai įrengtose) vietose. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pravieniškių 1-asis kalėjimas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Taip pat, iš bylos duomenų matyti, jog virtuvėlės ir jose esantys daiktai yra tvarkingi, kadangi pareigūnai, atsakingi už patalpas, prižiūri tvarką ir švarą tiek gyvenamose, tiek pagalbinėse patalpose, todėl esant poreikiui šios patalpos kuo skubiau remontuojamos. Be to, atsakovės teigimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamu apšvietimu, nešvara virtuvėlėje ir neveikiančių garintuvų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Dėl indų, dietinio maitinimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad maitinimas išduodamas antisanitarinėmis sąlygomis, nebuvo patalpų valgyti, netiekiamas skirtas dietinis maitinimas.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad dietinio maitinimo valgiaraščio nuteistiesiems paskyrimas, tuo atveju, kai dietinį maitinimą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes turi būti imperatyviai vykdomas ir kad teisės aktai reglamentuojantys tinkamo nuteistųjų maitinimo užtikrinimą taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje pataisos įstaigoje (sektoriuje), ar pervežamas į kitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas atsižvelgiant į kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnis numato, jog laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantys nuteistieji maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis apsirūpina patys ir savarankiškai naudojasi kirpėjo paslaugomis. Šioje dalyje nurodytų nuteistųjų, kurie atlieka šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti ar jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
Teismas atkreipia dėmesį, jog dietinis maitinimas nėra paskiriamas visam laikui, jis gali būti paskirtas tik gydytojo, ir tik tam tikram laikotarpiui, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir, pagal gydytojo paskyrimą, gali būti tęsiamas. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į atsakovę dėl jam neišduoto dietinio maisto, šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu būtų pateiktas tarnybinis pranešimas dėl paskirto dietinio maitinimo pareiškėjui, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti ar atsakovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad atsakovė veikė netinkamai, todėl jo argumentai dėl neišduoto dietinio maisto laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 28 d. atmetami kaip nepagrįsti. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime maitinimą pagal 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 organizuoja viešoji įstaiga ,,Bruneros“. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis nuteistųjų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų. Maitinimo organizatorius maistą nuteistiesiems tiekia savo induose. Nemaitinami nuteistieji paslaugos teikėjo maistu indus naudoja savo ir nuosavus indus privalo išsiplauti patys. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo nemokus ir jis buvo maitinamas nemokamu maitinimu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nepateikė jokių registruotų skundų dėl indų kokybės, nešvarių indų, maisto išdavimo tvarkos atvirojoje kolonijoje ar dėl neteikiamo dietinio maitinimo. Pagal skunde nurodytas abstrakčias ir nedetalizuotas aplinkybės, atsakovei pateikus priešingus įrodymus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjui galėjo būti netiekiamas skirtas dietinis maitinimas ar kad nebuvo tinkamų patalpų valgyti, todėl nėra pagrindo atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad sanitariniame mazge (tualete) nuo lubų krito tinkas, o po lietaus ar sniego varvėjo ant galvos vanduo. Veikė tik 3 kabinos, kuriomis buvo galima naudotis, todėl tekdavo laukti eilėse norint patekti į tualetą, kadangi 26 būryje būdavo virš 60 nuteistųjų. Taip pat nurodo, kad buvo tik 2 dušo kabinos, o boileris nespėdavo šildyti vandens, todėl turėdavo dažniausiai maudytis po šaltu vandeniu, kas sukeldavo nepatogumus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.4 punkte nurodyta, kad praustuvių norma 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; 7.6 punkte nurodyta, kad klozeto (gali būti ir tupiamas) arba pisuaro (tik vyrams) norma 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovė į bylą pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. RV-22-1252, kurioje nurodyta, jog 26 būrio sanitariniame mazge yra įrengti 6 klozetai su kabinomis, o ginčo laikotarpiu visame 26 būryje buvo 72 miegamos vietos. Taigi, pagal aukščiau nurodytų normų reikalavimus, toks klozetų skaičius yra pakankamas 72 asmenims. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių skaičiaus vertintini kaip nepagrįsti.
Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Ši teisės norma nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį ir į prausyklą. Tad net ir tuo atveju, jeigu į prausyklą nebūtų tiekiamas karštas vanduo, teisės norma nebūti pažeista. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad dušo patalpose buvo įrengtos trys prausimosi vietos. Į dušo patalpas šiltą vandenį tiekė du po 200 litrų talpos vandens šildytuvai. Vandens šildytuvai veikė tinkamai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės nurodytais duomenimis, todėl sprendžia, kad minėtų būrių prausyklose vanduo buvo šildomas boileriu. Tad karštas vanduo prausykloje buvo, nors teisės norma to ir nenumato. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atsiliepime nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad karštas vanduo buvo tiekiamas į dušo patalpą, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 18 punktas. Esant tam tikriems trūkumams sanitarinio mazgo patalpose, pareiškėjas apie tai galėjo informuoti pataisos namų administraciją ir tik pataisos įstaigos darbuotojams nesprendžiant nurodytų trūkumų būtų galima konstatuoti neteisėtus veiksmus. Tačiau pareiškėjas tokių aplinkybių skunde nenurodė, o įvertinus byloje esančių duomenų visumą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjo argumentai dėl teisės naudotis sanitariniais įrenginiais, taip pat jų per mažo kiekio ar netinkamos būklės, ginčo laikotarpiu yra atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl kambarių asmeniniams pasimatymams suteikimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasimatymams su žmona, kalinimo įstaiga neskyrė kambarių asmeniniams pasimatymams.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 9 punkte numatyta, jog atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos nuteistųjų laikymo patalpos, socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas, tualetas personalui, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį), sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui), kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui), maisto ruošimo patalpa, taip pat gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog kalinimo įstaigai pareiga įrengti kambarį asmeniniams pasimatymams nėra numatyta. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, todėl pagal BVK 39 straipsnio 8 dalį, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmę atliekantys nuteistieji savo teisę pasimatyti įgyvendina tik šio kodekso 35 straipsnyje nustatyta tvarka išvykę iš bausmės atlikimo vietos.
Dėl vykimo į priklausomybės ligų centrą
Pareiškėjas skunde nurodo, kad priklausomybių ligų centre Kauno filiale jam buvo paskirtas gydymas, tačiau jo administracija ten neveždavo, ir tam tikslui buvo išrašytas leidimas trumpalaikei išvykai. Pareiškėjas teigia, kad kelionėms į / iš Kauną neturėjo lėšų, todėl skolindavosi iš kitų nuteistųjų. Kalinimo įstaiga darbo nesuteikė, o kiek ieškojo pats – taip pat nerado, nes turint invalidumą – nereikalingas.
BVK 35 straipsnio, reglamentuojančio atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų tvarka, 3 dalies 5 punkte nurodyta, jog atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais arba jeigu, rengiantis nuteistąjį paleisti iš bausmės atlikimo vietos, jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar naudojimosi kitomis įstaigų ir organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus.
Iš bylos duomenų matyti, jog 2023 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė prašymą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui, kuriuo prašė suteikti leidimą vasario mėnesį išvykti į priklausomybės ligų centrą gerti paskirtą „metadoną“, taip pat prašė pratęsti grįžimo laiką iki 16.30 val., kadangi nespėja į traukinį laiku ir vėluoja. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. NĮ-22-281 „Dėl nuteistųjų išvykų“, pareiškėjui suteikė leidimą nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., darbo dienomis nuo 10.30 val. iki 17.00 val. išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 9 d. dalyvauja pakaitinio gydymo metadonu programoje.
Pareiškėjas skunde teigia, jog kalinimo įstaigos administracija jo neveždavo į priklausomybės ligų centrą, o kelionėms į / iš Kauną neturėjo lėšų, todėl tekdavo skolintis iš kitų nuteistųjų. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog jokiuose teisės aktuose kalinimo įstaigos administracija nėra numatyta pareiga vežti nuteistąjį į, šiuo atveju, priklausomybės ligų centrą, tuo labiau nei pats pareiškėjas konkrečiai nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtent tokią kalinimo įstaigos pareigą vežioti nuteistuosius į jiems reikiamas įstaigas. Taigi, šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmetami kaip nepagrįsti.
BVK 35 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 3 dalies 3–8 punktuose nurodytais atvejais išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistųjų išvykimo iš bausmės atlikimo vietų ir jų stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.
Pareiškėjas skunde teigia, jog kalinimo įstaiga jam nesuteikė darbo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti visus nuteistuosius, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančiųjų sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą įtraukti asmenį į dirbančių nuteistųjų sąrašus ar išbraukti iš šių sąrašų gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. Nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014). Sutiktina su atsakovės argumentais, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, pareiškėjas turėjo pats aktyviai ieškotis darbo, kadangi kalinimo įstaigos administracija, neturi pareigos aprūpinti darbo vietomis nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę atvirojo tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Kadangi pats pareiškėjas nedėjo pastangų dėl geresnių kalinimo sąlygų, savo poreikių patenkinimo, todėl atsakovės neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.
Dėl privatumo užtikrinimo kratų atlikimo metu
Pareiškėjas skunde nurodo, kad grįžus iš bet kokių išvykų, buvo atliekamos kratos, nuogai išrengdavo, visi rūbai sudedami į dėžę ir skanuojami rentgeno aparatu, o jis stovėdavo nuogas ant betoninio grindinio tam tikroje kabinoje, kurioje nebuvo užuolaidėlių ir kiti asmenys jo nematytų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laivės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 139 punkte nustatyta, jog siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Pagal Instrukcijos 141 punktą, suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės. Instrukcijos 157 punkte nurodyta, jog atliekant gyvenamosios patalpos kratą, kratos metu šioje patalpoje esant galimybei paliekamas vienas joje gyvenantis suimtasis (nuteistasis). 159.1. punkte nurodyta, kad asmenys, kurie laikomi rakinami kamerų tipo patalpose, vienu metu išvedami paprastai tik iš vienos patalpos ir išrikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Jiems atliekama visuminė krata, užtikrinant būtinas higienos sąlygas ir kratą organizuojant taip, kad jos metu nebūtų pašalinių, kratoje nedalyvaujančių asmenų ir kad jie negalėtų stebėti kratos eigos.
Atsakovė atsiliepime nurodė, jog asmens apžiūrai atlikti privatumo užtikrinimui įrengta kabina su užuolaidomis. Teismas sutinka su atsakovės pateiktais argumentais ir nurodo, jog tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su, šiuo atveju, kratos atlikimo esme, tikslais ir saugiu jos vykdymu. Pareiškėjas skunde nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, todėl šie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl emocinės būklės
Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, jo patirti pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas, t. y žalingos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai; neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, todėl, priklausomai nuo ginamų vertybių specifikos, vieni kriterijai gali būti laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į atsakovę dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Šiai aplinkybei patvirtinti, atsakovė yra pateikusi Lietuvos kalėjimų tarnybos 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr. RV-22-11124, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. vasario 28 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, emocinės būklės pablogėjimo, patyčių, psichologinio spaudimo, pažeminimo, beviltiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. ploto trūkumas, netvarkingos patalpos, patalpų pasimatymams nebuvimas, netinkamas maitinimo užtikrinimas, nenuvežimas į priklausomybių ligų centrą, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.