Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-5-305/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-07-31Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-12-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-31
Bylos Nr.
1-5-305/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-06030-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Renas Bradūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-5-305/2013Proceso Nr. 1-06-1-06030-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.2;1.1.7.2.4;2.1.10.1;1.2.14.5.2;1.2.18.10 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilkaviškis 2013 m. liepos 31 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, Arvydui Furmonui, Daivai Kavaliauskienei, advokatui gynėjui L. B., nukentėjusiajam A. J. ir jo atstovui advokatui Renui Bradūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Tamara J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal LR BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji Tamara J. L. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent: būdama UAB, registruota, direktore, apgaulingai tvarkė UAB „Vėtrungė“ buhalterinę apskaitą, t.y. pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d. ir 2 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimus, privalėdama apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, taip pat pažeidė 19 str. 2 dalies reikalavimus, privalėdama patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti ūkio subjekto nustatyta tvarka, to neorganizavo ir paslėpė UAB ,, “ 2006 metų apskaitos dokumentus: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrus; išankstinių apmokėjimų apskaitos registrus; banko dokumentus ir registrus už 2006 m. sausio, vasario ir kovo mėn.; sąnaudų apskaitos registrus.

Be to, paslėpė ir tyrimui nepateikė UAB ,,” 2007 metų apskaitos dokumentus ir registrus: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, išankstinių apmokėjimų apskaitos registrus, pajamų sąnaudų registrus; turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus.

Be to, paslėpė ir tyrimui nepateikė UAB „ “ 2008 metų apskaitos dokumentų ir registrų: suvestinio registro “Didžioji knyga” už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31; ilgalaikio turto apskaitos registrus už 2008 metus; - banko dokumentus ir registrus už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31; atsiskaitymų su tiekėjais registrus už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31; atsiskaitymų su pirkėjais registrus už 2008 metus; pajamų –sąnaudų suvestines; kasos registrą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31; turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus; atlyginimų išmokėjimo darbuotojams apskaitos registrus; kasos registrą už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31.

Be to, paslėpė ir tyrimui nepateikė UAB ,,” akcininkų visuotinių susirinkimų protokolus, akcininkų knygas, akcijų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.

To išdavoje ir dėl minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. 01 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. negalima visa apimtimi (iš dalies) nustatyti UAB „ “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Be to, ji sukčiavo, o būtent: būdama UAB ,,“ akcininke ir eidama direktorės pareigas, siekdama parduoti įmonės akcijas, apgaule, prieš pasirašant UAB “ “ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, akcijų pirkėjui A. J. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB ,, “ finansinius rodiklius, tikslu jį įtikinti, kad UAB ,, “ finansiniai rodikliai yra žymiai geresni, nei tai yra realiai, t. y.: akcijų pirkėjui A. J. pateikė UAB ,, “ balansą už 2007 metus, kuriame padidino 115981 Lt ilgalaikio turto ir 149542 Lt nuosavo kapitalo vertes, bei sumažino mokėtinas sumas ir įsipareigojimus 33561 Lt, nei tai yra oficialiame balanse už 2007 m., pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilkaviškio skyriui; taip pat akcijų pirkėjui A. J. pateikė UAB ,, “ pelno (nuostolio) ataskaitą už 2007 metus, kurioje padidino pelno prieš apmokestinimą sumą 27293 Lt, nei tai yra oficialioje pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2007 metus, pateiktoje Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilkaviškio skyriui; taip pat nuslėpė duomenis apie įmonės akcininką E. R., įmokėjusį už akcijas 56 500 Lt.

To išdavoje ir dėl minėtų aplinkybių bei veiksmų, apgaule 2008-05-21 buvo sudaryta UAB ,,” akcijų pirkimo - pardavimo sutartis 716 000 Lt sumai, kurios pagrindu Tamara J. L. savo naudai įgijo didelės vertės svetimą 500 000 Lt turtą, kuriuos A. J. sumokėjo avansu už perkamas UAB ,,” akcijas, tuo padarydama A. J. 500 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kaltinamoji Tamara J. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė. Teisminio posėdžio kaltės nepripažinusi davė prieštaringus parodymus ir paaiškino, kad šių nusikaltimų ji nepadarė, bei parodė, kad: 1991-10-21 d., su sutuoktiniu įsteigė UAB „ ". Pagrindinė bendrovės veikla buvo mažųjų pramoginių, medinių burinių ir irklinių laivų statyba remontas ir tiekimas. Pradėjo gaminti nuo vienetų, vėliau įsigijo pastatus, juos rekonstravo ir taip ėjo į rinką. Savarankiškai išėjo į užsienio rinką, dalyvavo parodose, didino apyvartą. Pradėjo bendradarbiauti su užsieniu, atsirado paklausa Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Rusijoje. Pradirbę 17 metų be atostogų, be poilsio, suprato, kad taip dirbdami praras savo sveikatą. Be to, didėjant paklausai nebuvo galimybės daugiau plėstis, trūko kvalifikuoto darbo, be to pradėjo trūkti žinių, atsirado kalbos barjeras. Todėl nutarė 2007 metų pabaigoje parduoti verslą, kadangi viskas jau buvo įsukta, todėl reikėjo, kad prie įmonės vairo stotų išsilavinę žmonės, mokantys kalbas, ir kad toliau galėtų tęsti verslą. Kadangi neturėjo jokio supratimo, kiek galima prašyti už verslą, 2007 metų pabaigoje ar 2008 metų pradžioje kreipėsi į nepriklausomą turto ir verslo vertintoją K Marijampolėje. Jis atvyko, atliko analizę, ir pateikė išvadas, kad jų turto vertė yra 1 milijonas 900 tūkstančių litų. UAB" Invesven house", sudarė akcijų pardavimo tarpininkavimo sutartį. Tai buvo 2008-03-15 d. Iš ten atvykęs finansų analitikas L. K. atliko viso verslo finansų analizę. Po to paskambino iš Invesven Huse, ir pasakė, kad atvyko pas juos pirkėjas A. J., buriuotojas, kuris pasirašė su jais konfidencialumo sutartį ir atvyks į įmonę, susipažinti su įmone. J atvykus, vyras jį supažindino su gamyba ir visa padėtimi, be to jis pasakė, kad jį domina šis verslas ir jis gali pirkti šį verslą. Todėl nutarė jam verslą parduoti. 2008m. balandžio mėnesį, jis atvyko su asmeniu, kurį jis pristatė, kaip savo finansų analitiką ir kad jis atliks savo finansinį įvertinimą. Todėl jį pristatė buhalterei. Jie kalbėjosi, jis atliko analizę, bet jokios medžiagos apie tą analizę ji neturėjo. Po kiek laiko atvyko J ir jiems pasiūlė 716 tūkstančių litų už verslą. Jis surašė akcijų pirkimo sutartį ir mums atvežė susipažinti. Susipažinus paklausė kas ją sustatė, šis pasakė, kad tai padarė juristas. Perskaičius kiek suprato, juos tokia sutartis tenkino, ir sutartį pasirašė. Vėliau, pagal akcinių bendrovių įstatymą, akcininkai pageidavo sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą. Todėl birželio 26 dieną, sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu pareiškė, kad pageidauja būti atšaukta iš direktorės pareigų. Visuotinis akcininkų susirinkimas ją atleido iš direktorės pareigų, ir nutarė perrašyti akcijas A. J.. Apie ką buvo atžymėta akcininkų knygoje, buvo perrašytas akcijų kiekis, kuris atitinka sumai, kurią J pervedė, tai buvo 67,5 procento akcijų. Akcininkų knygoje buvo pažymėta, kad vėliau bus perrašytos visos akcijos, kai bus padarytas paskutinis įnašas už akcijas. O pagal akcijų pirkimo paradavimo sutartį antras įnašas, bus padarytas už 120 dienų, nuo akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, tai turėjo būti apie rugsėjo pabaigą. J pasirašęs akcijų prikimo pardavimo sutartį, ir pravedęs pirmą įnašą, praktiškai ėmėsi vadovauti įmonei. Jai jokio darbo jis nesiūlė, kad ji eitų direktorės pareigas nebuvo jokios kalbos. Kito vadovo jis neskyrė, todėl suprato, kad jis imasi vadovauti įmonei, nes jis nuo pat sutarties pasirašymo, skirstė darbus. Gamybos direktoriui A. L. jis davė užduotis gaminti gaminius, vedė derybas su darbininkais dėl atlyginimo, ir į įmonės kasą, kaip akcininkas, pravedė pinigus. Pervedė savo lėšas, 2008-07-14, 07-15, 07-30, 08-14, 08-28d., pervedė į įmonės kasą 110 tūkstančių litų. Jis užsakinėjo medžiagas, pirmas jo vizitas buvo į medienos įmonę „", užsakyti medžiagas, vėliau užsakinėjo laiptus, vykdė visas funkcijas. Vėliau jis suorganizavo parodą Nidoje ir ten dalyvavo 2008m. liepos mėnesį. Vėliau vežė gaminius į parodą Prancūzijoje, Olandijoje ir Rusijoje. 2008m. rugpjūčio mėnesį, dienos negali pasakyti, į įmonę jis atvedė A. J. ir pristatė, kad A. J. toliau vadovaus įmonei. Ar jis buvo formintas, šito nežino. Ji irgi pastoviai dar ateidavo į įmonę, nes ji buvo įmonės paskolos laiduotoja. A. J., kada pasirašinėjo sutartį, sakė, kad persirašys tą laidavimą, bet deja, to nepadarė. Ji ateidavo tik dėl tų funkcijų, kurių prašė J, arba J. Jie ruošėsi parodai, o ji turėjo patirties kaip forminti dokumentus. Todėl ateidavo, tvarkydavo tuos dokumentus. Kai jie išvažiuodavo, ar jų nebūdavo, prašė daryti ir kitus darbus. Prašė, kad ji važiuotų į Lenkiją parvežti burių ar kitų gaminių. Šiuos darbus ji atliko. 2008m. rugsėjo mėnesį, atvykusi Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektorė pasakė, kad nori atlikti patikrinimą. Jos paklausė už kurį laikotarpį, ji jai pasakė, kad už 2007metus ir 2008 metų pirmą pusmetį. Tuo metu įmonėje naujų vadovų nebuvo, todėl ji atėjusi supažindino inspektorę su gamyba, o su ja toliau dirbo buhalterė, atliko patikrinimą surašė aktą, akte nusižengimų nebuvo, buvo pateikti visi dokumentai. Reikėjo ant tų aktų pasirašyti, nes nuo rugsėjo 17 d. nauji sąvininkai išvyko į užsienį į parodą, o buhalterė buvo išleista atostogų ir išvyko į Turkiją. Jai paskambino ir paprašė, kad ji tą laikotarpį būtų įmonėje, todėl ji ir buvo. Tačiau ji neatliko jokių finansinių operacijų, buvo įvesta internetinė bankininkystė, ji nemokėjo naudotis, prie jokių sąskaitų nepriėjo, todėl operacijos, kurios buvo labai svarbios įmonei, dėl darbininkų atlyginimų, atsiskaitymas su SODRA, mokesčių inspekcija, ji tas operacijas atliko per savo asmeninę sąskaitą. Buvo atkrauta produkcija į Prancūziją, Prancūzijos atstovas ja pasitikėjo, todėl jai sutikus, jis jai į asmeninę sąskaitą parvedė pinigus ir ji viską, dar dalį ir savo pinigų, viską sumokėjo. Su J jai daugiau neteko matytis. Kada grįžo J jam pasakė, kad šitaip daryti negalima. Jie pradėjo neatsiskaitinėti su banku, nemokėjo palūkanų, investicinė paskola buvo paimta iki 2013 metų, su valstybės garantija, pusę 50 procentų paskolos palūkanų dengė valstybė, kitą pusę dengė savivaldybė. Priekaištavo, kad produkciją reikia realizuoti, nes pilnas sandėlis produkcijos ir reikėjo tartis, nes ta sistema buvo lanksti, ir buvo viską galima sutvarkyti. J jai pareiškė, kad jis viską spręs. Jis ją išvijo. Ji išėjo, bet atėjus kitą rytą ir pareiškė, kad vėl grįžo. Atėjo nes reikėjo perimti dokumentus, bet J pareiškė, kad jį J perimti dokumentus neįpareigojo ir jis jokių dokumentų neperims. Be to įmonė veikė, dirbo buhalterė, kuri viską žino ir ji viską tvarkė. Nuo tos dienos ji įmonėje daugiau nebuvo. Jie toliau vykdė gamybą, nes yra duomenų, kad gruodžio paskutinėm dienom, jie dar ėmė medžiagas iš tiekėjų, vežė gaminius į užsienį, dalyvavo parodose. 2009m. gegužės mėnesį, J padavė ieškinį į Lietuvos valstybinį arbitražinį teismą, su reikalavimu, kaltinimu, kad ji apgaulės būdu iš jo pasisavino 500 tūkstančius litų. Su pareiškimu, kad ji jam tuos pinigus grąžintų, ir dar plius 100 tūkstančių litų, kuris eina jai kaip bauda. Visas ieškinys jai buvo 600 tūkstančių litų, nutraukiant akcijų prikimo pardavimo sutartį. Arbitražinio teismo vyko 3-4 posėdžiai, vieno posėdžio metu A. J., jo advokatas, pateikė teismui skundą kuris yra byloje,motyvas ir argumentai tokie patys, kurie buvo arbitražinio teismo medžiagoje. Advokatas paprašė sustabdyti arbitražinį teismą tol kol, nebus išnagrinėtas šitas skundas. Arbitražinis teismas susipažino su skundu ir tą skundą atmetė, kadangi medžiagos įrodyti visiems kaltinimo reikalavimams arbitražinio teismo medžiagoje pakako. Arbitražinis teismas savo nutartimi 2009-11-03d., priėmė sprendimą atmesti J skundo reikalavimus, ir priteisė iš jo 128 tūkstančius litų, jos naudai. To J iki šios dienos neįvykdė. Teismas pasibaigė 2009-11-03 dieną, o 2010-01-10 dieną, A. J. paskiria direktoriumi A. J., vasario pradžioje perleidžia visas UAB „ " paprastąsias vardines akcijas. Balandžio mėnesį skelbiamas aukcionas, išpardavimas visos produkcijos, kuri buvo įmonėje. Visos produkcijos rinkos vertė buvo apie 450 tūkstančių litų. O visą produkciją parduoda už 20-22 tūkstančius litų. Į aukcioną nebuvo leidžiami paprasti pašaliniai asmenys, tik tie kuriuos pristatė savininkas. Jai yra žinoma, kad aukciono metu dalį gaminių, nusipirko pats A. J., ir kiti iš Kauno žmonės. Buvo labai keista, kad laivą, kuris yra iš raudonmedžio, kurio rinkos vertė yra 4-5 tūkstančiai eurų, nusipirkti už 500 litų, jei vien tik nerūdyjantys medvaržčiai kainuoja 800 litų. Laivą, naują, 10 metrų ilgio, kur įmontuotas variklis, 50 tūkstančių vertės, nusipirkti už 5000 litų. Vėliau, išpardavus visą produkciją, J paskelbė įmonės bankrotą. Ji buvo pastoviai šantažuojama, buvo moralinis šantažas. Visa korespondencija buvo nukreipiama jos namų adresu. Visi tiekėjai, kuriems įmonė buvo skolinga, buvo nukreipiami jos namų adresu. Visą korespondenciją, kurią gaudavau įmonės V vardu, ji registruotu laišku siųsdavai atgal. Vėliau, ji tą korespondenciją dėjo atgal į dėžutę, arba jos nepriimdavo. Po to parašė raštą paštui, kuriame nurodė, kad nepriims daugiau korespondencijos, dodėl nustojo ją siųsti. A. J. dar 2009 metais, įsteigė prie Kauno parkavimo namų, kur jis buvo direktorius ir savininkas įsteigė UAB "", kuri gamino tuos pačius gaminius, kuriuos gamino V. Po bankroto šita įmonė buvo perregistruota į Vilkaviškio rajono Uosių kaimą, pas buvusį V darbininką T. Internetinėje parduotuvėje pastoviai buvo pardavinėjami gaminiai kuriuos nusipirko iš V. V niekada nenusižengė įstatymui, visa apskaitos dokumentacija, visa buhalterinė apskaita, buvo tvarkoma taip kaip reikalauja Lietuvos buhalterinės apskaitos įstatymas. Buvo sudaryta ir patvirtina apskaitos politika, ir pagal tą politiką buvo vedama visa dokumentacija. Ji ėmė paskolas ir didžiules investicijas, ir bankas atliko tokį patikrinimą, jeigu būtų kas nors netikę, jie nebūtų suteikę tokių paskolų su valstybės garantija. Visa dokumentacija buvo saugoma V patalpose, buvo seifas, dokumentai, tie kurie reikalauja, griežtos apskaitos ir griežto saugojimo, buvo laikomi seife. Kiti dokumentai akcininkų susirinkimo protokolai, akcininkų knyga, kasos pajamos orderiai, visą dokumentaciją vedė ir tvarkė buhalterė, kuri tikrai tai darė sąžiningai. Visos bylos buvos susegtos, suruoštos archyvavimui, sunumeruotos ir visos buvo sudėtos spintoje. Buvo vedama ir Didžioji knyga, buhalterė sustatinėjo balansą, ji pati to nedarė, patikrinimą vykdydavo pagal Didžiąją knygą. Kai ji išėjo visa dokumentacija buvo, jos niekas neperėmė, o kur ji dingo, nežino. Ji susipažino byloje ir pas administratorių, kokie dokumentai yra ir kokių trūksta, tai visos įmonės techninės dokumentacijos, standartų, kokybės vadybos sistemos, aplinkos apsaugos vadybos sistemos, šių dokumentų visiškai nėra. Juos be abejo pasiėmė nauji savininkai, ir jie vykdo toliau gamybą. Ji jokio nusikaltimo nepadarė, elgėsi sąžiningai, norėjo, kad jie dirbtų, nes tai įmonei atidavė pusę gyvenimo, įmonė buvo kaip kūdikis. O kad ji taip sugriuvo, ji ir šiandien negali atsitokėti.

Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. gegužės mėn. 21 d., pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį su T. L., bei jos vyru A. L.. Už visas akcijas jis turėjo sumokėti 716 000 Lt. 2008-06-12 pervedė į T. L. asmeninę sąskaitą 500 000 Lt, tačiau T. L. ir A. L. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė tinkamai, t.y. akcijų jam neperdavė, o bendrovės ekonominė padėtis bei realūs bendrovės veiklos rezultatai, kardinaliai skyrėsi nuo jam raštiškai pateiktų prieš sudarant bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Taip pat jam neperdavė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Kadangi T. L. ir A. L. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir jis 2008 m. rugsėjo mėn. raštiškai informavo, jog nutraukia bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti jam sumokėtą akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kainos dalį, bei sumokėti baudą už netinkamai savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Įsigydamas UAB „“ akcijas, jis pardavėjams Tamarai ir A. L. pervedė 500 000 (penkis šimtus tūkstančių ) litų, taip pat į įmonę yra įnešęs apie 150 000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų. Akcijas pardavė už 10 000 (dešimt tūkstančių) litų, dėl blogos įmonės padėtis. Jam yra padaryta 640 000 (šešių šimtų keturiasdešimt tūkstančių ) litų turtinė žala. ( T. 7. b.l. 33-35, 79-81, 89-91), bei papildimai teisme paaiškino, kad 2008m. internetinėje svetainėje surado skelbimą, kad parduodama įmonė. Nuvykus į V įmonę susipažinti su akcininkais, su įmone, pasišnekėjo, viskas patiko. Gal jau antro vizito metu, paprašė, kad pateiktų dokumentaciją, kad galėtų susipažinti su skaičiais, su finansais. Jam pateikė balansą, visas ataskaitas, kiek pats sugebėjo viską pasižiūrėjo, bet visgi paprašė kompanijos, kuri užsiima finansine analize, kad specialistai įvertintų visą situaciją, nurodytų teisingą sumą. Gal apie pora mėnesių vyko visas perdavimas. Kai apsisprendė dėl sumos, ją pasiūlė akcininkams, sudarė sutartį, kurioje įvardino sumą. Ši įmonės veikla yra specifinė, o jis tos veiklos negalėjo, taip greitai išmokti, todėl buvo sutarę su savininkais, kad jie dar du metus dirbs, vadovaus, užpirkinės medžiagas. Sutartyje buvo numatyti ir punktai, kad jeigu eigoje išlystų kažkokie neatitikimai balanse, ar dar kur, ir ta sutartis bus nutraukiama. Dar buvo ir parašyta, kad jis neapmokės visos sumos, suma sumokėta buvo protinga, nes jeigu kas nors išlystų, kokie negeri dalykai. Trijų mėnesių laiko susipažinti galvojo užteks ir jeigu viskas gerai apmokės likusią dalį. Jautėsi teisiškai apsidraudęs. Eigoje pirmą mėnesį viskas dar buvo gražu, gerai, o po to kreditorius pradėjo reikšti didžiules pretenzijas, buvo uždėtas areštas, o jis dar normaliai nebuvau pradėjęs dirbti. Be to, į įmonės veiklą buvo investavęs savo asmenines lėšas 150 tūkstančių per kelis kartus. Bet kol dar su jais gerai sutarė, jie sakė viskas susitvarkys. Jam tai buvo didžiulės sumos. Visos bėdos prasidėjo, kai jis paprašė nutraukti sutartį, nes ji visiškai neatitiko tai ką jie kalbėjom. Visa realybė neatitiko to ką buvo sutarę. Jie atsisakė padėti, nenorėjo dirbti, o jis matė jau gresiančią problemą. Jis tada kreipėsi dėl sumos sumažinimo. Du tris mėnesius ten važinėjo, domėjosi, bet kai pamatė, kad ši įmonė paskendusi bėdose. Matė tik vieną išeitį, nutraukti sutartį. Sutartyje mokėjimai buvo numatyti su tarpais ir jam tų trijų mėnesių būtų užtekę. Jis galvojo, kad su akcininkų pagalba viską gerai įsisavins. Bet konfliktinė situacija prasidėjo daug anksčiau. Jis negalėjo per tris mėnesius gerai veikiančios įmonės, dar įnešdamas savo pinigų, jos sunaikinti. Jis neturi su tuo surišto jokio verslo, nepardavė nei vienos valties, nepaėmė nei vienos technologijos. A. J. toje įmonėje oficialiai nedirbo. Jis tik buvo paprašytas, kaip žmogus sugebantis vykdyti verslą, mokantis kalbas, kad būtų greta akcininkų, galėtų susipažinti su šita veikla. Jam nebuvo pavesta joks vadovavimas, jokių dokumentų tvarkymas. Jis važiavo, ir nežinojo atsakymo, ar jis iš vis užsikabins už šio verslo, ar ne. Akcininkai pamatė, jiems užteko tų pinigų kuriuos jie gavo, trauktis jiems atgal nebuvo kaip, praėjo kalbos per kelis mėnesius per miestą, per klientus, kad keičiasi akcininkai, visi kas turėjo pretenzijų kreipėsi. Akcininkai atsisakė spręsti šituos klausimus, paliko kaip ir naujam akcininkui, skambina jam, nors jis nebuvo nepasirašęs nei vieno priėmimo dokumento. Niekas nenorėjo gilintis į šį reikalą. Pradėjo važinėti skolininkai ir reikalauti. Jam tik kišo tuos popierius, kad pasirašytų, nes kaltinamoji sakė, kad nori išeiti, liepė skirti kitą direktorių, liepė eiti įsiregistruoti akcijas. Jis jai pasakė, kad nieko nesirašys. Gailisi, kad nieko nekvietė, nefotografavo, nefilmavo, o viskas būtų buvę kitaip. Buvo žodinis susitarimas, kad du metus niekas nesikeičia, kad ji lieka vadovauti tai įmonei, o jos vyras A buvo gamybininkas, kad jis liks gamyboje, savo pareigose. Nieko neįforminom, nes niekas nesikeitė, asmenys pasikeitė, vadovas tai liko tas pats. Per tą laikotarpį nebuvo sprendžiami jokie klausimai, dėl atleidimo, nes T vykdė tas pačias pareigas. Prašo priteisti 500 tūkstančių litų kurios buvo pravesta į sąskaitą už akcijas, 150 tūkstančių litų kuriuos įnešė į įmonę ir 200 tūkstančių litų neturtinė žala. Nes per tiek metų įsigijo galvos skausmą, turėjo neplanuotų išlaidų, mokėjo advokatams, važinėjimams, skolinosi tuos pinigus, todėl priskaičiuodavo jam ir palūkanas. Jis neturėjo įmonės raktų, įmonės kodų, seifo, kabineto raktų. Dokumentų niekada neėmė niekur, jam jų nereikėjo. Pažeidimai buvo akivaizdūs. Apie įmonės perėmimą nebuvo jokios kalbos.

Liudytoja M. L. ikiteisminio tyrimo parodė, kad ji nuo 2002 m. birželio mėn. 13 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. 14 d. dirbo UAB “” buhalterės pareigose ir tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Įmonei iki 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigos, vadovavo direktorė T. L., kuri pasirašydavo ant buhalterinių dokumentų kaip direktorė, o jos vyras A. L. buvo gamybos direktorius ir šioje bendrovėje dirbo iki 2008-10-17. Taip pat nurodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo pabaigos T. L. nors ir būdama oficialiai bendrovės direktore darbe nesirodė. 2008 m. gruodžio mėn. 14 d. ji išėjo iš darbo ir visus buhalterinius dokumentus paliko įmonės patalpose, esančiose darbo kabinete. Buhalterinės apskaitos dokumentų, išėjus iš darbo niekam neperdavė, kadangi nebuvo kam perduoti. Išeinant iš darbo, ji užrakino savo kabinetą su buhalteriniais dokumentais, pridavė signalizaciją ir daugiau tose patalpose niekada nebuvo. Iki jai išeinant iš darbo ji turėjo pagrindinių durų, vartų bei kabineto raktus, kuriuos ji 2009-02-23 paštu išsiuntė UAB “” direktorei L. L. ( T. 7. b.l. 13-15, 29-30, 44-46, 114-117), bei teisme papildomai paaiškino, kad “dirbau įmonėje nuo 2002 metų, 6 metus. Girdėjau, kad vyko akcijų pardavimas, ir daugiau nieko nežinau. Apie sandorius negirdėjau, juose nedalyvavau. Su direktore sėdėjau viename kabinete, ir nori nenori klausai ką kalba. Ar ką nors konkretaus girdėjau, negaliu pasakyti, nes tai vyko jau seniai 2008m. birželio mėnesį. Aš sužinojau, kad yra akcijų pirkėjas, buvo atvykęs J. Aš jį gal du kartus mačiau. J atvykęs pirmą karatą į įmonę kalbėjosi su direktore, duomenų apie finansinius reikalus jis neprašė. Buvo kalba, gal rugpjūčio mėnesį su J, nes jis ruošėsi plaukti apie pasaulį, ir jie kalbėjosi, kad direktorė, kaip vadovavo, taip ir vadovaus įmonei. O kai grįš po tų kelionių, tai bus ar darbuotojų perdavimas ar įmonės, aš tikrai neįsidėmėjau. Aš mačiau, kad jau kažkas vyksta, tai aš parašiau prašymus, vieną atleisti iš darbo, o kitą atostogų direktorės L vardu. Prašymai buvo užregistruoti. Mane atostogų išleido. Įsakymas dėl atostogų turėjo būti surašytas. Aš jų nerašiau. Juos rašydavo direktorė. Po atostogų grįžau rugsėjo 26 d., tai įmonei dar vadovavo direktorė. Tuo metu aš dar nebuvau atleista iš darbo. Mane iš darbo atleido teismas. Aš dirbau buhaltere, ant dokumentų pasirašinėjo direktorė. Už dokumentų saugojimą buvo atsakinga direktorė, man jų niekas niekada nedavė. Aš dokumentus tvarkiau, buvo spintos, buvo viskas sudėta. Raktus turėjo direktorė, meistras P ir L. Į seifus galėjo įeiti tik direktorė. Kai aš išėjau iš darbo dokumentų perdavimo nebuvo, nes nebuvo kam juos perduoti. Dokumentų nebuvau ir perėmusi, kad juos galėčiau kam nors perduoti. Jie kaip ten stovėjo taip ir liko.

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. kartu su savo žmona T. L. pardavė UAB ,,”, įm. kodas akcijas A. J.. Sutartyje buvo numatyta, kad visa akcijų pardavimo kaina yra 716 000 Lt. A. J. 2008-06-12 pervedė į žmonos asmeninę sąskaitą 500 000 Lt., tačiau likusios sumos iki šios dienos nėra sumokėjęs. 2008-06-25 visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atšaukta mano žmona iš direktorės pareigų ir su ja nuo 2008-06-25 buvo nutraukta darbo sutartis. Jis UAB ,,” dirbo direktoriumi gamybai ir šiose pareigose dirbo iki 2008-10-17. Jam dirbant, jis turėjo visų patalpų raktus, tame tarpe ir buhalterijos kabineto ( T. 7 b.l. 8-9), be to papildomai teisme paaiškino, kad kaltinamoji yra jo žmona, parodymus duoti sutinka ir paaiškino, kad dirbo gamyboje. Gegužės mėnesį sugalvojo parduoti įmonę dėl sveikatos. Birželio mėnesį akcijas pardavė J. Jis ir toliau liko dirbti gamyboje. J atvažiuodavo, duodavo gamybines užduotis, jis darė laivus. Liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje J atvežė A. J., pristatė kaip gamybos vadovą, direktorių. Tada šis pradėjo duoti užduotis. Jis įmonėje dirbau iki spalio 15d. Iš pradžių darbus skirstė jis pats, o paskui pradėjo ir A skirstyti. Jis sakęs, kad jeigu čia nereikalingas, paduoda pareiškimą ir išeina iš darbo. Todėl parašė pareiškimą, jam uždėjo rezoliuciją ir jis išėjo iš darbo. Rezoliuciją uždėjo J, nes buvo direktorius. Jis direktorius buvo oficialiai, turėjo vizitinę kortelę. Jį jam pristatė kaip vadovą ir jam niekas daugiau nebuvo įdomu. Jis buvo akcininkas. Visą dokumentaciją tvarkė žmona, aš jis dirbo gamyboje. Dalyvavo pirkimo pardavimo sutarties pasirašyme. Derino visas sąlygas. J atvežė sutartį, paliko, o jie išanalizavo. Jiems sutarties sąlygos tiko. Kai sumokėjo pirmą įmoką, perrašė akcijas. O daugiau nieko negali paaiškinti, nes nelabai gilinosi į šituos reikalus. Jis pasitikėjo savo žmona, todėl ji tvarkė tuos dokumentus. Po akcijų pardavimo, birželio pabaigoje buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas ir žmona buvo atleista iš direktorės pareigų, pagal jos pageidavimą. Daugiau ji nedirbo direktore. Jos niekas dar padirbėti neprašė. Naują vadovą atvežė ar liepos pabaigoje, ar rugpjūčio pradžioje. Viską tvarkė J, jis skirstė darbus, ėjo į bankus. O jis buvo tik gamybos vadovas. Iš darbo jį atleido J, pačiam prašant. Jis uždėjo rezoliuciją. Buvo gal spalio 15d. Iki spalio 15 d. dirbo ceche su žmonėmis. Žmona pagal visuotinį akcininkų susirinkimą, jos prašymu buvo atleista iš darbo. Ar buvo tai suderinta su nauju akcininku, nepamena. Žmona atleista iš darbo birželio mėnesį, o naujas direktorius J atėjo liepos pabaigoje, ar rugpjūčio pradžioje. Nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio įmonei vadovavo J. Jis jokių dokumentų netvarkė, nieko nepasirašė. Ką J pasirašinėjo, nežino. Jis jam atnešdavo sąrašą kokių valčių ir kiek reikia, ir viskas ir jis dirbo. Ar žmona per tą laiką kokius veiksmus atliko, nežino. Ji ateidavo į įmonę. Ji buvo suinteresuota, nes jie buvo iš banko paėmę didžiulę paskolą, ir jai rūpėjo tas dalykas, visas įmonės veiksmas. Ji buvo atsakinga, tas laidavimas ir stovi ant jų galvos. Iki spalio mėnesio nuo įmonės raktus turėjo jis. Dar raktus turėjo buhalterė. Ar naujas direktorius turėjo raktus, jis negali pasakyti. Jaisnkas ir J gal neturėjo, nes jie neatrakindavo įmonės, o J atvažiuodavo vėliau. Buhalterė ateidavo anksčiau. Žmonos kaip direktorės asmenine sąskaita nesinaudojo. Kas naudojosi jos asmenine sąskaita nežino. Naudojosi tik įmonės sąskaitomis.

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jo pažįstamas A. J. pasiūlė jam pradėti dirbti eksporto vadybininku UAB . Jis su A. J. pasiūlymu sutiko, norėjo pabandyti, pasidomėti galimybėmis. 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, dienos tiksliai pasakyti negali, kartu su A. J. nuvyko į UAB ,. Bendrovėje stebėjo gamybos procesą, bendravo su darbininkais dėl technologinio proceso, bendravo su bendrovės direktore T. L., bei gamybos vadovu A. L.. Visai bendrovės veiklai vadovavo T. L.. Jis UAB ,,” patalpose lankėsi nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2008 m. gruodžio mėn. vidurio, todėl žino, kad nuo 2008 m. spalio mėn. pradžios bendrovės direktorė T. L. darbe nebesirodė, todėl bendrovė liko be vadovo ( T.7.b.l. 53-55, b.l. 56-58), bei papildomai teisme paaiškino, kad žino, kad kaltinamoji yra kaltinama dėl svetimo turto iššvaistymo, o nukentėjusysis yra A. J.. Žino, nes dalyvavo apklausose. Apie įmonę Vėtrungė yra žinoma nuo 2008 m. vasaros, kai A. J. pasiūlė dirbti vadybininku. Važiavo į įmonę, dalyvavo parodose. Tačiau įformintas nebuvau, nes tik formaliai vykdė priežiūrą, tai apkalbėjo ir su J. J jam sakė, kad perka įmonę. Vizitinė kortelė atsirado vėliau, kaip jam buvo liepta važiuoti į parodas, nes J sakė reikia turėti kažkokį dokumentą. Planavo dirbti toje srityje. Važiavo kaip įgaliotas J asmuo, bet buvo tik žodinis susitarimas. Įmonėje nieko neveikė, tik susipažino su įmone, domėjausi kokie čia darbai, nuo ko reikės pradėti dirbti. Į įmonę atvyko rugpjūčio pabaigoje gal 25-26 d. ir buvo pristatytas kaip būsimas vadybininkas, o pristatė A. J.. Pristatė tuometiniam vadovui ir darbuotojams. Sakė reikės daryti užsakymus, bendrauti su senais klientais. Visą laiką bendravo tik su J, nes nieko nepažinojo. Jis kaip savininkas siūlė vadybininko darbą. Darbo vietos įmonėje neturtėjo. Visos pagrindinės darbo vietos buvo užimtos, ten sėdėjo direktorė ir buhalterė. Jokių oficialių dokumentų jis nepasirašinėjo, raktų neturėjo. Be savininko nurodymų nieko nevykdė. Toje įmonėje dirbo 11 darbuotojų, jie viską darė, jis negalėjo niekam vadovauti, nes atėjo iš kitos sferos. Jis tiktai gilinosi į tą verslą.

Liudytojas G. R. parodė, kad jam nėra daug kas žinoma, nes jau beveik viskas užmiršta, kadangi praėjo jau 8 metai. Ne viskas jam buvo žinoma, nes jis tik atstovavo tėvą E. R.. Šis buvo išreiškęs norą įsigyti UAB „“ akcijas ir buvo pervedęs tam tikrą pinigų sumą į bendrovę ir viskas buvo tinkamai suforminta. Vėliau tėvas išreiškė norą tuos pinigus susigrąžinti, kadangi į akcininkų susirinkimus nebuvo kviečiamas. Grąžinant pinigus, buvo pasirašyti dokumentai. Tėvo įgaliotas viską tvarkė jis. Kokia buvo suma, šiuo metu nepamena. Kodėl jis ar tėvas nebuvo kviečiamas į akcininkų susirinkimą, nežino, jam tas klausimas niekad neiškilo. Jeigu būtų kviečiamas tėvas, jis irgi būtų buvęs informuotas. Smulkmenų nepamena. Kadangi buvo perspektyvi įmonė, tėvas išreiškė norą įsigyti akcijų. Kas ruošė sutartį dėl akcijų, nepamena. Turėjo įgaliojimus pasirašyti sutartį. Kada buvo pasirašyta sutarti, nepamena. Pinigus atgavomo gal po 3-6 metų, tiksliai nepamena. Dokumentus, kaip turintis įgaliojimus, pasirašė jis, pinigus gavo irgi jis. Pinigų atsiėmimą inicijavo tėvas. Akcijos buvo įgytos tėvo vardu. Norą pirkti akcijas išreiškė tėvas. Sutartis galėjo būti 2005 metų sausio 18 d. ir sumokėta 56, 500 tūkstančiai litų. 2005-09-15, jis atgavo įmokėtus pinigus. Parašas pakvitavime yra jo. Apie tai, kad J įsigijo akcijas, nei jis, nei jo tėvas nieko nežinojo.

Liudytojas A. U., parodė, kad L buvo įmonės direktorė. UAB „Vėtrungėje“ jis dirbo 4 metus. Kokiu laikotarpiu dirbo nepamena. Įmonėje dirbo staliumi. Prie kitų direktorių jam neteko dirbti. Kad direktorė išėjo, jam pasakė buhalterė. Atvyko žmogus iš Kauno ir jis prisistatė kaip įmonės vadybininkas ir direktorius. Jis jiems nustatinėjo darbus, direktorė nesikišo, nevadovavo. Tačiau kai buvo įmonė parduota, direktorė neateidavo. L prižiūrėjo darbą. Jis dirbo iki rudens. Direktorė jau nedirbo. L tik prižiūrėjo, būdavo nueina į kabinetą, tačiau negali pasakyti ar jis tvarkė ten dokumentus. Kiek realiai L vadovavo įmonei, negali pasakyti. Įmonėje dirbo iki galo, kol teismas jį atleido. Kada vyko akcijų pardavimas, nežino. Negali pasakyti, ar L dirbo pardavusi akcija, ar ne. Kai L išėjo iš darbo, naujas direktorius A, jau buvo. Jis savo pareigas įvardino kaip vadybininko. Kas buvo direktorius nežinojo. V. A.. Įmonės reikalus A tvarkė, gal 4 mėnesius. Kai vadovavo A, buhalterė dirbo po pusę dienos ir būdavo kiekvieną dieną. Apie jokį dokumentų išvežimą iš įmonės, nieko nežino.

Liudytojas G. V., parodė, kad kaltinamoji buvo direktorė tos įmonės, kurioje jis dirbo prie valčių gamybos. Kokiu laikotarpiu dirbo, nepamena, bet žino, kad dirbo iki pat pabaigos. Kai dirbo nesuprato kas ten direktorius. Niekas jiems atlyginimų nemokėjo. Nepamena, kiek ir iki kada direktoriavo T. L.. Darbininkai tiksliai nežinojo, kas ten buvo direktorius, nes jiems niekas nieko nesakė. Kol buvo direktorė L, tol ji duodavo nurodymus. Po jos direktorius buvo A. J., kiek jis laiko buvo direktorius, nepamena. Tačiau jis nesuprato kas ten iš tikrųjų direktorius, nes būdavo ir Audrius ir ji. Kol buvo Tamara tai ji duodavo darbo nurodymus, o po ištikrųjų niekas nieko nenurodinėjo. Kiek buvo likę darbų, juos pabaigė ir viskas. L buvo gamybos viršininkas, jis duodavo nurodymus. Kiek tai truko laiko, nepamena. Ateidavo L, būdavo L ir būdavo As. Todėl kas vadovavo nieko nesuprato.

Liudytojas D. K., parodė, kad su A. J. teko susipažinti 1998-1999 metais. Tuo metu jis dirbo įmonėje Hansa Lizingas, Kaune. Su juo susipažino kaip su klientu. Vėliau jis išėjau iš tos įmonės ir pradėjau nuosavą veiklą, kur viena iš įmonės pagrindinių veiklų buvo verslo konsultacijos, tarpininkaujant įmonėms perkant parduodant. A. J. su juo susisiekė 2008 m. pradžioje, ir atvyko pasikonsultuoti dėl įmonės Vėtrungė. Jis minėjo, kad įmonės UAB“ “ akcijos yra parduodamos ir jis norėtų jas pirkti. Minėjo, kad įmonė naudoja unikalią technologiją gaminant laivus, o kadangi jis yra buriuotojas, tai ši veikla jam labai artima ir jis norėtų vystyti tokį verslą. Jis atvežė parodyti V balanso popierius, ir paklausė kokia galėtų būti tos įmonės vertė. Jie jam pasakė, kad iš balanso spręsti yra labai sunku, nes dėl tų balansų kuriuos jis atvežė irgi buvo daug klausimų. Todėl jam pasiūlė įmonės įvertinimą daryti būsimais įmonės piniginiais srautais, bet tam reikėjo daugiau informacijos. Todėl gal 2008 m. kovo mėnesį nuvyko aplankyti pačią įmonę ir susitiko su įmonės direktore. Apžiūrėjo įmonę, gamybą, administracinėse patalpose uždavė keletą klausimų dėl turimų balansų, kuriuos J buvo davęs. Jie prašė daugiau informacijos, ypač dėl sutarčių, apie ilgalaikius ir kolonizuojamus piniginius srautus. Tuo metu jie tos informacijos negavom, nesulaukė jos ir vėliau. Tada jis pasiūlė padaryti paprastesnį vertinimą, ne remiantis ateities srautais, o esama situacija, pagal formulę. Pagal tai kiek gavo informacijos įmonėje, jie nusprendė remtis tais balansais, surašė skaičius į formulę ir įteikė klientui. Šis vertinimas buvo pateiktas 2008 m. gegužės mėnesį, o 2008 m. rugsėjo mėnesį, gavo iš J raštą, jog įmonės finansinės atskaitomybės už 2007 metus, duomenys kurie buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, neatitinka, tų kurie buvo balansuose, kuriuos jie turėjo. J paklausė kaip tai gali atsiliepti įmonės kainai, nes į tą pačią formulę surašyti jo pateikti skaičiai iš balanso, kuris buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2008 m spalio 01 d., jam įteikė naują raštą dėl UAB“ “ akcijų vertės. Pagrindiniai pokyčiai buvo tokie, darant pirmą įvertinimą, nuosavas kapitalas sudarė 616 305 litų, o grynasis pelnas buvo 30550 litų, pagal 2007 metų ataskaitą. Sudauginus gavo sumą, kuri gali būti mokėtina už akcijas 738 515 litų. Į tą pačią formulę sudėjus skaičius iš balanso, kuris buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, rezultatas buvo 496 177 litai, skirtumas buvo apie 250 tūkstančių litų.

Apklausta specialistė A. D. nurodė, kad į finansinės veiklos skyrių buvo pateikta UAB “ dalis buhalterinių dokumentų. Specialisto išvados 4 lape yra išvardinta kokių buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimui nebuvo pateikta 2006-2007-2008 metais. Dėl dokumentų trūkumo išvadoje buvo teigiama, kad negalima nustatyti įmonės veiklos turtino įsipareigojimo dydžio ir struktūros už šį laikotarpį. Buhalterinės apskaitos dokumentai kurie buvo pateikti, tai buvo pateikti originalūs, buvo didžiosios knygos, buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos dokumentai, nes jie buvo ir surišti paruošti archyvavimui, bet ne visi. 2006 metų nepateikė išankstinių apmokėjimų atsiskaitymų su tiekėjais, bankų dokumentų registro, sąnaudų apskaitos registrų, 2007m. atsiskaitymų su tiekėjais, pajamų sąnaudų, inventorizacijos dokumentų, 2008m. nebuvo suvestinių registro didžiojoje knygoje, ilgalaikio turto apskaitos, atsiskaitymų su tiekėjais pirkėjais, kasos registrų už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31, turto įsipareigojimo inventorizacijos dokumentų, atlyginimų išmokėjimų dalies. Dokumentai kurie buvo pateikti, tai buvo segtuvuose, normalūs, sunumeruoti, surišti, paruošti archyvavimui. Dėl parašų jie nieko nesiaiškino, jeigu skiria rašybos ekspertizę tai tik tada. Mes matėm yra pavardė ir parašas. Kasos išlaidų orderį pasirašo finansininkas ir gaunantis pinigus. Kasos priėmimo dokumentus pasirašo kasininkas. Didžiąją knygą pasirašo buhalteris. Išankstinį mokėjimą, jeigu jis atliekamas per banko sąskaitą, tai pasirašo tas asmuo, nors nėra nurodyta, kuris asmuo gali pasirašyti pavedimus. Ir tada tas asmuo pasirašo kuris gali. Apskaitos dokumentų 19 str., 1 d., yra nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės apskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą. 2 d. patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio ir subjekto vadovo nustatyta tvarka. Jeigu pasikeičia įmonės vadovas, tai yra 4 d., pasikeitus subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, apskaitos registro dokumentus, finansines ataskaitas ir metinius parnešimus, perima naujai paskirtas subjekto vadovas. Darbo vadovo priėmimą reglamentuoja akcinių bendrovių įstatymo 37 p. Dokumentus perima naujai paskirtas subjekto vadovas. Surašomas aktas, surašomi dokumentų pavadinimai, pasirašo perduodantis asmuo ir pasirašo primatantis asmuo. Šiuo atveju nebuvo perdavimo ar priėmimo akto. Jie nesiaiškino dėl kokių tai priežasčių nebuvo pateikta, tai aiškinosi tyrėjas. Buvo apklausos ir iš tų apklausų matėsi, kad tų dokumentų nėra. Buhalterė minėjo apklausoje, kad dokumentai nebuvo perduoti J. Aktų nebuvo. Kad dokumentų visiškai nebuvę, negalima teigti, griečiau jie nebuvo išsaugoti. Nes buvo ir mokesčių inspekcijos patikrinimas, jie buvo radę. Pavyzdžiui, 2006 m. didžioji knyga, tie kurie įtraukti, jie atitinka, bet dalies nėra, nėra pačių dokumentų. Bendrą vaizdą susidarom, bet ar jį patvirtina tikrai tie dokumentai, tai jau negalima teigti. Gal jie neišsaugoti, ar kitaip buvo surašyti. Yra 31 priedas prie akto, buvo originalų, bet buvo ir kopijų. Nepažymėta, kuri kopija, o kuris originalas. VMI tikrino tik PVM, tai jiems reikėjo tik tų dokumentų. Jie neteigė, kad trūksta dokumentų. Tuo metu dokumentai gal buvo, tik paskui jie nebuvo išsaugoti. Prie akcijų prikimo sutarčių buvo balansai ir paskui pateikė iš VMI gautus balansus. Buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėjo, kad L perdavė J dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios, nukentėjusio ir liudininkų parodymų, kaltinamosios kaltė įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tai yra:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje fiksuota, jog civilinėje byloje Nr. B2-2495-395/2010, UAB ,,“ 2010-06-22 iškelta bankroto byla (T 6, b.l.121).

2011-10-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio raštas Nr. SI-3482, kuriuo pateiktos finansinių ataskaitų kopijos bei nurodyta, kad UAB „“ pateiktose finansinėse ataskaitose laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2008-12-31 pasirašinėjo Tamara J. L.. T J. L. laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2008-12-31 draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo skaičiuojamos. Pranešimas apie priėmimą į darbą forma 1a-SD negautas ( T. 6. b.l. 86-107).

2011-11-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas Nr. (29.2-31-3)-R-11135, kuriame nurodyta, kad mokestinis tyrimas 2008-09-12 Nr. (11.11-06) A2 – 226, buvo atliktas žinant UAB „“ direktorei T J. L. ir dalyvaujant vyr. buhalterei M. L., dokumentų poėmio aktas įformintas nebuvo ( T. 6. b.l. 110).

2009-08-13 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 56-1-00358-09 , kuriame konstatuojama, kad Marijampolės apskrities VMI 2008-09-12 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą UAB ,,“ rankraštiniu įrašu T J. L., gaudama šio pranešimo vieną egzempliorių, save 2008-09-15 dienos data įvardijo kaip direktorę (T 6, b.l.43).

2010-09-17 bankrutuojančios UAB ,,“ pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2010-09-17 UAB „) dokumentai (akcininkų knyga, 2004m. gruodžio mėn. kasos ir banko dokumentai, 2005 m. kasos ir banko dokumentai, 2007 m.-2008 m. apskaitos registrai) bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui nėra perduoti, todėl neturi galimybės juos pateikti FNTT prie LR VRM Marijampolės apskrities skyriui. (T. 6.b.l. 115).

Liudytojo V. A. parodymai, kad jis, kaip UAB ,,“ įgaliotas asmuo tyrimui pateikė visus turimus UAB „“ buhalterinius apskaitos dokumentus ( T. 8. b.l. 101).

2009-12-14 kratos protokolas, kuriame fiksuota, jog atlikus kratą UAB „“ patalpose, esančiose adresu paimti “ buhalterinės apskaitos dokumentai ( T. 6. b.l. 173-176).

2009-12-01 kratos protokolas, kuriame fiksuota, jog atlikus kratą T J. L. ir A. L. gyvenamosiose patalpose, adresu m., paimta – 2005-01-18 akcijų pasirašymo sutartis Nr. 001, 1 lapas, 2008-09-05 atitikties deklaracija -4 lapai ( T. 6. b.l. 180-182).

Akcijų pasirašymo sutartis Nr. 001, kurioje fiksuota, jog fizinis asmuo E. R. įsigyja 945 naujas 100 litų nominalios vertės UAB ,,“ paprastųjų vardinių akcijų. Nurodyta, kad 2004-12-30 padaryta 56 500 Lt įmoka, pavedimu Nr. 445320, užskaitoma, kaip pradinis įnašas už akcijas. Likusią 38 000 Lt sumą E. R. įsipareigoja sumokėti iki 2005-06-15 (T .6, b.l.183)

2008-06-11 T J. L. prašymas, kuriame fiksuota, jog T J. L. prašo pinigus pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pervesti į asmeninę sąskaitą UAB Šiaulių bankas. (T 6, b.l.165).

2008-09-17 T J. L. prašymas, kuriame fiksuota, jog T J. L. prašo Prancūzijos įmonės ,,“ pinigus už gautas prekes pervesti į sąskaitą AB Šiaulių bankas (T 6, b.l.165).

AB Šiaulių bankas, esančios T J. L. sąskaitos išrašas, kuriame fiksuota, jog 2009-09-18 gautas 20 975 USD užskaitymas iš užsienio banko (T 2, b.l.69).

T J. L. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2008-05-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB ,,“ paprastosios vardinės akcijos buvo perleistos A. J., o 2008-06-25 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ji atšaukta iš UAB ,,“ direktorės pareigų ir nutraukta darbo sutartis (T 7, b.l.1-2).

2008-09-05 UAB ,,“ aktas Nr. 267, kuriame komisija susidedanti iš A. L., M. L. ir J. G. konstatuoja, kad 2008-09-04 buvo užblokuotos UAB ,,“ sąskaitos, todėl nutaria įmonės finansines operacijas vykdyti per direktorės T –J. L. asmeninę sąskaitą, esančią DnB Nord/LB ( T 1, b.l.102).

AB DnB NORD bankas, esančios T J. L. sąskaitos išrašas, kuriame fiksuota, jog iš šios sąskaitos 2008 m. rugsėjo mėn. buvo atliekami pavedimai įmonės ,,“ reikmėms, mokami atliginimai darbuotojams ir kt. (T 2, b.l.191-200)

2008-09-12 UAB ,,“ raštas, dėl siūlomo areštuoti turto sąrašo pasirašytas direktorės T –J. L. (T 1, b.l.103).

2008-06-25 UAB ,,“ akcininkų sprendimas Nr. 59, kuriame nurodyta, jog įmonės akcininkai yra A. L. ir T-J. L. (T 1, b.l.31).

Žemesnės instancijos teismas

2008-05-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad parduodamos akcijos perduodamos pirkėjo nuosavybėn sutarties pasirašymo dieną. Nurodoma, kad pardavėjai yra T.J. L. ir A. L., pirkėjas A. J. (T 1, b.l. 77-84).

SODRA duomenys, kuriuose fiksuota, jog Sodra duomenimis T J. L. dirbo UAB ,,“ laikotarpiu nuo 1993-07-01 iki 2000-12-31 (T 8, b.l. 65).

2001-01-03 darbo sutartis Nr. 21a, kurioje fiksuota, kad T-J. L. priimama dirbti UAB ,,“ direktoriaus pareigoms, taip pat nurodyta, jog ši darbo sutartis nutraukta 2008-06-14 akcininkų sprendimu Nr. 59. Pasirašiusi T. L. (T 8, b.l. 45-46).

SODRA duomenys, kuriuose fiksuota, jog Sodra duomenimis A. J. dirbo UAB ,,“ nuo 2010-04-20 (T 8, b.l. 59).

2010-01-10 UAB ,,“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriame fiksuota, jog A. J. atleidžia iš direktorės pareigų T J. L. (T 8, b.l. 8).

Liudytojo S. S. parodymai, kad 2007 m. su UAB ,,“ direktore T J. L. susitarė dėl jachtos ir dviejų laivų pagaminimo. 2008 m. buvo nuvykęs į įmonę pasidomėti, kaip vyksta laivų statybos ir kilo nesutarimų su T.J. L., suprato, kad yra apgaudinėjamas (T 7, b.l. 60).

UAB ,,“ 2008-07-28 atsakymas į S. S. pretenziją, kuriame nurodyta, jog kaip įmonės direktorė pasirašiusi T J. L. (T 4, b.l. 17).

2008-10-07 A. J. pareiškimas dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, kuriame nurodyta, jog A. J. informuoja T.J. L., jog įsigyjant akcijas pardavėjai nuslėpė informaciją apie realią įmonės finansinę padėtį, sudarytus sandorius bei kreditorinius įsipareigojimus, todėl prašo grąžinti sumokėtas lėšas už įsigytas akcijas ir nutraukia sutartį (T 4, b.l. 20-22).

2009-11-03 Arbitražinio teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad nuosavybės teisė į akcijas yra perėjusi ieškovui A. J., todėl jo reikalavimas priteisti 500 000 Lt ir nutraukti sutartį atmestas (T 8, b.l. 67-87).

Specialisto išvada Nr.5-7/08 dėl UAB „“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota (T 7 b.l. 129-142), kad :

1. UAB”V” balanse už 2007 metus, kurį pateikė bendrovės direktorė T J. L. akcijų pirkėjui A. J. prieš pasirašant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, buvo padidintos 115981 Lt ilgalaikio turto ir 149542 Lt nuosavo kapitalo vertės, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažinti 33561 Lt, palyginus su duomenimis nurodytais balanse už 2007 m., pateiktame VMI Vilkaviškio skyriui. UAB”” direktorė T J. L. teikdama duomenis informacijai dėl bendrovės akcijų pardavimo “Pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2007 metus” 27293 Lt padidino pelno prieš apmokestinimą sumą ir nurodė, kad bendrovė gavo 35941 Lt pelno prieš apmokestinimą. UAB ,,” “Pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2007 metus “ pateiktoje VMI Vilkaviškio skyriui deklaravo tik 8648 Lt pelno sumą prieš apmokestinimą. UAB”” “Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2007 01 01 iki 2007 12 31” III dalies 1 eilutėje “Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą “ deklaravo 8648 Lt pelno sumą ( T. 7.b.l. 132)

2. UAB”” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2006 metus: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų; išankstinių apmokėjimų apskaitos registrų; banko dokumentų ir registrų už 2006 m. sausio, vasario ir kovo mėn.; sąnaudų apskaitos registrų.

3. UAB”” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2007 metus: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, išankstinių apmokėjimų apskaitos registrų, pajamų sąnaudų registrų; - turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentų (LR Įmonių finansinės atskaitomybės 2001 11 06 įstatymo Nr.IX-575 (2008 06 26 Nr.X-1633 redakcija) 15 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad “ apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija).

4. UAB”” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2008 metus: - suvestinio registro “Didžioji knyga” už laikotarpį nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31; ilgalaikio turto apskaitos registrų už 2008 metus; banko dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2008 10 01 iki 2008 12 31; atsiskaitymų su tiekėjais už laikotarpį nuo 2008 10 01 iki 2008 12 31; atsiskaitymų su pirkėjais registrų už 2008 metus; pajamų –sąnaudų suvestinės; kasos registro už laikotarpį nuo 2008 10 01 iki 2008 12 31; turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentų; atlyginimų išmokėjimo darbuotojams apskaitos registrų,

5. UAB”” ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė akcininkų visuotinio susirinkimų protokolų, akcininkų knygos, akcijų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2008 12 31 ( T. 7.b.l. 132-133)

UAB ,,” už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2008 12 31 neišsaugojo dalies bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų ir nepateikė patvirtintos dokumentų saugojimo tvarkos, todėl nesilaikė apskaitos registrų ir dokumentų išsaugojimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr.lX-574 19 straipsnio ”Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka” 1 dalis, kad “apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, 2 dalis - “patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”, bei 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalis – kad “už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”.

UAB ,,” nesilaikė Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo (patvirtintas 2004 03 30 Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IX-2084), kuris reglamentuoja įmonių dokumentų saugojimo bendruosius reikalavimus. Konkretūs buhalterinės apskaitos ir bendrųjų dokumentų saugojimo terminai nustatyti Lietuvos archyvų departamento prie prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996 02 22 įsakymu Nr.13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” (galiojo iki 2010 10 18) ir 1997 08 15 įsakymu Nr.38 “Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo”.

UAB ,,” direktorė T-J. L., išeidama iš darbo niekam neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl nesilaikė ir Įstatymo 19 straipsnio 4 dalis reikalavimų, nes “Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas”.

UAB ,,” direktorė T-J. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė akcininkų visuotinio susirinkimų protokolų, akcininkų knygos, akcijų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2008 12 31, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr.VII-1835 (2003 12 11 redakcija Nr.IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 punkto reikalavimų, nes bendrovės vadovas atsako „už akcininkų nematerialių akcijų sąskaitų tvarkymą“ (T. 7 b.l. 129-142).

UAB ”” ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 01 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad tyrimui pateikė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, nes jų neišsaugojo, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6. UAB ““ direktorė T J. L. ir po atšaukimo iš pareigų dirbo bendrovėje ir pasirašinėjo įvairius buhalterinius dokumentus, įsakymus, sutartis. Taip pat konstatuota, kad UAB““ įsakymuose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo iki 2008 m. rugsėjo mėn. 12d. pasirašinėjo direktorė T-J. L.. Paskutinis pasirašytas T.J. L. 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr.230 „Dėl darbuotojų atleidimo iš einamų pareigų. Taip pat T J. L. už laikotarpį nuo 2008 08 01 iki 2008 08 31 pagal Mokėjimų žiniaraštį Nr.086 , 2008 m. rugsėjo 18 d., išmokėta 1700 Lt atlyginimo. Atlyginimus išmokėjo A. L., parašas yra. Žiniaraštį patikrino ir pasirašė vyr. buhalterė M. L.. Pinigai iš kasos išduoti A. L. pagal Kasos išlaidų orderį Nr.736. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. rugpjūčio mėn. Nr.20 pasirašė direktorė T J. L. ir finansininkė M. L.. Šiame žiniaraštyje direktorei T.J. L. darbo užmokesčio nepriskaityta ( T 7 b.l. 136).

7. Pagal UAB ,,” buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad E. R. 2004 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr.445320 pravedė 56 500 Lt į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, buvusią Ūkio banke. Tai užfiksuota UAB ,,” 2004 m. “Pinigų gavimo žurnale”. Akcijų pasirašymo sutartyje E. R. likusią mokėti sumą 38000 Lt už pasirašytas paprastąsias vardines akcijas, įsipareigojo sumokėti iki 2005 m. birželio 15 d., bet UAB ,,” 2005 metų “Pinigų gavimo žurnale” 38000 Lt mokėjimas neužfiksuotas.

Nors kaltinamoji kalta pagal jai pateiktus kaltinimus kaltės nepripažino, o jos gynėjas prašė jos nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį - LR BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas), teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jos nusikalstamą veiką. Kaltinamoji yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuota šio proceso baigtimi, todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti specialisto išdada, nukentėjusio, liudininkų, bei iš dalies net pačios kaltinamosios parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pati kaltinamoji, pripažindama, kad buvo domimasi akcijų pirkimu, kaip buvo saugomi ir laikomi buhalteriniai dokumentai, tačiau visiškai priešingai negu kiti proceso dalyviai aiškindama įvykio aplinkybes. Kaltinamosios pateikta versija, dėl turto vertinimui pateiktos medžiagos tikrumo, ar buhalterinių dokumentų laikymo, saugojimo ir kt. abejoti verčia ir tas faktas, kad ji negalėjo teismui nurodyti nė vieno nešališko liudininko, kuris patvirtintų jos versiją. Kaltinamoji negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Ji bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, tačiau jos parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, nevisapusiški ir nepilni. Kaltinamosios paaiškinimai bandant kelti vis naujas versijas savo naudai viso teisminio bylos tyrimo metu, įrodo, kad ji nenori bendradarbiauti su teismu, yra nusiteikusi teismą klaidinti. Teismas laiko, kad kaltinamoji pateikdama savo tiesos neatitinkančią įvykių versiją ir nepripažinusi kaltės, nebuvo iki galo nuoširdi ir atvira, charakterizuotina kaip ignoruojanti savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstanti, išsisukinėjanti ir vengianti atsakomybės už padarytus nusižengimus.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamosios Tamaros J. L. veikose, visiškai įrodytos, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip sukčiavimą, svarbu teisingai nustatyti, kokios rūšies turtinę naudą gavo kaltininkas. Pažymėtina ir tai, kad LR BK 182 str. dispozicijoje sukčiavimo veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. LR BK 182 str. 2 dalyje numatyta kvalifikuojanti sudėtis. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. LR BK nenustato kokia turtinė teisė arba turtinė prievolė laikoma didelės vertės.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Subjektyvioji LR BK 182 str. numatytos veikos pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta, kad naudoja apgaulę savo ar kitų asmenų naudai svetimą turtą, būtent tokį konkretų tikslą turi ir jo siekia. Jei asmuo tai suvokia ir atlieka tokius nusikalstamus veiksmus arba kėsinasi tai padaryti, tačiau savo veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jis tyčia daro LR BK 182 str. numatytą veiką.

Kaltininko valia bei pastangos šiame nusikaltime turi būti sutelkta ir nukreipta atlikti įstatymo draudžiamą veiksmą t.y. iš esmės dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškreipimo, nukentėjusiojo sąmonėje susiformuoja klaidingas įsivaizdavimas egzistuojančių arba egzistavusių faktų perleisti turtinę teisę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

LR BK 222 str. numatytas apgaulingas apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus įrašant į apskaitos dokumentus tikrovės neatitinkančią informaciją arba neįrašant informacijos, kuri privalo būti apskaitoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Nusikaltimas laikomas baigtu kai atsiranda dispozicijoje įvardinti padariniai, tai yra kai dėl kaltininko atliktos veikos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šio nusikaltimo padariniai nustatomi remiantis specialisto arba ekspertizės išvadomis.

Teismo nuomone, būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamosios nusikalstamos veikos, nes ji, kaip UAB „Vėtrungė“ direktorė, būdamas pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą atsakingą už savo vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, sukčiavo ir apgaulingai tvarkė apskaitą už nurodytą laikotarpį. Todėl kaltinamoji Tamara J. L. kalta ir baustina.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. LR BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Teismas, skirdamas bausmę, kiekvienu atveju turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, o taip pat ir į visas kitas konkrečias bylos aplinkybes, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad nors pati kaltinamoji ir jos gynėjas advokatas ir nurodė, kad kaltinamoji serga sunkia liga (dėl ko praleido ir teismo posėdį), tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, t.y. nepateikė duomenų, kad sirgtų liga, kuri būtų įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistoji galėtų būti atleista nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąją nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistasis gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, spręsdamas bausmių skyrimo kaltinamajai Tamarai J. L. klausimą, atsižvelgia į tai, kad ji kalta visgi neprisipažino ir nuoširdžiai nesigaili, padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama išimtinai teigiamai, į jos amžių ( gimusi 1942-09-15) ir sveikatos būklę, kad yra pensininkė, jos šeiminę ir turtinę padėtį.

Kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. LR BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi, kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, padarytas apysunkis nusikaltimas, todėl teismas atsižvelgdamas į įstatymo nuostatą bei visas byloje išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai už šio nusikaltimo padarymą skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Jos dydis nustatomas pagal LR BK 47 str. nuostatas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), kurio 2 dalies 3 punkte numatyta bauda už apysunkį nusikaltimą – iki 200 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 222 str. 1 dalį baigtas 2008 12 31 dieną, o tuo metu įstatymu buvo nustatytas 1 MGL dydis 130 litai, bei vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 3 str. 2 dalimi, nustatant bausmės baudos dydį kaltinamajai taikomas 130 litų MGL dydis. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas skiria kaltinamajai bausmę artimą sankcijos vidurkiui, numatytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje.

Kaltinamosios padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 dalies sankcijoje, numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Todėl, teismas, kaltinamajai individualizuodamas bausmę, atsižvelgia ne tik į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų kaltinamajai skirti švelnesnes nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmes, taikant jos atžvilgiu LR BK 62 straipsnio nuostatas. LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnis, reglamentuojantis švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nustato, kad - teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (1 d.); teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių viseto - lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, žala neatlyginta, nėra ir kitų privalomų sąlygų šių nuostatų taikymui.

Tačiau teismas pažymi ir tai, kad LR baudžiamojo kodekso 54 str. 3 dalis nurodo, kad jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. LR BK 41 str. be kitų nustatyta ir tokia bausmės paskirtis - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kas be kita ko reiškia ir tai, kad paskirta bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos aukščiausiasis teismas, - teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Nagrinėjamoje byloje, teismas, vertindamas aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad jai paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir tuo pačiu neadekvati jos įvykdytai nusikalstamai veikai, dėl ko nebūtų tinkamai užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl teismas sprendžia kaltinamajai Tamarai J. L. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta LR BK 182 str. 2 dalies sankcijoje, ir parenka kitą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustato pagal LR BK 47 str. 2 d. 4 punkto redakciją, galiojusią nusikaltimo padarymo metu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), kur numatyta bauda už sunkų nusikaltimą – iki 300 MGL dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 182 str. 2 dalyje baigtas 2008-05-21 dieną (pasirašius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį), o tuo metu įstatymu buvo nustatytas 1 MGL dydis 130 litų, todėl ir kaltinamajai skiriant bausmę, taikomas 130 litų MGL dydis. Atsižvelgiant į pobūdį, pavojingumo laipsnį bei padarytą turtinės žalos dydį, teismas skiria baudą, artimą sankcijoje numatytam maksimumui.

Nukentėjusysis A. J. pareiškęs ieškinį nurodė turtinės žalos dydį 640 000 Lt sumai, kas sudaro 500 000 Lt pradinis įnašas už įmonės akcijų paketą, 150 000 Lt įneštų papildomai į sąskaitą, bei 10 000 Lt sandoriui sudaryti.

Teismas laiko, kad nukentėjusio A. J. ieškinį dėl turtinės žalos priteistinas visas, o dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamosios Tamaros J. L. nukentėjusiosio naudai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjusysis nurodė, kad jo neturtinė žala pasireiškė kaip didelis stresas, išgyvenimai, didžiuliai nepatogumai, pagrįstų lūkesčių neišsipidymas ir kt. Atsižvelgiant į tai nurodė 200000 Lt neturtinės žalos dydį.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas prarado dalį lėšų, negalėjo tinkamai vystyti ir plėsti savo verslą, gauti pelną. Be to, ieškovas nurodė, kad patyrė didelę neturtinę žalą neteisėtų veiksmų pasėkoje.

Nustatydamas būtent tokius ieškinio dydžius teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamosios finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad ji pensininkė. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.

Todėl teismas atsižvelgdamas į atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiojo reikalavimus priteisti iš kaltinamosios turėtas jo proceso išlaidas, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamą prie bylos kvitą – 4000 Lt (T 9 b.l. 145).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2010-11-05 UAB ,,” buhalterinės apskaitos dokumentai, 2010-11-17 UAB ,,” išimti buhalterinės apskaitos dokumentai, 2009-12-01 paimti kratos metu, taip pat 2009-12-14 paimti kratos metu grąžinti bankroto administratoriaus UAB ,,” įgaliotam asmeniui V. A. ( T 8, b.l. 102-103), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini pastarajam (LR BPK 94 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

T J. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir nuteisti ją :

Pagal LR BK 222 str. 1 d. 100 MGL dydžio - 13 000 (trylikos tūkstančių) litų bauda.

Pagal LR BK 182 str. 2 d. ir pritaikius LR baudžiamojo kodekso 54 str. 3 dalį, nuteisti ją 270 MGL dydžio - 35 100 (trisdešimt penkių tūkstančių šimto) litų bauda.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir Tamarai J. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 270 MGL dydžio - 35 100 (trisdešimt penkių tūkstančių šimto) litų baudą.

Kardomąją priemonę paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti sekančia ir iš T J. L. priteisti:

640000 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt tūkstančių) A. J. naudai turtinei žalai atlyginti;20000 Lt (dvidešimt tūkstančių) A. J. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti;

Priteisti iš Tamaros J. L. A. J. 4000 Lt turėtų teismo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: t.y. 2010-11-05 UAB ,,” buhalterinės apskaitos dokumentai, 2010-11-17 UAB ,,” išimti buhalterinės apskaitos dokumentai, 2009-12-01 paimti kratos metu, taip pat 2009-12-14 paimti kratos metu grąžinti bankroto administratoriaus UAB ,,” įgaliotam asmeniui V. A., paliktini pastarajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas L. V.