Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja E. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 24S273216 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. 2410-NVIZ-0254 dėl nacionalinės vizos išdavimo.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėja 2024 m. spalio 28 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti nacionalinę vizą, nes jos atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką yra ilgalaikis buvimas joje. Pareiškėja yra susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu D. M., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir su kuriuo pareiškėja turi nepilnametę dukterį, taip pat Lietuvos Respublikos pilietę, L. M..

2.2. Nacionalinės vizos pareiškėja prašė tam, kad atvykusi į Lietuvą galėtų užtikrinti tolesnį bendrąjį lavinimą savo dukteriai (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas šiuo metu negali pasirūpinti dukra, pareiškėja yra jos vienintelė įstatyminė atstovė ir turi pareigą užtikrinti vaiko iki 16 m. bendrąjį lavinimą.

2.3. Pareiškėjos nuomone, ji nurodė savo teisėtą nacionalinės vizos gavimo pagrindą, bei pagrindė objektyvias priežastis, dėl kurių ši viza jai yra būtina, tačiau atsakovas priėmė netinkamai motyvuotą ir nepagrįstą Sprendimą vizos neišduoti. Pareiškėjos teigimu, Sprendime vadovaujamasi tik deklaratyviomis ir įstatymų nuostatomis nepagrįstomis prielaidomis.

2.4. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad dėl Rusijos Federacijos piliečiams taikomų apribojimų, negalėdama gauti nei Šengeno vizos Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, nei nacionalinės vizos per išorės paslaugų teikėją užsienyje, nei leidimo laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, pareiškėja siekia gauti nacionalinę vizą atvykusi į Lietuvą su Ispanijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduota Šengeno viza ir taip legalizuoti savo buvimą/gyvenimą Lietuvoje, t. y. ketina teikti prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės tik pagrindžia, kad ji siekia teisėtai atvykusi į Lietuvą gauti teisėtą pagrindą laikinam gyvenimui Lietuvoje, kad galėtų pagal įstatyme numatytą pareigą rūpintis savo nepilnametės dukters ugdymu ir gyventi su savo sutuoktiniu Lietuvos Respublikos piliečiu.

2.5. Atsakovo motyvas, kad pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog nepilnametė duktė Lietuvoje lankys/lanko bendrojo lavinimo mokyklą, taip pat yra neteisėtas, nes toks reikalavimas yra perteklinis. Užtikrinti vaiko ugdymą yra ne pareiškėjos pageidavimas, o įstatymų jai nustatyta pareiga, kurios ji negali įvykdyti neturėdama nacionalinės vizos. Pareiškėja paaiškino atsakovui visas faktines aplinkybes, susijusias su jos individualia situacija, t. y. apie sudarytą santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, gyvenimą Lietuvoje iki pasibaigiant pareiškėjos leidimo laikinai gyventi galiojimui ir iki D. M. patenkant į laisvės atėmimo įstaigą, taip pat paaiškino, kad vėl atvykusi į Lietuvą pasimatyti su sutuoktiniu nusprendė, jog vaikui geriausia bus tęsti ugdymą Lietuvoje, todėl nurodė atsakovui, kad duktė lankys būtent (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Atsakovas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Sprendimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų.