Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12136-375/2013 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui E. G., tretiesiems asmenims J. K., valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, UAB „Minibank“, UAB „4finance“ dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus - pateikti duomenis patvirtinančius aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo ji reiškia reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priklauso atsakovui; įtraukti trečiuoju asmeniu išieškotoją, kurio naudai areštuotas nekilnojamasis turtas.

Šalindama trūkumus ieškovė 2013 m. birželio 11 d. pateikė patikslintą ieškinį, tačiau ieškovei negavus duomenų apie išieškotoją, teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi papildomai įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį atsižvelgiant į antstolio S. U. kontoros pateiktą informaciją - trečiaisiais asmenimis įtraukti išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas iš E. G. turtinių teisių į paveldimą turtą.

Šalindama trūkumus ieškovė 2013 m. liepos 3 d. pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. S. pareiškė teisme ieškinį atsakovui E. G., kuriuo prašoma nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams konkrečiu turtu. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį nutarė laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, spręsdamas, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumo, t. y. ieškovė netinkamai pašalino 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytą trūkumą - nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo ji reiškia reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nuosavybės teise priklauso atsakovui E. G.. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas turi tik turtines teises į minėtą turtą, tačiau šis turtas ieškinio pateikimo metu nepriklauso atsakovui nuosavybes teise, nes jis dar nėra paveldėtas, todėl toks ieškovės ieškinys dėl išlaikymo vaikams priteisimo turtu negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 str. 2 d.). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma išskirtinai pagal objektyvų kriterijų – priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 str. 2 d.). Kaip patvirtina ieškovės byloje pateikti duomenys, Kauno miesto 13-ajame notarų biure yra užvesta A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla, pareiškimą apie palikimo priėmimą yra padavęs sūnus E. G.. Paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas (b. l. 18). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Taigi, apeliantė pagrįstai nurodo, kad palikimo faktas siejamas ne su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, o su pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimu palikimo atsiradimo vietos notarui. Kadangi šiuo atveju atsakovas yra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos notarą, siekdamas priimti palikimą, jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), o nuosavybės teisė į palikimą jam yra atsiradusi nuo palikėjos A. G. mirties momento, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 str. 1 d.). Todėl pripažintina, jog atsakovas jau įgijo įstatymų nustatyta tvarka paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgijęs nuosavybės teises į paliktą turtą, kuriuo nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Aplinkybė, kad ieškovė pasirinko būtent tokį teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką – priteisti išlaikymą vaikams tam tikru turtu), atsisakant pasirinkti kitą alternatyvų CK 3.196 straipsnio 2 dalyje nurodytą būdą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, negali būti laikoma ieškinio trūkumu, dėl kurio procesas teisme apskritai negalėjo būti pradėtas. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str.), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Todėl nagrinėjamoje atveju esant duomenų, jog atsakovas vengia užbaigti paveldėjimo procesą ir įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo turtu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principą, turėjo išaiškinti ieškovei jos teisę priverstinai įgyvendinti šias atsakovo teises, pareiškiant nagrinėjamoje byloje netiesioginį ieškinį atsakovo vardu (CK 6.68 str. 1 d., 5 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir sugrąžinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.