Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. LK-69 taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. J. nuteistas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 183 straipsnio 1 dalį (3 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus, jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 3 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. gegužės 21 d.).Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. LK-69 nutarta nuteistajam M. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 3 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nei karto baustas drausminėmis nuobaudomis, 1 kartą buvo skatintas, mokosi, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 56 balai pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. 25 balus sudaro statiniai veiksniai (informacija apie nuteistojo teistumus), kurie nesikeis, tačiau elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis M. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad iš teismo nutarties nėra aišku, kokius kriterijus nuteistieji turi atitikti, kad būtų paleidžiami lygtinai. Nuteistojo teigimu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas rodo jo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Taip pat pažymi, kad Komisijos nutarime teigiama, jog jis vykdė jam Komisijos nustatytas rekomendacijas.Nuteistojo M. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad M. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 56 balai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis M. J. laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nėra artima žemai (0-40 balų), be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų šių balų sumažėjimą. Pažymėtina ir tai, kad net 31 balas yra dinaminis, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. J. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net dešimt kartų, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jis ir vėl padarė nusikalstamų veikų, o tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai.Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis M. J. drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir skatintas tik vieną kartą. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis turi tam tikrų tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų, nusikaltimuose dažniau veikia pagautas impulso, nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, anksčiau teistas dėl smurto panaudojimo. Taip pat nustatyta ir reikšmingų kriminogeninių veiksnių – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas, mąstymo nelankstumas, problemų atpažinimo sunkumai, impulsyvumas, vertybinės nuostatos. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo ir jų nekartoja. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis M. J. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog M. J. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo M. J. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. J. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartis paliekama galioti.