- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2-2809-367/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00854-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. S., M. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Atveika“ atstovei Deimantei Numavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Atveika“, ieškinį atsakovėms A. S. ir M. P. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pateiktu ieškiniu ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Atveika“, prašo priteisti solidariai iš atsakovių A. S. ir M. P. 2 216,20 Eur padarytos žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“. Vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 7 dalies 1 punktu, įmonės vadovė buvo įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus įmonės dokumentus. Nurodo, kad dokumentų priėmimo perdavimo aktų pagrindu A. S. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tačiau jokio kito įmonės turto perduota nebuvo. Pažymi, kad A. S. bankroto bylos iškėlimo dienai, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d., už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 28 d. ataskaitinį laikotarpį sudarė balansą ir jį pateikė bankroto administratoriui. A. S. sudarytame balanse buvo nurodyta, kad įmonė jokių piniginių lėšų neturėjo. Bankroto administratoriui patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus buvo nustatyta, kad kasos likutis 2018 m. liepos 31 d. turėjo būti 2 216,20 Eur. Nuo minėtos datos iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 28 d., kasos likutis liko toks pat, t. y. 2 16,20 Eur, kadangi minėtu laikotarpiu piniginių lėšų judėjimas nebuvo užfiksuotas. Pažymi, kad duomenų, jog minėta pinigų suma būtų panaudota bendrovės veiklos tikslais, nėra, nors remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės perduotų dokumentų turiniu, negalima daryti išvados, kad 2 216,20 Eur suma buvo panaudota įmonės reikmėms, grąžinta į įmonės kasą ar banko sąskaitą. Kuri iš atsakovių minėto kasos likučio neperdavė bankroto administratoriui – nežino, nes abi atsakovės įmonėje veikė kaip vadovės, o būtent: A. S. kaip de facto vadovė, M. P. – de jure vadovė. Nurodo, kad atsakovių neteisėti veiksmai (galimai įmonės piniginių lėšų pasisavinimas), padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, kad ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nusprendė iškelti bankroto bylą, kadangi tapo aišku, kad įmonės veikla yra nuostolinga, veiklos stabilizuoti nepavyks. Paaiškino, kad 2016 m. pabaigoje išėjo motinystės atostogų, vietoje savęs priėmė M. P., kuri ėjo laikinai einančios vadovės pareigas ir realiai tvarkė įmonės veiklą. Pati (t. y. A. S.) atlikdavo didžiąją dalį pavedimų būdama namuose arba padėdavo ieškoti sudėtingesnių kelionės variantų. Iš kasos pinigų neišiminėdavo ir į banką nenešdavo, nes nebūdavo tam galimybių. Įmonės buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatydavo visus įmonės dokumentus. Nurodė, kad 2018 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė, toliau buvo stengiamasi iš savo asmeninių lėšų mažinti skolinus įsipareigojimus.
Atsakovė M. P. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad nuo pat įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžios, įmonės kasos likutis visuomet būdavo tas pats – 30 Eur, t. y. kiekvieną kartą iš kasos išėmus gautas įplaukas, buvo paliekama 30 Eur suma. Nežino iš kur atsirado ieškinyje nuodytas kasos trūkumas. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba faktiškai nuo 2018 m. birželio 1 d., o birželio 16 d. ji išvyko į užsienį.
Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė D. Numavičienė palaikė ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovės A. S. pateikti dokumentai nepagrindžia aplinkybės, kad kasos likutis turėtų būti mažesnis arba jo iš viso neturėjo būti, taip pat, nekeičia ieškinio dydžio. Nurodo, kad kasos likučio trūkumas buvo nustatytas vadovaujantis kasos pajamų ir išlaidų orderiais. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir tiesiog pasitikėti atsakovės teiginiais, kad kasos likutis susidarė per klaidą išrašius po du vienodus kasos pajamų orderius 120 Eur sumai ir 2100 Eur sumai, negalima, nes kasos likučio trūkumą įrodo byloje esantys dokumentai. Paaiškino, kad realiai didžioji dalis kasos likučio trūkumo yra susidariusi 2018 m. birželio 28 d., kadangi yra išrašyti du kasos pajamų orderiai, kurių pagrindu į kasą turėjo būti įnešti pinigai.
Teismo posėdžių metu atsakovė A. S. nurodė, kad kasos likutis susidarė dėl to, kad buvo išrašyti du vienodi kasos pajamų orderiai 120 Eur sumai ir 2100 Eur sumai. Paaiškino, kad 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje klientai naudodamiesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis įsigijo kelionę, už kurią sumokėjo 2100 Eur. Minėtos sumos, dėl jai nežinomų priežasčių, M. P. į kasą neįmušė, tačiau juos tą pačią dieną įnešė į banko sąskaitą ir užsakė klientams kelionę. 2018 m. birželio gale ruošiant įmonę uždarymui ir tvarkant įmonės kasą bei finansinius dokumentus, pamatė, kad minėta suma nėra įmušta į įmonės kasą, todėl ji tą sumą 2018 m. birželio 28 d. į kasą įmušė. Pažymi, kad prie vieno kasos pajamų orderio yra prisegtas kasos čekis, prie kito kasos pajamų orderio prisegto čekio nėra. Neprisimena, kodėl išrašė du vienodus kasos pajamų orderius, nurodo, kad vienas iš jų, kuris yra be kvito turėjo būti sugadintas arba sunaikintas. Taip pat, paaiškino, kad 2018 m. birželio 28 d., atgaline data 2018 m. birželio 1 dienai, 120 Eur sumai išrašė kasos pajamų orderius, prie kurių vieno yra prisegtas kasos kvitas, prie kito nėra. Taip pasielgė, kadangi M. P., nors jai ir buvo liepa nebevykdyti veiklos nuo birželio mėnesio, 2018 m. birželio 1 d. atėjusi į darbą paėmė iš kliento 120 Eur sumą, ją įmušė į kasą, tačiau neišrašė kasos pajamų orderio. Atkreipia dėmesį į tai, kad kasos kvite nurodytas numeris 0006 yra nurodytas abiejuose kasos orderiuose, tačiau to faktiškai negalėtų būti, nes tos pačios dienos kasos pajamų orderių numeracijos yra skirtingos, vadinasi, tos pačios dienos kasos pajamų orderiuose nurodyti kasos kvitų numeriai taip pat turi skirtis. Pažymi, kad kasos pajamų orderiai, prie kurių nėra prisegti kasos kvitai, turi būti laikomi kaip negaliojantys, nes jie buvo išrašyti per klaidą. Kodėl jų nesunaikino ir juos pateikė buhalterijai, nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkiusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu skoloje 700 Eur, todėl mano, kad tuo metu kai teikė įmonės finansinius dokumentus, buhalterės į juos nekreipė ypatingo dėmesio, todėl nepastebėjo neatitikimų ir klaidų. Mano, kad taip atsitiko, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir šiuo metu taip pat yra skolinga buhalterijos įmonei, minėta įmonė žinojo apie prognozuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pabaigą. Užtikrina, kad 2100 Eur sumos nepasisavino, kadangi priešingu atveju nebūtų rašiusi kasos pajamų orderio. Kelia prielaidą, kad jei klientas 2018 m. birželio 28 d. būtų sumokėjęs 2100 Eur sumą, ji būtų privalėjusi užsakyti jam kokią nors paslaugą ir minėti pinigai būtų buvę įkelti į banko sąskaitą, kadangi už visus įmonės pirkimus buvo atsiskaitinėjama bankiniais pavedimais, išskyrus susimokant už įmonės komunalinius mokesčius, telefono paslaugas, apsaugą, vizas.
Atsiliepimas
Atsakovė M. P. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžių vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepimą į ieškinį pateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla išnagrinėta atsakovei M. P. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“. Vadovaujantis minėta nutartimi bei ĮBĮ 7 dalies 1 punktu, įmonės vadovė buvo įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus įmonės dokumentus. Minėtą įpareigojimą dėl dokumentų perdavimo, atsakovė A. S. įvykdė tinkamai, tačiau jokio kito įmonės turto neperdavė. Ieškovės atstovė nurodo, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, bankroto administratorius nustatė, kad 2018 m. liepos 31 d. kasos likutis turėjo būti 2 216,20 Eur. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai nepagrindžia kasos likučio trūkumo, todėl tai leido daryti išvadą, kad šie pinigai nebuvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslais, o galimai pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovių. Remiantis šia aplinkybe pateikė teismui ieškinį ir prašo solidariai iš atsakovių priteisti kasos likučio trūkumą, t. y. 2 216,20 Eur. Šiuos ieškovės atstovės argumentus paneigia bylos medžiaga bei atsakovės A. S. teismo posėdžių metu teikti paaiškinimai.
Teismo posėdžių metu UAB „Atveika“ atstovė D. Numavičienė nurodė, kad minėtas kasos likutis iš esmės buvo nustatytas remiantis 2018 m. balandžio-liepos mėnesių kasos pajamų ir išlaidų orderių pagrindu. Paaiškino, jog kasos pajamų orderių buvo mažiau negu išlaidų, todėl ir susidarė ginčo likutis. Atsakovė A. S. nesutikdama su ieškinio reikalavimu nurodė, kad kasos likučio trūkumas susidarė, kadangi ji per klaidą 2018 m. birželio 28 d. išrašė du vienodus kasos pajamų orderius 1200 Eur sumai, taip pat, tą pačią dieną tik atgaline data t. y. 2018 m. birželio 1 d., per klaidą išrašė du vienodus kasos pajamų orderius 120 Eur sumai. Šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, t. y. Kasos pajamų ir išlaidų ataskaitoje už laikotarpį 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d., nurodyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2100,00 Eur išlaidų (Kasos orderio numeris KIO1377, pinigus priėmė/perdavė M. P.). 2018 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 1377, nurodyta, kad 2100 Eur suma buvo išduota A. S. Prie minėto kasos išlaidų orderio prisegtas pinigų įmokėjimo į banko sąskaitą kvitas. Pinigų įnešimo į banko sąskaitą data dėl kvito išblukimo nėra aiškiai matoma, tačiau iš atsakovės pateikto 2018 m. gegužės mėnesio banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2100,00 Eur suma į banko sąskaitą buvo įkelta 2018 m. gegužės 4 d. Iš kasos pajamų ir išlaidų ataskaitos už laikotarpį 2018 m. birželio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d., matyti, kad 2018 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos sudarė 2100 Eur sumą. Ieškovės atstovė nurodė, kad šių pajamų pagrįstumą įrodo 2018 m. birželio 28 d. atsakovės A. S. išrašytas kasos pajamų orderis Serija ASV Ne. 0013555. Prie minėto kasos pajamų orderio prisegtas kasos 2018 m. birželio 28 d. kasos kvitas, inkasuota suma – 2100 Eur, kasos kvito numeris 0006. Atsakovė A. S. 2018 m. birželio 28 d. išrašė analogišką kasos pajamų orderį tai pačiai 2100 Eur sumai, priedelio grafoje nurodė tą patį kasos kvito numerį 0006. Prie minėto kasos pajamų orderio nei kasos kvito, nei kokio nors kitokio pobūdžio dokumento, kuris pagrįstų realų pinigų gavimą, prisegta nėra. Iš atsakovės A. S. birželio mėnesio banko sąskaitos išrašo matyti, kad minėtą dieną į banko sąskaitą tokia pinigų suma įkelta nebuvo. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovės A. S. teismo posėdžio metu pateiktą paaiškinimą, jog ji prieš ruošdamasi visiškai užbaigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tvarkė įmonės finansinius dokumentus ir pamatė, kad laikinai einanti vadovo pareigas M. P. 2018 m. gegužės 4 d. už įsigytą kelionę iš klientų paėmė 2100 Eur sumą, tačiau jų neįdėjo į įmonės kasą. Minėti pinigai buvo įkelti į A. S. banko sąskaitą. Tai patvirtina jau aptartas 2018 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. 1377, prie jo prisegtas pinigų įmokėjimo į banko sąskaitą kvitas, atsakovės A. S. 2018 m. gegužės mėnesio banko sąskaitos išrašo duomenys. Atsakovė A. S. nurodė, kad vedama šių aplinkybių ir siekdama, kad nebūtų skirtumo tarp į banką įneštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų ir įmonės kasos, ji 2018 m. birželio 28 d. į įmonės kasą „įmušo“ 2100 Eur sumą. Tai patvirtina jau aptartas 2018 m. birželio 28 d. atsakovės A. S. išrašytas kasos pajamų orderis Serija ASV Ne. 001355, prie kurio prisegtas 2018 m. birželio 28 d. kasos kvitas. Tačiau nagrinėjamu atveju figūruoja kitas, analogiškas aptartam kasos pajamų orderiui, kasos pajamų orderis, kurio pagrindu nustatytas 2100 Eur kasos likučio trūkumas. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atstovė D. Numavičienė, pažymėdama, kad didžioji dalis kasos likučio trūkumo yra susidariusi 2018 m. birželio 28 d., kadangi yra išrašyti du kasos pajamų orderiai, kurių pagrindu į kasą turėjo būti įnešti pinigai. Taigi, kaip jau buvo nurodyta, vieno kasos pajamų orderio Serija ASV Nr. 0013555 pagrindu pinigai į kasą, nors ir pavėluotai, kadangi realiai pinigų suma iš klientų buvo paimta 2018 m. gegužės 4 d., yra įnešti, kito, tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 28 d., išrašyto kasos pajamų orderio Serija ASV Nr. 001357 2100 Eur sumai pagrindu pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti. Byloje duomenų, kad atsakovė A. S. realiai iš kliento būtų gavusi 2100 Eur sumą, nėra. Taip pat sutinkama su atsakovės pozicija, jog jei ji būtų norėjusi pasisavinti iš kliento gautą 2100 Eur sumą, ji tiesiog nebūtų rašiusi kasos pajamų orderio, nes siekiant pasipelnyti, tai daryti būtų nelogiška. Palyginus 2018 m. kasos pajamų orderius Serija ASV Nr. 001355 ir Serija ASV Nr. 001357 2100 Eur matyti, kad jie yra identiški, tačiau tik prie kasos pajamų orderio Serija ASV Nr. 001355 yra prisegtas kasos kvitas Nr. 006. Minėtas kasos kvito numeris abiejuose kasos pajamų orderiuose nurodytas toks pat, nors faktiškai to negali būti, kadangi visuotinai yra žinoma, kad naują darbo dieną įjungus kasos aparatą, kasos aparatas kvitus muša chronologiška skaičių seka, ją pradedat ją nuo skaičiaus „1“, todėl tą pačią dieną išmuštų kasos kvitų numeriai kartotis negali. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2018 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderis Serija ASV Nr. 001357 A. S. buvo išrašytas per klaidą.
Taip pat, atsakovė nurodė, kad vadovaudamasi ta aplinkybe, jog 2018 m. birželio 1 d. M. P. už paslaugos įsigijimą iš kliento paėmė 120 Eur sumą ir ją įdėjo į kasą, tačiau neišrašė kasos pajamų orderio, ji, t. y. A. S., 2018 m. birželio 28 d. atgaline data 2018 m. birželio 1 dienai išrašė du vienodus kasos pajamų orderius 120 Eur sumai. Nurodo, kad antrasis kasos pajamų orderis, prie kurio nėra prisegtas kasos kvitas yra negaliojantis ir išrašytas per klaidą. Teismas laiko, kad šias atsakovės pateiktas aplinkybes patvirtina bylos medžiaga. Kasos pajamų ir išlaidų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 1 d. gavo 240 Eur pajamų. Pažymėtina, kad pajamų dydis nustatytas pagal du kasos orderius, kurių numeriai ataskaitoje nurodyti neteisingai. Tikėtina, kad sudarinėjant analizuojamą kasos ir pajamų ataskaitą, buvo padaryta rašybos klaida, kadangi iš byloje pateiktų 2018 m. birželio 1 d. kasos pajamų orderių, kuriuose užfiksuota 120 Eur pajamų suma, matyti, kad orderių numeriai yra ASV001354 ir ASV001356. Išanalizavus minėtus kasos pajamų orderius, nustatyta, kad savo turiniu jie yra vienodi. Esminis skirtumas yra tai, kad prie kasos pajamų orderio Nr. ASV001354 yra prisegtas kasos kvitas, kurio suma ir numeris atitinka duomenis, nurodytus abejuose kasos pajamų orderiuose. Taigi, šiuo atveju kartojasi analogiška situacija, kuri buvo išanalizuota aukščiau. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 4 d. kasos išlaidų orderio Nr. 138 pagrindu, 120 Eur suma iš kasos buvo išimta siekiant grynuosius pinigus įnešti į banko sąskaitą. Likusių 120,00 Eur tolimesnis judėjimas (išėmimas iš kasos) nenustatytas. Vadovaujantis šia aplinkybe, ieškovės atstovė teigia, kad ši pinigų suma turėjo likti kasoje, tačiau atsižvelgus į visą byloje išnagrinėtų aplinkybių kontekstą, laikytina, kad atsakovė A. S., 2018 m. birželio 28 d. tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus ir nustačiusi neatitikimą, t. y. kad 2018 m. birželio 1 d. iš kliento buvo paimta 120,00 Eur suma, kuri buvo įdėta į kasą neišrašant kasos pajamų orderio, per klaidą išrašė du kasos pajamų orderius 120 Eur sumai, nors faktiškai turėjo būti išrašomas vienas kasos pajamų orderis.
Remiantis tuo kas išdėstyta, laikytina, jog reali 2 216,20 Eur žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta, todėl ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovės atstovės UAB „Atveika“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nenustačius padarytos žalos, klausimas dėl atsakovių statuso vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenagrinėjamas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 8,65 Eur, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Atveika“, juridinio asmens kodas 145452299, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 8,65 Eur (aštuonis eurus 65 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas – 5660, minėtą sumą sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS "Citadele bankas" Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.