- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- I-1917-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04941-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Halina Zaikauskaitė, Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai D. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, nagrinėtas skundas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja D. Z. (toliau – ir pareiškėja) 2016-12-27 padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-11-22 sprendimą Nr. 2R-365(4R-711), kuriuo atsisakyta priimti D. Z. skundą nagrinėjimui kaip nežinybingą ir nuspręsta skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui, ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – VAGK) pareiškėjos D. Z. skundą išnagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
Skunde paaiškina, kad kreipėsi į VAGK dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT, atsakovas) pareigūnų veiksmų. Paaiškina, kad NŽT Kauno skyrius be pareiškėjos žinios geriausioje jos žemės valdos vietoje (sode, po gyvenamojo namo langais) suformavo du valstybinės žemės sklypus. Apie žemės sklypų formavimą spaudoje buvo pranešta netinkamai, todėl pareiškėja neturėjo galimybės pateikti savo pastabas. Nurodo, kad savo ūkyje su šeima gyvena nuolat, todėl jai buvo galima pranešti apie sklypų formavimą. Nurodo, kad slaptai buvo suformuoti du sklypai ir į juos atkurta nuosavybės teisė pretendentėms iš Klaipėdos. Pareiškėja nurodo, kad ir laisva valstybinė žemė jos namų valdoje atsirado, kai NŽT pareigūnai prarado jos tėvo P. T. pareiškimą dėl namų valdos suformavimo prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, pametė jų specialistų parengtą ir VĮ Registrų centras įregistruotą žemės sklypo, kuriame suformuota namų valda, planą. Nurodo, kad tokiu neteisėtu būdu buvo suformuoti du valstybinės žemės sklypai, nors į šią sklypo dalį nėra įvažiavimo. Tai reiškia, kad ir įvažiavimas bus per pareiškėjos žemę. Pareiškėja, siekdama, kad pažeidimai nesitęstų, pateikė NŽT pasiūlymus: 1) naujai suprojektuotus du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (paskirtus pretendentėms iš Klaipėdos), projektiniai Nr. 910 ir 920, išmainyti į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini)., 0,31 ha, 0,87 ha ar 0,98 ha pasirinktinai; 2) arba, naujai suformuotus valstybinės žemės sklypus, projektiniai Nr. 910 ir 920 leisti išsipirkti pareiškėjai ne aukciono būdu; 3) arba panaikinti sprendimus dėl naujai suformuotų valstybinės žemės sklypų, projektiniai Nr. 910 ir 920, įpareigoti NŽT juos suformuoti šiaurinėje pareiškėjos sklypo dalyje, kas sąlygotų jos gyvenimo kokybę.
Nurodo, kad į NŽT ir į VAGK ji kreipėsi ne siekdama įsigyti papildomus žemės sklypus, o prašydama išspręsti ginčą dėl jos teisių pažeidimo, ji mano, kad jos siūlomų sprendimo būdų NŽT nepagrįstai nepriima, vilkina sprendimo priėmimą. Mano, kad VAGK kaip pretekstu pasinaudojo tik vienu iš jos pasiūlymų – parduoti jai suformuotus žemės sklypus, nors ji siūlė ir kitų ginčo sprendimo variantų, kurie nesusiję su valstybinės žemės įsigijimu, tačiau juos taikant nebūtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės.
Todėl mano, kad VAGK privalėjo išnagrinėti skundą, vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Teismas netenkino pareiškėjos ir jos atstovės prašymo atidėti bylą dėl atstovės užimtumo kitoje byloje. Nustatyta, kad pareiškėja šaukimą į teismą gavo 2017-02-09 (b.l. 44), teismo posėdis paskirtas 2017-03-15, todėl buvo pakankamai laiko pakeisti atstovą, kuris negali dalyvauti teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pateikė atsiliepimą į skundą NŽT vardu (b.l. 36-38), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad sutinka su VAGK sprendimu. Pareiškėja VAGK skundė NŽT sprendimą, kuriuo buvo atsakoma į pareiškėjos 2016-09-13 prašymą NŽT, kuriame ir buvo pateikti pasiūlymai NŽT (juos pareiškėja nurodė savo skunde teismui). Skundžiamas NŽT 2016-10-17 įsakymas (raštas) patenka į Žemės reformos įstatymu reglamentuojamų santykių sritį, todėl toks skundas gali būti nagrinėjamas tik teisme. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsniu, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, 21 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis skundžiami tik teismui. Todėl NŽT prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje NŽT atstovas nedalyvavo, 2017-03-09 teisme gautas prašymas bylą nagrinėti NŽT atstovui nedalyvaujant pagal pateiktą atsiliepimą (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos 2016-11-21 skundo, paduoto Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (VAGK byla, l. 1-5). Pareiškėja padavė VAGK skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti NŽT 2016-10-17 Įsakymą (raštą) Nr. 1SS-3129-17.5); 2) įpareigoti NŽT Piliuonos kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo suprojektuotus žemės sklypus, projektiniai Nr. 910 ir 920, išmainyti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini)0,31 ha, 0,87 ha ir 0,98 ha pasirinktinai. Arba įpareigoti atsakovą (NŽT) ginčą išspręsti bet kuriuo iš kitų šiame skunde pasiūlytų būdų: suformuotus valstybinės žemės sklypus, projektiniai Nr. 910 ir 920, leisti išpirkti ne aukciono būdu, panaikinti sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų, projektiniai Nr. 910 ir 920, suformavimo ir įpareigoti atsakovą juos suformuoti šiaurinėje pareiškėjos sklypo dalyje.
Byloje skundžiamas VAGK 2016-11-22 sprendimas Nr. 2R-365 4R-711 (b.l. 4), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nagrinėjimui kaip nežinybingą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7, 8 straipsniais, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, o sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Atsisakymo nagrinėti skundą esmė yra tame, kad iš skundo ir pridedamų dokumentų padaryta išvada, jog ginčas kilęs dėl valstybinės žemės įsigijimo, todėl ginčas priskirtinas tik teismo kompetencijai.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad ji pateikė NŽT keletą alternatyvių pasiūlymų, kaip pašalinti jos teisių pažeidimus, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti nagrinėti jos skundą vien dėl to, jog vienas iš pasiūlymų buvo prašymas parduoti jai ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypus.
Tačiau teismui įvertinus pareiškėjos skundą VAGK ir skundą teismui, daroma išvada, kad bet kuris iš pareiškėjos teiktų pasiūlymų NŽT buvo susijęs su valstybinės žemės sklypų, suformuotų šalia pareiškėjos namų valdos, statuso panaikinimu. Kitaip pareiškėjos nurodomas jos teisių pažeidimas niekaip negalėtų būti pašalintas, nes ji nesutiko su tuo, kad NŽT suformavo du valstybinės žemės sklypus pietinėje pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalyje, šalia gyvenamojo namo ir vaismedžių sodo. Pareiškėja pageidavo bet kuriuo atveju šitą pažeidimą pašalinti, galimai ir tuos sklypus suformuojant šiaurinėje jos sklypo pusėje kur yra pieva (ganykla) ar mainyti į pareiškėjai priklausančius žemės sklypus (mainai taip pat yra pirkimas-pardavimas, Civilinio kodekso 6.432 straipsnis). Iš skundžiamo NŽT 2016-10-17 rašto taip pat matyti, kad buvo nagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl šalia jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo arba jų suprojektavimo kitoje vietoje. Nors šiame rašte aptariama ir daug kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, žemės naudojimu ir pareiškėjai surašytu Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-117-(14.8.73.), kuriame konstatuota, kad pareiškėja žemę naudoja ne pagal jos žemės sklypo ribas, užima dalį gretimų sklypų, būtent tų, kur NŽT suformavo valstybinės žemės sklypus, todėl pareiškėjos NŽT raštu prašoma pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, tačiau šioje dalyje pareiškėja skundo VAGK neteikė. Pareiškėja skundu VAGK siekė tik įgyti teisę į valstybinės žemės sklypus, dėl kurių neteisėto užėmimo jai buvo surašytas minėtas aktas. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai , iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta VAGK kompetencija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VAGK nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse bei 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), o 2 punkte nustatyta, kad nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundą atsisakoma nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudoti asmenys gali apskųsti teismui. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato išimtį, kada NŽT gali pakeisti savo sprendimus – tai galima tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į NŽT, tačiau NŽT VAGK skundžiamu raštu atsisakė pakeisti ar panaikinti sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui, todėl tokiu atveju būtina vadovautis 18 straipsnio 1 dalimi ir tokį sprendimą skųsti teismui. Pareiškėjai VAGK sprendimu ir buvo pasiūlyta kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.
Pareiškėja nurodo, kad į VAGK ji kreipėsi su keliais alternatyviais prašymais, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme, o jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Taigi bet kuriuo atveju, pareiškėjos keliamas ginčas galėjo būti nagrinėjamas tik administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas VAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas, dėl nurodytų priežasčių VAGK negali būti įpareigota pareiškėjos skundą išnagrinėti iš esmės. Daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus, kurie buvo keliami skunde teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.