Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-557/2011

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00133-2010-6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Rimvydos Zubernienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. nuteistas pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė K. R. paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio K. R. sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 9 d. apie 02 val., atėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), koja išspyrė lango stiklą ir neteisėtai, atvirai, prieš buto savininko V. L. valią įsibrovė į jo butą, esantį minėtu adresu, ir kumščiu vieną kartą V. L. sudavė į veido sritį, padarydamas kraujosruvas veido srityje, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir bylą nutraukti BPK 3 str. 1 d. 5 p. numatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla bei, esant pagrindui, ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Pradėjus apeliacine tvarka nagrinėti bylą apygardos teisme, byloje dalyvaujanti prokurorė pareiškė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą apylinkės teisme, buvo pažeisti BPK 407 str. ir 417 str. 1 d. reikalavimai, t. y. nukentėjusiajam nebuvo išaiškinta galimybė dėl nusikalstamų veikų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o nuteistasis neteko galimybės pasinaudoti privataus kaltinimo bylų procesui būdingu susitaikymo institutu.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., pagal BPK 407 str. priskiriamos veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 str. numatytos išimtys, kada paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 str. nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Pagal BPK 409 str. 1 d., jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžė, kad pagal BPK 409 str. 1 d. prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos, kai nėra nė vienos iš BPK 409 str. 1 d. nurodytų sąlygų – ta veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nėra padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Aiškindamas BPK 409 str. 1 d. vartojamas formuluotes, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi, ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.), ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.), taip pat talpi formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas. Taip pat Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad visais atvejais, kai prokuroras įgyvendina savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 str. 1 ar 2 d., taip pat visais atvejais, kai prokuroras atsisako šiuos įgaliojimus įgyvendinti, jo sprendimas turi būti pagrįstas teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečiai forma turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas, esant BPK 409 str. 1 d. nustatytai bent vienai aplinkybei, pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi surašyti motyvuotą sprendimą, paprastai yra priimamas nutarimas (BPK 30 str.), kuriame turi būti nurodyti išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 str. 1 d. nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą.

Iš bylos matyti, kad šioje byloje pagal nukentėjusiojo V. L. pareiškimą, kuriame jis nurodė, jog 2010 m. vasario 5 d. apie 19 val. į jo namus atėjo moteris ir trys nepažįstami vyrai, du iš jų jį sumušė, suduodami keletą smūgių į veidą, galvą, spirdami į nugarą, krūtinę, bei iš buto pagrobė jo pasą ir kitus asmeninius daiktus, o 2010 m. vasario 9 d. apie 1 val. į jo namus vėl atėjo du vyrai, vienas vardu K., pastarasis kumščiu trenkė į nosį, po to į galvos sritį, 2010 m. vasario 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 2 d. (t. 1, b. l. 1-3). 2010 m. vasario 10 d. K. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius tris nusikaltimus: V. L. apiplėšimą 2010 m. vasario 5 d. pagal BK 180 str. 1 d. ir įsibrovimą į V. L. gyvenamąją patalpą bei jo nežymų sveikatos sužalojimą 2010 m. vasario 9 d. pagal BK BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. (t. 1, b. l. 118). Taip pat byloje 2010 m. balandžio 28 d. J. Ž. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius V. L. svetimo turto pagrobimą 2010 m. vasario 5 d. pagal BK 178 str. 1 d. (t. 1, b l. 82). Prokurorė R. Bučinskaitė 2010 m. liepos 8 d. nutarimu nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį, kurioje J. Ž. buvo įtariama pagal BK 178 str. 1 d., o K. R. pagal BK 180 str. 1 d. (2010 m. vasario 5 d. epizodas), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, ir įpareigojo ikiteisminio tyrimo įstaigą tęsti tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. (2010 m. vasario 9 d. epizodas, t. 1, b. l. 123-124). 2010 m. liepos 29 d. K. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius įsibrovimą į V. L. gyvenamąją patalpą bei jo nežymų sveikatos sužalojimą 2010 m. vasario 9 d. pagal BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. (t. 1, b. l. 130-131).

Iš minėto prokurorės nutarimo turinio matyti, kad įpareigodama tęsti tyrimą vien dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, prokurorė savo sprendimo visiškai nemotyvavo ir jokiais teisiniais argumentais nepagrindė. Kaip jau minėta, kai nėra nė vienos iš BPK 409 str. 1 d. nurodytų sąlygų, t. y. veika neturi visuomeninės reikšmės arba ja nėra padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, pagal BPK 409 str. 1 d. prokuroras neturi įgaliojimų tęsti baudžiamojo proceso. Prokurorei neatskleidus jokių motyvų ir teisinių argumentų, kuriais remiantis buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas vien dėl aptartų privataus kaltinimo veikų, kolegija pagal byloje esančius duomenis taip pat neturi jokio pagrindo konstatuoti, jog K. R. veiksmai, duodantys pagrindą teigti, jog jis dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų (neva V. L. sumušė K. R. mamą) įsibrovė į V. L. gyvenamąją patalpą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, turi visuomeninės reikšmės. Taip pat kolegija negali konstatuoti, kad V. L. negali pats apginti savo teisėtų interesų, kadangi būtent šio asmens pareiškimo pagrindu K. R. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi kolegija pripažįsta, kad prokurorė nutraukusi ikiteisminio tyrimo dalį, kurioje J. Ž. buvo įtariama pagal BK 178 str. 1 d., o K. R. pagal BK 180 str. 1 d. (2010 m. vasario 5 d. epizodas), baudžiamąjį procesą vien dėl K. R. nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., šioje byloje nurodė tęsti nepagrįstai, nesant tam įstatyminio pagrindo, t. y. ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 str. 1 d. nustatytos tvarkos bei BPK 407 str. ir 417 str. 1 d. nuostatų.

2010 m. rugsėjo 15 d. kaltinamuoju aktu K. R. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., o byla perduota apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byla, perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylą visiškai išnagrinėjo ir priėmė galutinį procesinį sprendimą – apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų.

Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys 2K-375/2008, 2K-178/2010) ikiteisminio tyrimo atlikimas, kai dėl padarytos veikos iš tikrųjų galėjo būti vykdomas tik privatus kaltinimas, nėra besąlygiškas pagrindas teismui tokią bylą nutraukti. BPK numato galimybę teismui priimti nuosprendį, kai bylą nagrinėjant teisme atsiranda pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Tokiais atvejais teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus BK straipsnius (BPK 417 str. 2 d.). Sistemiškai analizuojant privataus kaltinimo bylų proceso nuostatas, darytina išvada, kad sutaikymo procedūra padeda išvengti tiek teisiamojo, tiek nukentėjusiojo procesinių teisių pažeidimo ir tam tikrais atvejais panaikina kliūtis teismui priimti nuosprendį dėl BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos net ir tuo atveju, kai dėl jos buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad baudžiamasis procesas dėl BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir daromas nesant prokuroro reikalavimo, bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas, jei to reikalauja nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Pagal analogiją taikant BPK 417 str. 2 d., tokiu atveju turi būti užtikrinta galimybė nukentėjusiajam su kaltinamuoju susitaikyti. Jeigu nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, procesas gali būti tęsiamas, jeigu tokią valią išreiškia prokuroras.

Iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. L. nedalyvavo, todėl apylinkės teismas, neišsiaiškinęs nukentėjusiojo pozicijos dėl baudžiamojo proceso vykdymo ir netaikęs kaip analogiją BPK 417 str. 2 d. dėl susitaikymo su kaltinamuoju procedūros, nepagrįstai tęsė baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 str. nurodytų nusikalstamų veikų ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šią pirmosios instancijos teismo klaidą apeliacinės instancijos teismas ištaisė – atliko įrodymų tyrimą, kurio metu nors ir nepavyko betarpiškai apklausti nukentėjusiojo (prokurorė dėl objektyvių priežasčių neįvykdė įpareigojimo užtikrinti nukentėjusiojo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje), tačiau prokurorė apeliacinės instancijos teismui pateikė nukentėjusiojo V. L. 2011 m. birželio 1 d. apklausos protokolą, iš kurio turinio matyti aiški nukentėjusiojo V. L. pozicija, kad jis sutinka susitaikyti su kaltinamuoju K. R. ir jam pretenzijų neturi, taip pat sutinka, kad byla K. R. būtų nutraukta. Kolegija neturi pagrindo abejoti per apklausą tyrėjai, kuri vykdė šioje byloje kaltinimą palaikiusios prokurorės pavedimą, išreikšta nukentėjusiojo V. L. valia, todėl minėtą apklausos protokolą laiko pakankamu ir tinkamu nukentėjusiojo pozicijos išreiškimo įrodymu.

Taigi nustačius, jog baudžiamasis procesas dėl K. R. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., buvo vykdomas pažeidžiant BPK 407 str. ir 409 str. nurodytas sąlygas, ir nukentėjusiajam išdėsčius savo poziciją, kad jis susitaiko su kaltinamuoju ir neturi jam jokių pretenzijų, nuosprendis naikinamas, ir BPK 3 str. 1 d. 5 p. numatytu pagrindu baudžiamoji byla pagal BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. nutraukiama, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 5 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 416 str. 3 d.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą K. R. atžvilgiu pagal BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. nutraukti.

K. R. paskirtas kardomąsias priemones dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.