Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48845-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. G., 2024 m. gruodžio 16 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2024 m. gruodžio 15 d. visą dieną jis su sugyventine vartojo alkoholį. Gėrė alų. N. M. buvo išėjusi pas draugę, o jis pas kaimyną gerti. Vėliau jie kartu grįžo ir dar namie vartojo alkoholį. Tiek jis, tiek N. M. išgėrė daug alkoholio. Jis užmigo. Kai prabudo, buvo tamsu, kelinta valanda buvo, jis nežino. Prabudęs pastebėjo, kad nėra N. M.. Supykęs užrakino duris, nenorėjo jos įleisti į namus. Vėliau paskambino jam N. M. ir paprašė ją įleisti į namus, jis jai pasakė, kad neįleis, tegul eina ten, kur buvo ir jų pokalbis nutrūko. Jam būnant namuose išgirdo, kad ji lauke kosėja. Jis tada išėjo į kiemą ir pamatė ją sėdinčią. Ji atsistojo, jis ją apsuko, norėdamas jai parodyti kryptį ėjimo ir truputį stumtelėjo. Ji dėl slidžios dangos paslydo ir nukrito. Jis padėjo jai atsistoti, ji jam dar pasakė, kad atsitrauktų. Jis atsitraukė ir ji kažkur nuėjo, jis galvojo, kad pas draugę. Kai ji atsikėlė, jam nieko nesakė, kad jai skauda, ar susižalojo. Taip pat jis nematė jokių sužalojimų ant jos veido, bet jis į ją ir nežiūrėjo. Jis nuėjo namo. Jis tikrai sugyventinės nemušė, jokių tyčinių smurtinių veiksmų neatliko. Tikrai netrenkė jai į veidą nei vieno smūgio. Jis nežino, kodėl N. M. taip pasakė. Ankščiau tarp jo ir N. M. smurto nebūdavo, tik žodiniai konfliktai, policija nebuvo važiavusi, čia pirmas kartas.

Papildomai 2025 m. sausio 21 d. apklaustas kaltinamasis A. G. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Kaip ir 2024 m. gruodžio 16 d. apklausoje minėjo, jis N. M. jokio smūgio nesudavė, o tik pastūmė. Jis, kai pastūmė, ji nukrito. Kaip ir ankstesnėje apklausoje minėjo, kai ji nukrito ir atsikėlė, jis į jos veidą nežiūrėjo, taip pat nežiūrėjo, ar ji patyrė kokius sužalojimus. Jis nuėjo namo. Kai jį paleido iš policijos įstaigos, jis grįžęs namo ją matė, matė, kad sužalota buvo jos nosis. N. M. išsikraustė iš tų namų (duomenys neskelbtini), ji gyveno pas draugę. Tikrai jis jai jokio smūgio nesudavė, o tik pastūmė, dėl ko ji nukrito. Šiuo metu neturi ką daugiau papildyti.

Papildomos apklausos 2025 m. vasario 3 d. metu parodė, kad 2025 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu duotus parodymus nori pakeisti. Jis nori prisipažinti dėl šios nusikalstamos veikos, kaltę pripažįsta visiškai. Jis, kai pastūmė sugyventinę N. M., rankos delnu sudavė jai į veidą ir kartu taip ją pastūmė, dėl ko ši krito ir galimai susižalojo veidą. Jis tuo metu kaip ir sakė, to nepastebėjo, nes buvo labai piktas ir net nežiūrėjo į ją. Nuėjo tiesiog namo. Dėl suduoto smūgio jis gailisi. Jis yra atsiprašęs N. M..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji N. M. A. G. yra sugyventiniai, gyvena apie penkerius metus kartu. Bendrų vaikų neturi, jokie vaikai su jais kartu negyvena. 2024 m. gruodžio 15 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, bet jau buvo tamsu, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį kartu su sugyventiniu. Gėrė alų, kiek išgėrė neatsimena. Jiems geriant namie alkoholį, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, ji neatsimena. Ji šio konflikto metu išėjo į lauką. Po kelių minučių išėjo ir A. G.. Priėjęs A. G. jai pasakė, kad ji išeitų ir sudavė smūgį dešinės rankos delnu į nosį, vieną kartą, ji po šio smūgio nukrito. Jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Ji atsikėlė ir išėjo. Kai ji atsikėlė, A. G. buvo išėjęs namo. Ji išėjo pas draugę. Kol ėjo pas draugę, ji paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu ir paprašė policijos pagalbos, greitosios medicinos pagalbos neprašė. Draugei nieko nepasakojo, kodėl ji atėjo, tiesiog paprašė, kad priimtų pernakvoti. Draugė jai leido pernakvoti. Kai buvo pas draugę, atvyko policijos pareigūnai, kuriems viską papasakojo. Su pareigūnais atvyko iki policijos komisariato, ten užpildė dokumentus. Į komisariatą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nevežė. Po dokumentų pildymo pareigūnai parvežė į namus, adresu (duomenys neskelbtini), o A. G. išvežė iš namų į areštinę. Ankščiau tarp jos ir A. G. būdavo tik žodiniai konfliktai, smurto nebuvo, tai pirmas kartas. Ankščiau pas juos policija nėra važiavusi. Ji iš A. G. namų išsikraustė, gyvena pas draugę. Jai policijos pareigūnai davė užduotį vykti pas teismo medikus, bet ji pas juos nevyks. Civilinio ieškinio nereikš, jokių pretenzijų A. G. neturi, ji jam atleidžia ir nori susitaikyti.

2025 m. sausio 21 d. Akistatos protokole nurodyta, kad akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios metu, nukentėjusioji N. M. į užduotą klausimą, kaip ji patyrė nosies nubrozdinimą ir viršutinės lūpos gleivinės žaizdą, atsakė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. sunkiai atsimena, kaip viskas buvo, ji buvo neblaivi. Jai būnant gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. G., žodinio konflikto metu, jai delnu trenkė į nosį, po šio smūgio ji krito. Krisdama ji su nosimi trenkėsi į žemę ir dėl to patyrė šiuos sužalojimus, dėl šių sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą. A. G. taip pat buvo neblaivus. A. G. nesutiko su nukentėjusiosios parodymais, ir nurodė, kad jis jai jokio smūgio nesudavė, o tik pastūmė. Taip, dėl šio pastūmimo ji krito, bet ar ji susižalojo šio kritimo metu, pasakyti negali, nes jis nematė. Kai ji atsikėlė, jis nuėjo namo, o ji, galimai, pas savo draugę. Jis ją matė tik kitą dieną, ant jos veido, konkrečiai nosies, buvo matyti sužalojimai. Jie abu buvo neblaivūs.

2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK) tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 15 d., apie 23.40 val. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), A. G. (nustatytas 2,06 promilių neblaivumas) konflikto metu rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė savo sugyventinei N. M. (nustatytas 2,03 promilių neblaivumas) į veido sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir nežymius sužalojimus. Vizualiai apžiūrėjus, ant pranešėjos N. M. veido (nosies) matomas sužalojimas – nubrozdinimas. A. G. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK.

2024 m. gruodžio 15 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis, 23.45 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi pranešėja nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis, ji išbėgo į lauką, kraujuoja iš nosies.

2024 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiojo patrulio Jono Zubovičiaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), namuose rastas neblaivus A. G. (2,06 promilių), kuris nurodė, kad įvyko žodinis konfliktas su sugyventine N. M., smurtas nebuvo naudotas. N. M. (2,03 promilės) rasta adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis A. G., po ko ji pabėgo pas draugę. Ant N. M. veido matomi sužalojimai.

2024 m. gruodžio 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Užfiksuota, kad įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Įvažiavus į gyvenamojo kiemą, jo priekyje yra ūkinis pastatas. Pastatas mūrinis, vieno aukšto. Šio pastato kairėje pusėje yra medinės įėjimo durys, pro kurias patenkama į patalpas, pritaikytas gyventi. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad galimo smurto artimoje aplinkoje atvejis įvyko lauke (kieme), ties šiomis įėjimo durimis. Apžiūrint įvykio vietą, pėdsakų, turinčių reikšmės bylai, nerasta.

2024 m. gruodžio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai:

Vaizdo įraše „PSS-20241215-235420UTC+0200“ užfiksuotas bendravimas su A. G., kuris nurodo, kad sugyventinės N. M., su kuria gyvena penkerius metus, namo neįleido, į pareigūnų klausimus, ar nebuvo muštynių, atsako, kad nieko nebuvo. Pareigūnai patikrina vyrą alkoholio kiekio matuokliu, vyras sako, kad yra išgėręs. Vyras taip pat pasako, kad moterį pastūmė sakydamas žodžius „dink“. Pasak vyro, moteris ir išėjo.

Vaizdo įraše „PSS-20241216-004213UTC+0200“ užfiksuotas pareigūnų bendravimas su N. M., kuri nurodo, kad sugyventinis ją išvarė, kumščiu vieną kartą trenkė į nosį, ji pabėgo. Vaizdo įraše taip pat matyti nubrozdinimas ant N. M. nosies.

2024 m. gruodžio 16 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus N. M. kūną, vizualiai ant nukentėjusiosios N. M. veido (nosies) matomas kūno sužalojimas – nubrozdinimas.

2024 m. gruodžio 16 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad nukentėjusioji N. M. sako, jog sumušė sugyventinis, trenkė kumščiu per veidą, stebima patinusi, skausminga nosis, nubrozdinta jos nugarėlė, praskelta vidinė pusė viršutinės lūpos.

2024 m. gruodžio 16 d. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0445, 00.36 val. N. M. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, 00.00 val. A. G. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas.

2025 m. sausio 16 d. gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G60/2025(01) nurodyta, kad N. M. nustatytas nosies nubrozdinimas ir viršutinės lūpos gleivinės žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), ar galimai paviršiumi. N. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. N. M. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. M. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei N. M., ir nežymiai ją sužalojo. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. A. G. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu su bausme A. G. neskirtina intensyvi priežiūra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), į A. G. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gruodžio 16 d., 01.30 val. iki 2024 m. gruodžio 16 d., 15.41 val., t. y. viena diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

A. G. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gruodžio 16 d., 01.30 val. iki 2024 m. gruodžio 16 d., 15.41 val. (viena diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginti 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, per paskirtą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį A. G. įpareigoti:

1. Dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2. Nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesių išklausant visą šių programų kursą.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.