- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- 1-100-1111/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- R. Š., M. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.2Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas (BPK 107, 108 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ūkininko P. R. ūkyje darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. gegužės 27 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių 20 dienų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje;
M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 2 (du) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. ir M. V. 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 21:20 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš daugiabučio namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), slapta tyčia pagrobė svetimą turtą, priklausantį R. Ž., t. y. moterišką dviratį „City Line“, kurio vertė 300 eurų, ir vyrišką dviratį „Kross TRANS-pancifik“, kurio vertė 400 eurų.
Kaltinamasis R. Š. teisme prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad buvo tamsu, tik pamena, kad paėmė dviratį, daugiau kitų aplinkybių, susijusių su šia byla nieko negali paaiškinti, nepamena. Dviratį paėmė iš Šatrijos gatvės, ėjo rinkti „kancarų“ (cigarečių nuorūkų) ir atsidūrė prie to namo. Kartu su juo buvo M. V.. Paėmė dviratį, nes norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės. Pavažiavęs apsivertė ir dviratį numetęs paliko. Buvo užgėręs, pamatė dviratį, paėmė. Tie dviračiai buvo padėti lauke, prie namo. Jis paėmė lygtai moterišką dviratį, nors galėjo būti ir vyriškas, tiksliai nepasakys koks dviratis buvo, buvo tamsu. Kur vėliau dviratį padėjo - pametė ant gatvės, važiuodamas nugriuvo, suprato, kad nepavažiuos ir numetė. Po to nuėjo į parduotuvę pirkti „Coca cola“, tam turėjo 2 eurus. Įvykio dieną buvo apsirengęs su bridžais ir megztiniu su kapišonu juodai baltos spalvos. M. V. kaip buvo apsirengęs negali pasakyti, nežiūrėjo į jį. Su M. V. dabar jokių santykių nepalaiko, dirba. Kai jam buvo pareikštas kaltinimas dėl dviračio vagystės su M. V. santykiai buvo normalūs, nesipyko, draugiški. Nėra su juo konfliktavęs, baręsis, nėra jokio pagrindo jį apkalbėti. Po to kas vyko - nuėjo į parduotuvę, nusipirko „Coca cola“, nuėjo į parką pasivaikščioti, vėliau grįžo pas M. (V.) į jo automobilį miegoti. M. mašina buvo jo kieme, prie jo namo, netoli „Sauridos“ (degalinės). Po to, kai pametė dviratį, jis nuėjo į parduotuvę, o M. kažkur kitur išėjo, nežino kur. Kuris kurį dviratį paėmė ar jis moterišką, ar vyrišką, ar priešingai, negali pasakyti, buvo tamsu. M. kažkur išėjo, ar jis išėjo, ar dviračiu nuvažiavo, negali pasakyti, buvo tamsu. Paskui jis grįžo miegoti pas M. į jo mašiną. Kai jis atėjo M. mašinoje jau buvo. Kodėl M. sako, kad jis nevogė, nežino. Jis drąsiai teigia, kad vogė dviračius kartu su M.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo R. Š. parodymai (1 t., b. l. 189-192).
Motyvuojamoji dalis
Po parodymų perskaitymo kaltinamasis R. Š. parodė, kad parodymus gali patvirtinti, tai jo parodymai užrašyti, viskas surašyta teisingai. Tiksliai nepamena ar laiptinėje buvo dviračiai, ar lauke. Kada įvykio aplinkybes geriau prisiminė dabar, ar apklaustas po įvykio - jam atrodo, kad iš laiptinės juos paėmė. Žalą nukentėjusiajam atlygino ir jo atsiprašė, sumokėjo jam 100 eurų. Policijoje jam nebuvo spaudimas daromas. Paėmė dviračius, yra tikras, kad su juo kartu buvo M. V..
Kaltinamasis M. V. teisme neprisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad tą dieną buvo atvažiavęs R. Š., visą dieną leido prie „Norfos“, vartojo alkoholį. Jis (R. Š.) neturėjo kur apsistoti, gyventi, leido gyventi jam savo automobilyje. Jie gėrė prie „Norfos“, dar buvo šviesu, kad mama nepamatytų, jie išėjo pasivaikščioti į miestą. Padėjo R. Š. rinkti „kancarus“, taip atsidūrė prie (duomenys neskelbtini) namo, ten susirinko „kancarus“, tada grįžo prie jo automobilio. Kitą rytą, apie 7 val., mama juos pažadino, jį apipylė vandeniu ir jie nuėjo į miestą. Nuėjo prie „Maximos“, nusipirko alaus, gėrė. (duomenys neskelbtini) gatvėje susitikome policijos pareigūnus, jau tada iš pareigūnų sužinojo, kad yra ar dviračiai pavogti. Paskui R. Š. prisiminė, kad turi buto raktą, nuėjo į tą namą (duomenys neskelbtini), į butą, bet tai jau buvo kitą dieną, po to kai ta vagystė buvo įvykdyta. Jie bute su R. Š. gėrė alų. Pradėjo kažkas belstis, pradžioje neįsileido, paskui duris atrakino. Atėjo tas žmogus (parodė į teismo posėdžių salėje esantį nukentėjusįjį R. Ž.) ir dar du, buvo S. Tas žmogus (nukentėjusysis) sako grąžinkit dviračius ir jums nieko nebus. R. Š. vienam įkando į ranką ir pabėgo. Jis liko su nukentėjusiuoju ir jo draugais, gėrė alų, paskui jie dar atsinešė. Dėl vagystės, kol policija neprivertė R. Š. prisipažinti už nepadarytą veiką, su juo bendravo. R. Š. sakė, policijoje jam darė spaudimą, sakė, jei prisipažinsi bus mažesnė bausmė ir nereikės teisme dalyvauti. Ir jam darė spaudimą, bet jis tos veikos nepadarė, neturi ko prisipažinti. Kaip tą vakarą buvo apsirengęs negali prisiminti, buvo vasara.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo M. V. parodymai (2 t., b. l. 49-52, 55-57, 60-62).
Po parodymų perskaitymo kaltinamasis M. V. parodė, kad parodymus gali patvirtinti. Antros apklausos metu nurodė, kad nebuvo visai prie (duomenys neskelbtini) namo, kaip tyrėja klausė taip atsakė. Jis sakė, kad pasilieka prie pirminių parodymų. Ji (tyrėja) plėšė lapus, sakė kiek reikės tiek kartų pasikvies ir apklausinės, plėšė surašytus lapus, iš naujo klausė. Po to bylą perdavė kitai tyrėjai M., ji dar porą kartų apklausinėjo, perrašinėjo. Įvykio dieną, kai gėrė prie „ Norfos“, jis turėjo gavęs pašalpą 152 eurus, R. Š. turėjo kažkiek pinigų, buvo R. B. ir A. J., jie taip pat turėjo pinigų. Paskui ėjo rinkti „kancarų“, jis nerūko, rinko R. Š.. Tuo metu dar parduotuvės dirbo, bet pinigų cigaretėms nebebuvo.
Nukentėjusysis R. Ž. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais niekas nesieja, juos pažįsta iš matymo. Žino, kad prieš vagystę dirbo tame name, trečiame aukšte, padėjo iškraustyti kaimynus. Ten laiptinėje buvo padėti dviračiai. Kaimynus padėjo iškraustyti abu kaltinamieji, tai buvo dieną prieš šią vagystę. Su sugyventine matė laiptinėje, jo sugyventinė jį pažinojo, dar keliais žodžiais persimetė. Jam esant sode paskambino S., sako, maždaug žinau, kur gali būti tavo dviračiai, yra tame bute, beldėsi, neįsileido, bet yra užsidarę. Grįžo namo, nuėjo į tą butą, beldėsi, duris atidarė. Jam buvo pavogti du dviračiai, vienas moteriškas dviratis mėlynos spalvos ir vyriškas dviratis juodos spalvos. Vyriškas dviratis buvo metų laiko, dar naujas. Prie poliklinikos, prie skelbimų bokštelio rastas moteriškas dviratis. Jam paskambino kaimynas, pasakė, kad lygtai N. dviratis pastatytas. Nuėjo pasižiūrėti, buvo jo dviratis, pranešė policijai, atvyko, nufotografavo ir jam dviratį grąžino. Kitą dviratį atgavo po gal 3 savaičių. Dėl vagystės kitokios aplinkybės jam nebuvo žinomos, juos policijai nurodė kaip įtariamuosius pagal atgarsius iš žmonių. Kitų žmonių dėl vagystės neįtarė. Pateikė ieškinį, nori iš kiekvieno kaltinamojo po 100 eurų. Patyrė moralinę žalą: reikėjo eiti pėsčiomis arba skolintis transporto priemonę, kiekvieną dieną eidavo į kolektyvinį sodą, turi tris kolektyvius sodus. Dviratį atgavo sugadintą, buvo ratpėdžiai išlaužyti, sulenkta bagažinė, užpakalinė skarda sulenkta. Dviratį pats suremontavo, detalių pirkti nereikėjo, ratui stipinų turėjo. Žalą patyrė tik, kad reikėdavo skolintis dviratį važiuoti į kolektyvinį sodą, tuo metu buvo pats darbymetis, reikėjo derlių nešti namo. R. Š. su juo atsiskaitė, sumokėjo100 eurų.
Liudytoja E. S. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais niekas nesieja, jų nepažįsta, su nukentėjusiuoju nepažįstama. R. B. dirba pas jos vyrą ūkyje. Gali paliudyti, kad jis išvyko į Skuodą ir grįžo su dviračiu. Klausė iš kur tas dviratis, sakė nusipirko, paklausus kiek mokėjo - neatsakė. Kada tai buvo, rugpjūčio mėnesio pabaiga, rugsėjo pradžia, tiksliai datos nepasakys, jis buvo išvykęs gal savaitei. Jis pinigų turėjo išvažiuodamas, už darbą gaudavo. Grįžo su juodos spalvos dviračiu „Cros“, ar „Bros“, bagažinė buvo, pavadinimo nepamena, bet iš geresnių, su pavaromis. Pas jį dviratį matė kol atvyko policija ir paėmė, gal spalio mėnesį jis paimtas.
Liudytojas R. B. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais yra pažįstamas, su nukentėjusiuoju nepažįstamas. Dėl šios bylos aplinkybių apie įvykdytą dviračių vagystę nieko negali pasakyti. Ėjo sveikatingumo taku, nusipirko dviratį. Kada tai buvo negali pasakyti. Pirko dviratį iš žmogaus, nežino kas jis toks. Tam žmogui sumokėjo už dviratį ar 50, ar 100 eurų. Koks buvo dviratis - vyriškas, su pavaromis, tamsios spalvos. Tiksliau jokių aplinkybių nieko negali pasakyti. A. J. žino, jis gyvena prie Skuodo užtvankos, kažkiek jį pažįsta, netoli gyvena. A. J. pažįstamas nuo vaikystės, pro sveikatingumo taką jis į antrą vidurinę mokyklą eidavo, jis į pirmąją. Iš ko dviratį įsigijo, nepažįsta to žmogaus. Ar tas asmuo A. J., nežino. Yra po traumos, su atmintimi blogai.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo R. B. parodymai (1 t., b. l. 67-70, 73-76).
Po parodymų perskaitymo liudytojas R. B. parodė, kad parodymus, kurie pagarsinti pamena, kad nusipirko dviratį. Apklaustas tokius parodymus davė. Apklaustas policijoje du kartus nurodė, jog pirko iš A. J., jis tyrėjai sakė, kad pirko iš žmogaus, kad tas žmogus panašus į A. J., o kaip ji užrašė. A. J. pažįsta nuo vaikystės. Iš A. J. pirko dviratį. Tų aplinkybių iš karto nenurodė, nes ne viską pamena. Pagarsinti jo parodymai, iš pagarsintų parodymų neatitinka tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) rajone. Kitokių netikslių aplinkybių nėra. Dviratį jam pardavė A. J., ne panašus į jį, o A. J.. Ar yra tas žmogus salėje, ar laukiamajame šiandien – yra koridoriuje. Liudytojui R. B. teismo posėdžių salėje parodžius liudytoją A. J., R. B. paaiškino, kad žmogus, kuris jam pardavė dviratį panašus į A. J., panašus tuo, kad praplikęs. Jeigu jis buvo panašus į jį, tai ir sako, kad panašus. Tyrėjai gal ne taip pasakė, gal ne taip užrašyta parodymuose. Du kartus tyrėjai pasakė, kad pirko iš A. J., dabar sako, kad tas asmuo iš kurio pirko buvo panašus į A. J.. Savo parodymų neatitikimą gali paaiškinti, nes jam su atmintim blogai. Tyrėjai kodėl sakė, kad pirko iš A. J., nes tas žmogus į jį panašus. Gali patvirtinti, kad dviratį pirko iš žmogaus panašaus į A. J..
Liudytojas A. J. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais yra pažįstamas iš matymo, pažįsta kaip skuodiškius. Su nukentėjusiuoju jokių santykių nėra, mato pirmą kartą, nepažįsta. Dėl šios bylos aplinkybių nieko negali pasakyti. Dėl dviračio įsigijimo, pardavimo nieko nežino. Jis net nebuvo apklaustas pas tyrėją, apie dviratį nieko nežino. Iš gandų žino, kad buvo dingę dviračiai, pavogti, tie gandai buvo apie rugsėjo mėnesį. Kokie tie gandai - su metais atmintis silpnėja, be to, yra tik gandus girdėjęs, nekreipė dėmesio. Rudenį dviračio niekam nėra pardavęs. Jau 20 metų dviračio neturi, nėra važiavęs, ko gero, nemokėtų ir važiuoti. Apie R. B. yra girdėjęs, bet jo asmeniškai nepažįsta, neturi su juo ryšio. R. B. nėra dviračio pardavęs. R. B. iš matymo gal ir pažįsta, bet nei jis jo draugas, nei ką. Iš vaikystės gal yra vieną darželį lankę, gal yra į mokyklą kartu ėję, tik tiek. Teismo posėdžių salėje liudytojui A. J. parodžius liudytoją R. B., A. J. paaiškino, kad R. B. pažįsta, nėra pardavęs jam dviračio.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo R. B. parodymai (1 t., b. l. 79-82).
Po parodymų perskaitymo liudytojas A. J. parodė, kad kokie ten parodymai, patys tyrėjai surašė, jo paklausė, kada su kuo gėrė. Jis R. B. nepardavė jokio dviračio. Jis (R. B.) nesukonkretino visu 100 procentų, kad pirko dviratį iš jo, sakė, kad iš panašaus žmogaus, o panašių žmonių būna.
2021 m. rugpjūčio 30 d. R. Ž. protokole-pareiškime, nurodyta, kad 2021-08-30, apie 8.45 val., pastebėjo, kad iš jo gyvenamojo daugiabučio namo koridoriaus, adresu (duomenys neskelbtini), dingo du dviračiai. Vienas dviratis buvo moteriškas, žydros spalvos, ant dviračio rėmo buvo užrašas „City Line“. Dviračio priekyje ir gale buvo pritvirtinti krepšeliai gabenti daiktams. Minėtą dviratį buvo pirkęs Skuodo turguje, jo įsigijimo dokumentų neturi, dviračio vertė 300 eurų. Kitas dviratis buvo vyriškas, juodos spalvos, ant dviračio rėmo buvo užrašas „Kross Trans-pansifik“, kurį buvo pirkęs 2019-08-05, jo vertė 400 eurų. Minėtas moteriškas dviratis atsirado adresu (duomenys neskelbtini), prie poliklinikos esančios skelbimų lentos. Ant jo apgadinimo požymių nebuvo. Kas galėjo pavogti jam priklausančius dviračius nežino. Jam padaryta materialinė žala 400 eurų. Prašo surasti jo dviračius pavogusius asmenis ir juos nubausti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus (1 t., b. l. 3-10).
2021 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), stebimas daugiabutis namas. Namo antrame aukšte R. Ž. parodė vietą, kur jo teigimu dingo dviračiai. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta ir nieko nepaimta. Adresu (duomenys neskelbtini), 41 m atstumu nuo pastato pietinės ir rytinės sienų kampo rytinės pusės kryptimi stebima skelbimų lenta. Prie minėtos lentos stebimas į ją atremtas dviratis. Dviračio rėmas bei galinė šakė žydros spalvos, galinė šakė pilkos spalvos. Dviračio priekyje ir gale stebimi pritvirtinti krepšiai daiktams gabenti. Ant dviračio rėmo stebimas užrašas „City Line“. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 20-31).
2021 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad apžiūrėtas Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro pateiktas vaizdo įrašas nuo 2021-08-29 21:19 val. iki 2021-08-29 21:24 val. Vaizdo įrašo pavadinimas ch02_20210829211904. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje yra data ir laikas - 2021-08-29 Sun 21:19:07, dešinės pusės apačioje užrašas - Iėjimas. Stebimas VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro pastatas. 21:19:20 stebimi pro kiemą praeinantys du asmenys. Vienas apsirengęs tamsios spalvos striuke, bridžais ir ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu. Smulkaus kūno sudėjimo, aukštas. Kitas apsirengęs šviesios spalvos ilgomis kelnėmis, šviesios spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu. Vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio. 21:22:40 stebima, kaip du asmenys (tie patys, kurie prieš tai praėjo) pareina varini dviračiais. Vienas užlipa ant dviračio ir nuvažiuoja, o kitas eina varydamas dviratį. Įrašo trukmė 4 min. 18 s (1 t., b. l. 87, 88-93).
2021 m. rugsėjo 23 d. daiktų apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad apžiūrėtas dviratis, 2021-09-22 paimtas iš liudytojos B. S. gyvenamosios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini). Dviratis juodos spalvos. Ant dviračio rėmų stebimi baltos spalvos didžiosiomis raidėmis užrašyti užrašai KROSS TRANS PANCIFIK. Ant dviračio rėmo stebimas dviračio identifikacinis numeris K13126 20180199. Ant dviračio rėmo stebima užsegta rudos spalvos medžiaginė daiktų dėtuvė. Ją atidarius, stebima medžiaginė skiautė ir 6 vnt. įrankių dviračio remontui. Dviračio sėdynė rudos spalvos. Ant dviračio galo-bagažinės uždėtas pintas metalinis juodos spalvos krepšys. Stebima įtrūkusi plastikinė grandinės apsauga, kuri dviejose vietose sutvirtinta metaline juostele ir pro išgręžtas skyles prisukta metaliniais varžtais (1 t., b. l. 95-103).
2021 m. lapkričio 25 d. akistatos tarp R. Š. ir M. V. protokole nurodyta, kad R. Š. nurodė, kad jis tą vakarą ėjo su M. V. ir iš laiptinės pavogė du dviračius. Vieną dviratį M. pavogė, o kitą jis. Jis pasiėmė vyriškinį dviratį, kuris buvo juodos spalvos, taip pat ant galinio rato buvo dviračio bagažinė. O M. kokį dviratį pasiėmė jis negali nurodyti, nes lauke tuo metu buvo tamsu. Jis nuo minėto dviračio nuvirto ir jį paliko netoli vagystės vietos, tiksliai nurodyti negali kiek metrų su juo pavažiavo, gal galėjo būti apie 100 metrų. Kai jis nuo dviračio nugriuvo, M. jau buvo nuvažiavęs, kur jis nuvažiavo jis nebematė. Tada jis iškarto nuėjo pas M. į namus, nes pas jo automobilyje norėjo pernakvoti. Pas jį automobilyje nakvojo jau nebe pirmą kartą. Prieš įvykdytą vagystę jis, M., J. ir „Sriaubtų kloika“ jo nei vardo, nei pavardės nežino, vartojo alkoholį prie didžiosios „Norfa“ parduotuvės. Kas sugalvojo pavogti dviračius jis neatsimena. Kaip M. tiksliai buvo apsirengęs jis nepamena, tik žino, kad buvo su kepure. Ta kepurė buvo kaip grybas, jis ją taip vadina, žvejo kepurė tiksliau sakant. Šviesios spalvos, gal baltos spalvos maišyta su pilka. M. V. parodė, kad su R. Š. atsakymu sutinka iš dalies, nes jis dviračio nevogė, į laiptinę nebuvo įėję, pro ten tik praėjo, nes tą vakarą jis ir R. išėjo po Skuodo miestą ieškoti tuščių butelių ir cigarečių „kančarų“. Kai išėjo su R., ėjo per Skuodo autobusų stotį, per parduotuvę „Žemaitija“, per Vilniaus gatvę, pro mažąją „Maxima“ parduotuvę, pro esamus teismo rūmus, pro Skuodo polikliniką, nes ten vairuotojai dažnai rūko. Perėję pro poliklinikos kiemą nuėjo link J. J. gatvės, per kavinę „Pas Nerijų“ ir P. Cvirkos gatve parėjo į jo tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis ir R. nuėjo už ūkinio pastato į ten esantį automobilį ir jame pernakvojo. Kaip tada buvo apsirengęs jis neprisimena ir nurodyti negali. Neneigia, kad tuo laikotarpiu turėjo tokią kepurę, kaip nurodo R., tačiau šiuo laikotarpiu jos nebeturi. Kur jis ją padėjo jis nebežino, gal ją pametė, gal atidavė „Sriaubtų kloikai“ (2 t., b. l. 70-73).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamasis R. Š. teisme prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, parodė, kad daug ko paaiškinti nebegali, nes nebepamena. Įvykio vakarą kartu su kaltinamuoju M. V. ėjo rinkti cigarečių nuorūkų. Taip atsirado prie namo Šatrijos gatvėje iš kur ir pavogė dviratį, tačiau nesugebėjo juo važiuoti, buvo girtas, todėl kiek pavažiavęs dviratį numetė ir paliko, o pats nuėjo. Vėliau grįžo pas M. V. į jo automobilį miegoti. Kuris kurį dviratį paėmė negali pasakyti. Taip pat dėl to, kad buvo tamsu negali pasakyti ar M. V. išvažiavo su dviračiu ar išėjo pėsčiomis. Yra tikras, kad dviračius pavogė kartu su M. V..
R. Š. patvirtino teisme perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. Š. iš esmės davė tokius pačius parodymus kaip ir teisme. Parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. vakare iš daugiabučio namo, esančio Šatrijos g., kurio numerio nežino, laiptinės jis paėmė moterišką dviratį, o M. V. vyrišką dviratį. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos R. Š. akistatos su M. V. metu, R. Š. laikėsi savo duotų parodymų.
R. Š. parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. Ž. protokole-pareiškime, nurodytos aplinkybės, kad iš jo pavogtas moteriškas dviratis ryte buvo rastas paliktas prie netoli kito namo esančios skelbimų lentos. Aplinkybės dėl prie skelbimų lentos rasto pavogto moteriško dviračio užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole. Taip pat kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro pateiktas vaizdo įrašas užfiksuoti 21:19:20 pro kiemą praeinantys du asmenys. 21:22:40 du asmenys (tie patys, kurie prieš tai praėjo) pareina varini dviračiais. Vienas užlipa ant dviračio ir nuvažiuoja, o kitas eina varydamas dviratį.
Kaltinamasis M. V. teisme neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis M. V. teisme parodė, kad tą vakarą jis padėjo R. Š. rinkti cigarečių nuorūkas ir taip atsidūrė prie Šatrijos g. 3 namo, ten susirinko nuorūkas, tačiau dviračių nevogė. Taigi iš kaltinamojo M. V. teisme duotų parodymų matyti, kad įvykio vakarą jis buvo kartu su R. Š. vagystės vietoje.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. V. davė nenuoseklius parodymus. Apklaustas 2021 m. spalio 4 d. M. V. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. po 21 val. jis su R. Š. išėjo į miestą rinkti cigarečių nuorūkų ir nenurodė, kad įvykio vakarą su R. Š. buvo adresu Šatrijos g. 3. Apklaustas 2021 m. spalio 22 d. M. V. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.20 val., su R. Š. prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), net nebuvo. Apklaustas papildomai 2021 m. spalio 22 d. M. V. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.20 val. su R. Š. praėjo pro daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini). Iš M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad M. V. nurodytas laikas sutampa su Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro pateiktame vaizdo įraše užfiksuotu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu į prokuroro klausimą, ar apklausų metu prieš jį policijos pareigūnai naudojo smurtą kaltinamasis M. V. atsakė, kad smurtas prieš jį nebuvo naudojamas.
M. V. teisme parodė, kad kol policija neprivertė R. Š. prisipažinti dėl vagystės, su juo bendraudavo. R. Š. pats jam sakė, kad policijoje jam darė spaudimą, sakė, jei prisipažinsi bus mažesnė bausmė ir nereikės teisme dalyvauti. R. Š. teisme parodė, kad policijoje jam nebuvo daromas spaudimas. Kai jam buvo pareikštas kaltinimas dėl dviračio vagystės su M. V. santykiai buvo normalūs, nesipyko, draugiški. Nėra su juo konfliktavęs, baręsis, nėra jokio pagrindo jį apkalbėti.
Kaltinamasis M. V. teisme kėlė versiją, kad dviračius pavogė kaip liudytojai šioje byloje apklausti A. J. ir R. B. ir, kad tai jie yra užfiksuoti vaizdo įraše su dviračiais. Teismas neturi pagrindo tikėti šia kaltinamojo M. V. versija.
Pirmiausia, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais kaltinamojo R. Š. parodymais, kuris ne tik prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, bet ir savanoriškai sumokėjo nukentėjusiam R. Ž. 100 Eur žalos atlyginimui. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų dėl ko R. Š. nepagrįstai turėtų kaltinti M. V. kartu su juo pavogus dviračius.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme peržiūrint vaizdo įrašą dėl dviračių vagystės kaltinamasis M. V. paaiškino, kad šitą įrašą policijoje jau yra matęs kelis kartus. Kaip pirmiau minėta M. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus ir nė karto nenurodė, kad vaizdo įraše užfiksuoti asmenys su dviračiais yra R. B. ir A. J..
R. B. ir A. J. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kaip liudytojai, įtarimai jiems nepareikšti. Įvertinus R. B. ir A. J. parodymus galima manyti, kad juose yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau tai nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl teismas neturi pagrindo plačiau dėl to pasisakyti.
Apibendrinat pirmiau nurodytus ir aptartus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji R. Š. ir M. V. 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 21:20 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš daugiabučio namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), slapta tyčia pagrobė svetimą turtą, priklausantį R. Ž., t. y. moterišką dviratį „City Line“, kurio vertė 300 eurų, ir vyrišką dviratį „Kross TRANS-pancifik“, kurio vertė 400 eurų bei tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis; taip pat tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsniai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bausmių skyrimo
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ar jų nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis R. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas taip pat už vagystes, bausmę atlikęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, iš jų daugiausiai už smulkias vagystes, paskirtos nuobaudos nesumokėtos, dirbantis. Tai rodo, kad padaryta nusikalstama veika jo gyvenime nebuvo atsitiktinė. R. Š. prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Tai rodo, kad jis yra kritiškas savo nusikalstamam elgesiui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant R. Š. už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydis mažesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys).
Kaltinamasis R. Š. yra dirbantis, todėl jis įpareigojamas per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Kaltinamasis M. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šio nusikaltimo padarymo yra teistas taip pat už vagystę, bausmės neatlikęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtos nuobaudos nesumokėtos, dirbantis. Tai rodo, kad padaryta nusikalstama veika jo gyvenime nebuvo atsitiktinė. M. V. neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir tai rodo jo siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kritiškumo savo elgesiui nebuvimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant M. V. už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydis artimas įstatyme numatytam vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys).
Kaltinamasis M. V. yra dirbantis, todėl jis įpareigojamas per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o atleidimo iš darbo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Nusikalstamą veiką už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu kaltinamasis M. V. padarė 2021 m. rugpjūčio 29 d., tai yra iki 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nauju nuosprendžiu M. V. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinama su 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant įstatyme numatytą mažiausią dalį, t. y. 3 mėn., 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės su paskirtu įpareigojimu.
Parenkant bausmių bendrinimo būdą ir pridedamos bausmės dalį atsižvelgiama į pirmiau paminėtus motyvus dėl bausmės skyrimo, kaltinamojo M. V. asmenybę, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžius.
Į paskirtą bausmę įskaitytina M. V. iš dalies atlikta bausmė pagal 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamąjį įsakymą.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).
Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) R. Ž. kaltinamiesiems R. Š. ir M. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kiekvieno kaltinamojo po 100 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad žala padaryta dėl patirto streso ir sugadinto dviračio galinio rato. Iš viso jam padaryta 200 Eur žala (1 t., b. l. 55).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis R. Ž. teisme parodė, kad dviratį atgavo sugadintą, buvo ratpėdžiai išlaužyti, sulenkta bagažinė, užpakalinė skarda sulenkta. Dviratį pats suremontavo, detalių pirkti nereikėjo, ratui stipinų turėjo. Žalą patyrė tik, kad reikėdavo skolintis dviratį važiuoti į kolektyvinį sodą, tuo metu buvo pats darbymetis, reikėjo derlių nešti namo.
Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. R. Ž. protokolo-pareiškimo matyti, kad pavogtas moteriškas dviratis „City Line“ atsirado adresu (duomenys neskelbtini), prie poliklinikos esančios skelbimų lentos, ant jo apgadinimo požymių nebuvo (1 t., b. l. 3-10). Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad jame užfiksuotas pirmiau nurodytas dviratis „City Line“ (1 t., b. l. 20-31). Ant dviračio apgadinimų nematyti.
Iš 2021 m. rugsėjo 23 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas dviratis KROSS TRANS PANCIFIK, 2021-09-22 paimtas iš liudytojos B. S. gyvenamosios sodybos (1 t., b. l. 95-103). Protokole neužfiksuota, kad ant dviračio būtų apgadinimų. Fotolentelėje ant dviračio nesimato ir ieškinyje nurodyto apgadinimo dėl sugadinto dviračio galinio rato ir R. Ž. teisme nurodytų apgadinimų, kad buvo ratpėdžiai išlaužyti, sulenkta bagažinė, užpakalinė skarda sulenkta.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama, kad nėra duomenų apie R. Ž. padarytą turtinę žalą dėl kaltinamųjų R. Š. ir M. V. pavogtų dviračių apgadinimo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų R. Š. ir M. V. padarytos dviračių vagystės nukentėjusysis R. Ž. patyrė stresą, nepatogumus dėl negalėjimo naudotis dviračiu ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Tačiau vienas pavogtas dviratis atsirado po vagystės ryte, kitas po maždaug 3 savaičių. Kaltinamasis R. Š. nukentėjusiajam R. Ž. žalos atlyginimui sumokėjo 100 Eur.
Kaip pirmiau minėta, įstatymas numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Dėl to teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. Š. nukentėjusiajam R. Ž. sumokėta 100 Eur suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti ir R. Š. yra atlyginęs nukentėjusiajam abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais padarytą neturtinę žalą.
Pagal BPK 107 straipsnį kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms dėl padarytos žalos atlyginimo procesas dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą; įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o atleidimo iš darbo atveju per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą; įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o atleidimo iš darbo atveju per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. V. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir paskirti M. V. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą; įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o atleidimo iš darbo atveju per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 2 (du) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirtą bausmę įskaityti M. V. iš dalies atliktą bausmę pagal 2022 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamąjį įsakymą.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) R. Ž. civilinio ieškinio kaltinamiesiems R. Š. ir M. V. procesą nutraukti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 87) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.