- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- 2A-768-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06437-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“
- Ieškovas
- asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
- Trečiasis asmuo
- AAS, „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliacinį skundą, paduotą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-253/2015 pagal ieškovo asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys AAS (apdrošinašanas akciju sabiedriba) „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, Danijos nacionalinis draudikų biuras, G. G. K., uždaroji akcinė bendrovė „Aon Baltic“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimui dėl 1 243 597,14 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinti šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-30 nutartimi (t. 1, b. l. 9-10) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo UAB „Autotentas“ turtą 1 233 056,28 Lt sumai bei uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, tačiau leido iš sąskaitose esančių lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, įskaitant darbo užmokesčio mokėjimą bei atsiskaitymą su kreditoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2012-08-03 nutartimi (t. 1, b. l. 150-152) pakeitė 2012-05-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido UAB „Autotentas“ iš areštuotų lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų pagal 2006-12-18 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1298 mokėjimu AB DNB bankui sumai ne didesnei kaip 37 000 Lt per mėnesį, atlikti pinigines operacijas, susijusias su dienpinigių ir kompensuojamų su komandiruotėmis susijusių išlaidų mokėjimu UAB „Autotentas“ darbuotojams sumai ne didesnei kaip 246 000 Lt per mėnesį, atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su UAB „Meridina“ pagal 2007-10-02 subnuomos sutartį Nr. 2A-2007 10 02 A ir 2007-10-02 automobilių aikštelės subnuomos sutartį Nr. 2007/10/02 AT sumai ne didesnei kaip 12 000 Lt per mėnesį, atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su tiekėju UAB „Omnitel“ ne didesnei kaip 20 000 Lt per mėnesį sumai, atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su tiekėju UAB „Bitė Lietuva“ ne didesnei kaip 400 Lt per mėnesį sumai, atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su tiekėju Teo LT, AB ne didesnei kaip 1 000 Lt per mėnesį sumai.
Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-04 nutartimi (t. 6, b. l. 12-14), pakeisdamas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ne didesnei kaip 462 000 Lt sumai, lėšas naudojant tik draudimo sutarčių dėl atsakovui priklausančių arba naudojamų pagal lizingo išperkamosios nuomos ar pagal kitas panašaus pobūdžio sutartis transporto priemonių sudarymui.
Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-23 nutartimi (t. 6, b. l. 196-197) laikinosios apsaugos priemonės dar kartą buvo pakeistos, papildomai leidžiant iš areštuotų lėšų apmokėti už 2014-06-11 Klaipėdos apygardos teismo paskirtą teismo eismo įvykio ekspertizę (2 500 Lt).
Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-06 sprendimu (t. 7, b. l. 149-153) atmetė ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Autotentas“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, o byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Autotentas“ turto areštą, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2015-04-03 dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-06 sprendimo pateikė apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 157-161), civilinė byla kartu su ieškovo apeliaciniu skundu 2015-05-12 atsiųsta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (t. 8, b. l. 17).
Atsakovas UAB „Autotentas“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-30 nutartimi pritaikytas ir to paties teismo 2012-08-03 nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-04 ir 2014-06-23 nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones - leisti iš atsakovo UAB „Autotentas“ areštuotų lėšų atlikti pinigines operacijas, atsiskaitant su UAB DK „PZU Lietuva“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-389-464/2015, ne didesnei kaip 850 Eur per mėnesį sumai iki šios Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-389-464/2015 visiško įvykdymo (t. 8, b. l. 18-21). Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-389-464/2015, iš atsakovo buvo priteista 10 140, 86 Eur suma, išdėstant jos sumokėjimą vieneriems metams lygiomis dalimis nuo nutarties priėmimo dienos. Atsakovo teigimu, būtina sudaryti sąlygas tinkamam teismo sprendimo vykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos. Netenkinus prašymo atsakovo kreditoriui UAB DK „PZU Lietuva“ būtų padaryta žala, pažeidžiami jo interesai.
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - ir Draudikų biuras) 2015-07-23 dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pateikė prieštaravimus. Nurodė, jog su atsakovo prašymu nesutinka. UAB DK „PZU Lietuva“ pareikšto reikalavimo įvykdymas taip pat buvo užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl teismo sprendimo įvykdymui kliūčių neturėjo kilti. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas gali neproporcingai pabloginti ieškovo padėtį. Be to, nutartis civilinėje byloje 2A-389-464/2015 gali būti apskųsta kasacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad jos visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Galimybė kreiptis į teismą su tokiu prašymu egzistuoja viso proceso metu. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga. Jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų pakeitimo klausimą, teismas turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto, tuo užtikrinant protingą ginčo šalių interesų santykį (pusiausvyrą).
Nagrinėjamu atveju atsakovas dar kartą, jau ketvirtąjį, prašo pakeisti šioje byloje jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir, be jau anksčiau teismų nustatytų išimčių, leisti iš ieškovo Draudikų biuro naudai areštuotų lėšų atlikti pinigines operacijas, atsiskaitant su kitu jo kreditoriumi UAB DK „PZU Lietuva“, kurio reikalavimai atsakovui grindžiami įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu. Atsakovo teismui pateikti bei informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-389-464/2015, buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-09 sprendimas ir iš atsakovo priteista 10 140,86 Eur, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2012-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 881,81 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB DK „PZU Lietuva“ naudai, išdėstant priteistos sumos sumokėjimą lygiomis dalimis vieneriems metams. Teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 str.) lemia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar nutartis) yra privalomas ir turi būti vykdomas, juolab kad jo įvykdymas, kaip pagrįstai atkreipia dėmesį ieškovas Draudikų biuras, taip pat buvo užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių mastas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartimi buvo sumažintas iki priteistos 10 140,86 Eur sumos dydžio. Vadinasi, jokių objektyvių kliūčių vykdyti šį sprendimą iš jo būsimam įvykdymui areštuoto turto (lėšų) CPK nustatyta sprendimams vykdyti tvarka, atsižvelgiant į CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatytus reikalavimus bei apribojimus, esant kreditorių daugetui (CPK 689 str., 753 str., 754 str. 5 d.), atsakovui neturėtų kilti. Faktinę aplinkybę, kad atsakovo turtas ne kartą buvo areštuotas ne tik Draudikų biuro (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-30 nutartis) bei UAB DK „PZU Lietuva“ (Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-06 teismo nutartis) reikalavimams užtikrinti (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), bet ir pagal kitų jo kreditorių reikalavimą, patvirtina teismui prieinami Turto arešto aktų registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.). Tokiu atveju išsamiai neišanalizavus tik antstoliams prieinamos Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos duomenų (CPK 689 str.), vienoje byloje per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtį nuspręsti dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo, esant ir kitų kreditorių bei jų naudai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negalima, nes tokios išimties taikymu galėtų būti pažeisti kreditorių pirmenybės, lygiateisiškumo bei reikalavimų tenkinimo proporcingumo principai.
Kita vertus, Turto arešto registro duomenys apie atsakovui taikytus konkrečius apribojimus ir jų sumas bei įregistruoti šiame registre turto areštų aktų pakeitimai liudija, kad, nepaisant atsakovo kreditorių gausos ir ieškovo Draudikų biuro interesų, pagal šioje byloje jau tris kartus taikytas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išimtis atsakovo kasdienė ūkinė veikla iš esmės nebuvo suvaržyta, nes teismai yra leidę kas mėnesį dideles sumas skirti atsakovo išlaidoms apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, teikdamas šį prašymą leisti kas mėnesį skirti papildomai dar po 850 Eur sumą, nepateikia įrodymų, kokia pinigų suma realiai jau yra sukaupta ir / ar antstolių areštuota banko įstaigose bei antstolio depozitinėje sąskaitoje, iš kurios jis siektų atsiskaityti su UAB DK „PZU Lietuva“ pagal priimtą teismo sprendimą. Taip pat neteikia ir duomenų, kad areštuoto šio kreditoriaus interesų užtikrinimui turto nesama, jį visą (ir visas pinigines lėšas) areštavus pagal pirmesnę, nagrinėjamoje byloje priimtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-30 nutartį (CPK 12 str., 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovo nuosavybes teise valdomo turto vertei esant 4 283 762 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų - net 2 469 295 Lt (viešo registro tvarkytojui teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai; CPK 179 str. 3 d.), jo gaunamos iš ūkinės veiklos pajamos yra skiriamos ūkinės veiklos kaštams apmokėti bei atsiskaityti su tais kreditoriais, kurie nurodyti nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 185 str.). Remiantis išdėstyti, teisėjų kolegija pritaria ieškovo prieštaravimo argumentams dėl jo ir ieškovo interesų proporcingumo principo pažeidimo. Dar daugiau, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, kurios įstatymų leidėjo valia galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo net ir ieškinio atmetimo atveju (CPK 150 str. 2 d.), ir nagrinėjamoje byloje pritaikius atsakovui dar vieną, jau ketvirtąją išimtį, leidžiant kas mėnesį disponuoti papildomai po 850 Eur, būtų paneigtas pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas (užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą) ir įstatymo leidėjo pozicija išlaikyti skolininko turtinę padėti nepakitusią iki įsiteisėjęs jo naudai priimtas teismo sprendimas netenkinti ieškinio.
Toks ieškovo nurodytas prieštaravimų argumentas, jog nėra pasibaigęs terminas kasaciniam skundu civilinėje byloje 2A-389-464/2015 paduoti, šiuo atveju laikytinas teisiškai nereikšmingu, kadangi nutarties apskundimas kasacine tvarka nebūtinai lemtų jos vykdymo sustabdymą (CPK 363 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148, 302 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.