- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- eA-649-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01596-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Alaus puta
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alaus puta“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-35/18 bei Departamento 2018 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-38/18 (toliau kartu – ir Nutarimai).
2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis Nutarimais buvo nubaustas už tai, kad jam priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. sausio 28 d. buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti, neužtikrinant, kad parduodami alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje, taip pat buvo parduodami alkoholiniai gėrimai neblaiviems asmenims.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas praleido Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, AKĮ) 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 2 mėnesių terminą baudai paskirti. Pareiškėjo įsitikinimu, 2 mėnesių terminas Nutarimo Nr. ATK2-35/18 atveju turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 28 d., o Nutarimo Nr. ATK2-38/18 atveju – nuo 2018 m. sausio 12 d., kadangi būtent šiomis dienomis buvo nustatytos visos pagrindinės su pažeidimų padarymu susijusios aplinkybės. Policijos surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas Įstatyme nustatyto 2 mėnesių termino skaičiavimui iš naujo. Be to, Departamentas nepagrįstai atsisakė sujungti tyrimus į vieną, nors pareiškėjas to prašė teikdamas paaiškinimus.
4. Pareiškėjo teigimu, barmenės veikė prieš įmonės interesus ir viršijo joms suteiktus įgaliojimus, taigi padarė darbo drausmės pažeidimą, o jų veiksmai negali užtraukti atsakomybės Bendrovei. Barmenėms nebuvo suteikti įgaliojimai parduoti alkoholinius gėrimus uždarytose pakuotėse ir (ar) išsinešti ir (ar) neblaiviems asmenims. Juridinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su fizinio asmens kalte ir atsakomybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog sprendžiant juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimus, turi būti nustatyta ne tik tai, jog fizinio asmens nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir juridinio asmens kaltė. Pareiškėjas teigė, kad visus darbuotojus yra pasirašytinai supažindinęs su Įstatymo reikalavimais bei įpareigojęs jų laikytis, baro patalpoje iškabinti informaciniai pranešimai, periodiškai organizuojami pasitarimai su darbuotojais, taigi pareiškėjas imasi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo kaltės nebuvimą. Pareiškėjas teigia, kad Nutarimuose neaptarta jo kaltė.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, nebuvo praleistas, kadangi šis terminas pradedamas skaičiuoti tik Departamentui nustačius pažeidimo padarymo faktą. Departamentas teigė, kad nebuvo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 38 straipsnyje įtvirtintų pagrindų sujungti tyrimus / bylas, kadangi pažeidimo byloje Nr. ATK2-35/18 buvo nagrinėjami Departamento ir policijos pareigūnų 2018 m. sausio 28 d. bendro patikrinimo metu nustatyti Bendrovės padaryti pažeidimai, o byloje Nr. ATK2-38/18 – pažeidimai, nustatyti 2018 m. sausio 12 d. policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu.
7. Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo. Prekybą vykdantys darbuotojai veikia pareiškėjo vardu ir interesais, todėl pareiškėjo atsakomybei už Įstatymo pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šio Įstatymo normos dispozicijoje, faktą. Vien pažeidimo padarymo fakto užtenka konstatuoti kaltės buvimą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Departamento 2018 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. ATK2-38/18 priimtas nustačius, kad Bendrovei priklausančioje viešojo maitinimo vietoje, pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20 val. iki 10 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti, taip pat neblaiviems asmenims. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad 2018 m. sausio 12 d. užfiksuoti 4 atvejai, kuomet po 20 valandos buvo parduodami alkoholiniai gėrimai išsinešti (b. l. 149–150), taip pat buvo parduodama neblaiviam asmeniui. Departamento 2018 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. ATK2-35/18 priimtas nustačius, kad Bendrovė viešojo maitinimo vietoje sekmadienį nuo 15 val. neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, taip pat alkoholiniai gėrimai parduodami neblaiviems asmenims. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 28 d. (sekmadienį) buvo užfiksuoti 4 atvejai, kuomet po 15 val. buvo parduodami alkoholiniai gėrimai išsinešti, taip pat neblaiviems asmenims.
10. Teismas nurodė, kad alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku bei neblaiviems asmenims pardavė pareiškėjo darbuotojos, t. y. asmenys, veikiantys pareiškėjo vardu. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte bei 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojų, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo darbuotojų padaryti Įstatymo pažeidimai laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl juridinių asmenų atsakomybės šiuo atveju netaikytina, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią teismų praktiką dėl įmonės atsakomybės už darbuotojų padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Tokio pobūdžio ginčuose juridinio asmens kaltė yra neatsiejama nuo darbuotojų kaltai padarytų Įstatymo pažeidimų, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, kad Nutarimuose atskirai neaptartas Bendrovės kaltės klausimas, kadangi kaltę patvirtina surinktų įrodymų, detaliai išdėstytų Nutarimuose, visuma. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė neginčija byloje esančiais duomenimis nustatytų pažeidimų padarymo fakto.
11. Teismas kritiškai vertino teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus dėl Bendrovėje taikomų priemonių siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, nustatęs, kad jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi veiksmai bei pasirinktos prevencinės priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos Įstatyme įtvirtinto imperatyvaus draudimo laikymuisi užtikrinti, šios priemonės nepašalina juridinio asmens kaltės už jo darbuotojų padarytus veiksmus. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, Departamentas skundžiamais Nutarimais pareiškėjui pagrįstai skyrė baudas, nustatęs Įstatymo reikalavimų pažeidimus.
12. Teismas sprendė, kad skundžiami Nutarimai priimti nepažeidžiant Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų terminų. Departamentui visos su pažeidimu susijusios aplinkybės galėjo paaiškėti ir terminas nutarimui Nr. ATK2-35/18 priimti skaičiuojamas tik nuo 2018 m. vasario 19 d., t. y. protokolo Nr. ATK2-043 (b. l. 38) surašymo dienos, o nutarimui Nr. ATK2-38/18 – nuo 2018 m. vasario 22 d., t. y. protokolo Nr. ATK2-046 (b. l.142) surašymo.
13. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesujungti tyrimų, nes pagal ANK nuostatas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taigi administracinės nuobaudos skiriamos dėl ANK specialiojoje dalyje numatytų pažeidimų. Tuo tarpu, šioje administracinėje byloje skundžiami Nutarimai priimti bei ekonominės sankcijos Bendrovei paskirtos vadovaujantis ne ANK, o Alkoholio kontrolės įstatymu ir jame nėra įtvirtinti atvejai, kada tyrimai už pažeidimus turi būti sujungti, taigi toks veiksmas yra institucijos teisė, bet ne pareiga.
III.
14. Pareiškėjas UAB „Alaus puta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
15. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo skundo argumentų dėl praleisto termino Nutarimams priimti.
15.2. Teismas tinkamai neįvertino bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, visas aplinkybes aiškino tik pareiškėjo nenaudai, pažeisdamas in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti išsinešti ir (ar) neblaiviems asmenims. Liudytojos, kurios pardavinėjo alkoholinius gėrimus, patvirtino, kad nebuvo nė vieno akivaizdžiai neblaivaus ar abejones dėl blaivumo keliančio asmens, kuriam būtų parduoti alkoholiniai gėrimai, taip pat jos nepardavė alkoholinių gėrimų išsinešti. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų liudytojų parodymus. Nei Departamento atstovai, nei policijos pareigūnai, kurių raštais rėmėsi teismas, alkoholinių gėrimų pardavimo veiksmuose nedalyvavo ir jų nematė, todėl jų teiginiai nepagrįsti ir nepatikimi. Teismas nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti.
15.3. Visi alkoholiniai gėrimai buvo parduoti įspėjant pirkėjus šiuos gėrimus vartoti vietoje, išpilstant gėrimus ir neduodant pirkėjams priemonių jiems išsinešti. Bare iškabinti pranešimai apie pareigą alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, įrengti stalai, kurie alkoholinių gėrimų pardavimo metu buvo laisvi. Tai, kad pirkėjai savavališkai išsinešė alkoholinius gėrimus, negali turėti įtakos Bendrovės ir jos darbuotojų veiksmų įvertinimui.
15.4. Teismas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad darbuotojos veikė prieš įmonės interesus, nenagrinėjo pareiškėjo kaltės, taip pat Bendrovės veiksmų nustatant darbuotojų elgesio tvarką bei kontroliuojant darbuotojus. Teismas nepagrįstai juridinio asmens atsakomybę sutapatino su fizinio asmens atsakomybe. Pareiškėjo manymu, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką spendžiant juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimus.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių, nurodoma, kad teismo sprendime išsamiai aptarti ir įvertinti liudytojų parodymai. Byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai ar pirkėjai būtų suinteresuoti teikti neteisingus duomenis. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirkėjai dalyvavo pardavimo procese, todėl tiksliai nurodė pardavimo aplinkybes. Tuo tarpu, pareiškėjo direktorė ir darbuotoja yra suinteresuotos išvengti atsakomybės ar apsaugoti darbdavį nuo administracinės atsakomybės. Todėl atsižvelgiant į išsamius ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai vertintini kaip nepatikimi.
18. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių siekiant užtikrinti, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietos: Bendrovės darbuotoja žodžiu neįspėjo, kad pirkėjai privalo vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, pardavė pakankamai didelį kiekį alkoholinių gėrimų, iš kurio pardavėja turėjo suprasti, kad pirkėjai alkoholinių gėrimų nevartos vietoje, ir neatsisakė jų parduoti, suvokdama, kad per pakankamai trumpą laiko tarpą net 4 asmenys išsinešė alkoholinius gėrimus, kartu su alkoholiniais gėrimais pardavė plastikinį maišelį alkoholiniams gėrimams susidėti ir kt. Byloje nustatytas pirkėjo K. S. girtumas (1,97 promilių) pripažintinas tokiu, kad pardavėja turėjo galimybę įsitikinti asmens neblaivumu iš išorinių požymių. Pareiškėjo nurodytos prevencinės priemonės yra akivaizdžiai nepakankamos ir nustatytų pažeidimų sudėties nepanaikina. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nei pirminiuose paaiškinimuose Departamentui, nei skunde teismui neginčijo byloje surinktuose įrodymuose nustatytų faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teisių praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
20. Alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012 ir kt.). Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia (be kita ko) dėl AKĮ nuostatų pažeidimo, taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).
21. Bylos duomenys patvirtina, kad alkoholinius gėrimus AKĮ draudžiamu laiku ir neblaiviems asmenims pardavė pareiškėjo darbuotojos (barmenės), t. y. asmenys, veikiantys pareiškėjo vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginė barmeno funkcija. Taigi pareiškėjo darbuotojų padaryti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti pažeidimai laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais.
22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad, pareiškėjo teigimu, jis ėmėsi prevencinių priemonių užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto laikymąsi, pažymi, kad konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis įstatyme nėra atkleidžiamas. Todėl ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas, atidus ir sąžiningas asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios.
23. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir be pagrindo nesirėmė byloje apklaustų liudytojų parodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
24. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
25. Departamento 2018 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. ATK2-35/18 (I t., b. l. 10–16) priimtas remiantis Departamento 2018 m. sausio 28 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-026 (I t., b. l. 41) ir tarnybiniais pranešimais bei asmenų, įsigijusių alkoholinių gėrimą, paaiškinimais.
26. Šie įrodymai patvirtina pareiškėjo (jo darbuotojų) padarytus AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytus pažeidimus. Tikėti pareiškėjo darbuotojų – liudytojų parodymais nėra pagrindo dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Juo labiau, kad jų parodymai neatitinka objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių – kad alkoholiniai gėrimai neleistinu laiku buvo įsigyti išsinešti, buvo nustatyta tiek policijos pareigūnams sulaikius juos įsigijusius asmenis, tiek ir Departamento vyriausiajam specialistui sustabdžius K. S., kuris ne tik buvo įsigijęs alkoholinių gėrimų neleistinu laiku išsinešti, bet ir iš nekoordinuotų judesių buvo matyti, kad jis yra neblaivus.
27. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl termino Nutarimams priimti, kurį pareiškėjo teigimu, atsakovas praleido, teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia spręsti, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pažymėtina, kad aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, jog nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, jog AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (žr., pvz., 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-964/2014 ir kt.).
29. Departamentui visos su pažeidimu susijusios aplinkybės paaiškėjo ir terminas nutarimui Nr. ATK2-35/18 priimti skaičiuojamas tik nuo 2018 m. vasario 19 d., t. y. protokolo Nr. ATK2-043 (I t., b. l. 38) surašymo dienos, o nutarimui Nr. ATK2-38/18 – nuo 2018 m. vasario 22 d., t. y. protokolo Nr. ATK2-046 (I t., b. l.142) surašymo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiami Nutarimai priimti nepažeidžiant Įstatymo 35 straipsnyje nustatytų terminų.
30. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.