Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2S-278-614/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2S-278-614/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30166-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“, M. K.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Pilaitės investicijos“
Kategorijos
  • 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. e2S-278-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30166-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35733-918/2021 pagal ieškovo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ ir M. K. dėl Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pilaitės investicijos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų M. K. ir UAB „Vilmstata“ 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytą Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją natūra – atsakovui M. K. grąžinti pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį perleistas 1000 paprastųjų vardinių UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų, o atsakovei UAB „Vilmstata“ priteisti iš M. K. 2 500,00 Eur sumą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą ir restitucijos taikymo galimumą – areštuoti atsakovės UAB „Vilmstata“ nuosavybės teise priklausančias 1000 paprastųjų vardinių UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų. Nurodė, kad vadovaujantis aktualia teismų praktika, esant ginčui taikyti restituciją, laikinosios apsaugos priemonės (akcijų areštas) gali būti taikomos ir nesant realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka vien to, jog atsakovė UAB „Vilmstata“ turi galimybę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis. Teigia, kad atsakovė UAB „Vilmstata“, kaip UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų savininkas, tokią galimybę turi, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų areštą, nes nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei UAB „Vilmstata“ perleidus akcijas tretiesiems asmenims, neabejotinai bus apsunktinas būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti; ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ reikalavimų užtikrinimui byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo areštuoti atsakovei UAB „Vilmstata“ priklausančias 1000 vnt. UAB „Pilaitės investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant šiomis akcijomis disponuoti (įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims, sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutartį ar kitokiu būdu suvaržyti šias akcijas ir iš jų kylančias teises).

4. Įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškinyje išdėstytus argumentus, teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas, todėl turi būti sprendžiama, ar yra pagrindas teismui taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

5. Teismo vertinimu, ieškovo prašymas areštuoti atsakovei UAB „Vilmstata“ priklausančias 1000 vnt. UAB „Pilaitės investicijos“ akcijas yra betarpiškai susijęs su pareikštu reikalavimu. Netaikant tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB „Vilmstata“ turėtų galimybę perleisti ginčo akcijas ir taip apsunkinti galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Įvykus ginčo akcijų perleidimui, galimybę įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju iš esmės pasunkėtų, nes tokio sprendimo nebūtų galima įvykdyti ieškovui nepareiškus papildomų reikalavimų dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei jų pagrindu atsiradusios akcijų registracijos panaikinimo, taip pat nenuginčijus šių sandorių teisėtumo. Atsakovės UAB „Vilmstata“ akcijas įsigiję tretieji asmenys tokiu atveju galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai. Įvertinęs ieškovo išdėstytas aplinkybes dėl akcijų arešto, teismas sprendė, jog yra tikslinga taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Apeliantė (atsakovė) UAB „Vilmstata“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo UAB „Skolvalda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pareikštas ieškinys actio Pauliana pagrindu galėtų būti tenkintas, t. y. jog ieškinys prima facie yra pagrįstas. Visų pirma, ieškinys pareikštas reikalavimo teisių neturinčio asmens, t. y. asmens neturinčio teisės naudotis kreditoriaus teisių gynimo priemone - actio Pauliana institutu. Pažymėjo, kad actio Pauliana pagrindu ginčyti sandorį gali tik konkretus asmuo - kreditorius, kuris privalo įrodyti visas actio Pauliana taikymui būtinas sąlygas, inter alia (be kita ko) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą bei kreditoriaus teisių pažeidimą. UAB „Skolvalda“ nėra skolininko M. K. kreditoriumi (bent ieškinyje tokie argumentai nenurodomi), ginčijamas sandoris niekaip nepažeidžia ieškovo kaip juridinio asmens – UAB „Skolvalda“ teisių ar teisėtų interesų, todėl darytina išvada, jog UAB „Skolvalda“ neturi jokio faktinio ir / ar teisinio pagrindo naudotis kreditoriaus teisių gynimo priemone - actio Pauliana institutu. Antra, UAB „Skolvalda“ apskritai neturi teisinio subjektiškumo inicijuoti šį ginčą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi, iškėlus M. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Skolvalda“. M. K. bankroto byloje mokumo atkūrimo planas dar nėra patvirtintas, todėl darytina išvada – kol M. K. bankroto procese nepatvirtintas mokumo atkūrimo planas, tol bankroto administratorius neturi teisės reikšti actio Pauliana ieškinio, ginant kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bankroto administratorius tik atstovauja fiziniam asmeniui iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o ne reiškia savarankiškus ieškinius. Trečia, ieškinys pasirašytas ieškovo UAB „Skolvalda“ atstovo advokato R. Ž., kuris nagrinėjamame ginče apskritai neturi teisės atstovauti UAB „Skolvalda“. Iš į bylą pateikto 2021 m. spalio 25 d. išrašo iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2021-12M matyti, jog advokatų profesinė bendrija „Žėkas ir partneriai“ įsipareigojo, o UAB „Skolvalda“ įgaliojo šią advokatų profesinę bendriją atstovauti UAB „Skolvalda“ interesams tik fizinio asmens M. K. bankroto byloje. Nagrinėjama byla nėra fizinio asmens M. K. bankroto byla, todėl advokatas R. Ž. nėra įgaliotas atstovauti UAB „Skolvalda“ interesus nagrinėjamame ginče;

7.2. nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga - reali grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad apeliantė būtų atlikusi ar ketintų atlikti nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo. Ieškovas prašyme nenurodė jokių apeliantės nesąžiningų veiksmų, dar daugiau, ieškovas net neįrodinėja apeliantės nesąžiningumo. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų apeliantės nesąžiningumą ir sąmoningą siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

8. Ieškovas bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ pateikė atsiliepimą į atsirąjį skundą, kuriuo prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Šalies argumentai

9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

9.1. atsakovė UAB ,,Vilmstata“ teiginiai, kurie neva pagrindžia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja tikėtinas ieškinio pagrįstumas yra neteisingi, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi laikė, jog nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėjo, kad FABĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyta bankroto administratoriaus (kaip savarankiško subjekto, bet ne kaip bankrutuojančio fizini asmens atstovo) reikšti ieškinius sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsižvelgdamas į tai, bankroto administratorius pagrįstai patikslintą ieškinį pareiškė, kaip savarankiškas subjektas, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pagrįstai laikė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atkreipė dėmesį, jog bankroto administratoriaus pareiga peržiūrėti fizinio asmens sudarytus sandorius ir pareikšti ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais, yra įtvirtinta savarankiškoje FABĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatoje, pagal kurią bankroto administratorius turi teisę ginčyti bankrutuojančio fizinio asmens sandorius nepriklausomai nuo to ar fizinio asmens bankroto byloje buvo ar dar nebuvo patvirtintas nemokumo planas. Taip pat nurodė, kad kartu su patikslintu ieškiniu pateikė Išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2021-13, pagal kurį advokatų profesinė bendrija „Žėkas ir partneriai“ įsipareigojo, o UAB „Skolvalda“ įgaliojo šią advokatų profesinę bendriją atstovauti UAB „Skolvalda“ visose civilinėse bylose;

9.2. esant ginčui dėl sandorio, kuriuo buvo perleistos akcijos, pripažinimo negaliojančiu, ieškiniu prašant taikyti restituciją, laikinosios apsaugos priemonės - akcijų areštas - gali būti taikomos ir nesant atsakovo nesąžiningų ketinimų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka vien to, jog atsakovas turi galimybę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis (būtent šis disponavimas savaime jau yra laikomas realia grėsme). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Vilmstata“, kaip UAB ,,Pilaitės investicijos" akcijų savininkas, tokią galimybę turi, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - akcijų areštą, nes nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui UAB ,,Vilmstata“ perleidus bendrovės akcijas tretiesiems asmenims, neabejotinai bus apsunkintas būsimo galimai ieškovui teigiamo teismo sprendimo įvykdymas. Juo labiau, kad ieškovo ieškinyje jau buvo pasisakyta, kad atsakovas UAB ,,Vilmstata“, kaip ginčijamos Sutarties šalis, buvo nesąžiningas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų M. K. ir UAB „Vilmstata“ 2018 m. gruodžio 21 d. sudarytą Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra – atsakovui M. K. grąžinti pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį perleistas 1000 paprastųjų vardinių UAB „Pilaitės investicijos“ akcijų, o atsakovei UAB „Vilmstata“ priteisti iš M. K. 2 500,00 Eur sumą. Ieškinys grindžiamas actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis).

13. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo areštuoti atsakovei UAB „Vilmstata“ priklausančias 1000 vnt. UAB „Pilaitės investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, uždraudžiant šiomis akcijomis disponuoti (įskaitant, bet neapsiribojant draudimu parduoti, mainyti, padovanoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims, sudaryti balsavimo teisių perleidimo sutartį ar kitokiu būdu suvaržyti šias akcijas ir iš jų kylančias teises). Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi patenkino.

14. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes ieškinys yra pareikštas reikalavimo teisių neturinčio asmens, t. y. asmens neturinčio teisės naudotis kreditoriaus teisių gynimo priemone - actio Pauliana institutu; ieškovas neturi teisinio subjektiškumo inicijuoti šį ginčą; ieškinys pasirašytas ieškovo UAB „Skolvalda“ atstovo advokato R. Ž., kuris nagrinėjamame ginče apskritai neturi teisės atstovauti UAB „Skolvalda“. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

15. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ patikslintą ieškinį dėl Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė kaip savarankiškas subjektas, o ne kaip bankrutuojančio fizinio asmens atstovas. FABĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyta bankroto administratoriaus pareiga, nepriklausomai nuo to ar fizinio asmens bankroto byloje buvo ar dar nebuvo patvirtintas nemokumo planas, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareišti ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad ieškinys pareikštas reikalavimo teisių neturinčio asmens ir, kad UAB „Skolvalda“ neturi teisinio subjektiškumo inicijuoti šį ginčą, atmestinai kaip nepagrįsti.

16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad advokatas R. Ž. nagrinėjamame ginče neturi teisės atstovauti UAB „Skolvalda“. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad advokato įgaliojimai atstovauti UAB „Skolvalda“ visose civilinėse bylose buvo pateikti kartu su patikslintu ieškiniu.

17. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai sprendė dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, iš esmės šią išvadą grįsdamas tik deklaratyviu pagrindu dėl teorinės galimybės perleisti ginčo akcijas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui buvimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra konkretus turtas (šiuo atveju – akcijos), galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turto atžvilgiu gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-178/2015). Tokiu būdu yra užtikrinamas reiškiamo reikalavimo dėl restitucijos natūra taikymo ieškinio tenkinimo atveju įvykdymas. Tuo atveju, kai ginčo objektas, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, yra konkretus ginčijamu sandoriu perleistas turtas (nagrinėjamu atveju – akcijos), kurio grąžinimo skolininko nuosavybėn actio Pauliana ieškiniu siekia kreditorius, teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, visų pirma, turi būti siekiama užtikrinti tokią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugą, kad ieškinio tenkinimo atveju, t. y. pripažinus negaliojančiais skolininko sudarytus sandorius, restituciją būtų galima atlikti natūra. Tai atitinka pagrindinį kreditoriaus reiškiamo actio Pauliana ieškinio tikslą – sudaryti sąlygas kreditoriaus reikalavimų patenkinimui iš skolininkui priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama apsaugoti ginčijamais sandoriais perleistą turtą nuo jo savininko veiksmų, kurie patenka į disponavimo šiuo turtu teisių turinį.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė, turėdama galimybę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis (net ir nesant nesąžiningų ketinimų), gali atlikti realius tokio pobūdžio veiksmus, taip apsunkindama teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarydama jo įvykdymą neįmanomu, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, tinkamai taikė proceso teisės normas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė