- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- II-757-972/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01118-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. S.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 1.2.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-560-2021 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-560-2021 M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį 1 300 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 7 d. 19.20 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažo skyriuje gabeno UAB „T. S.“ priklausančias 5 naujas gyvatvorių žirkles „Stihl HS82T“, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. UAB „T. S.“ elektroniniu paštu atsiųstą PVM sąskaitą faktūrą nustatyta, kad gabentų 5 naujų gyvatvorių žirklių „Stihl HS82T“ bendra vertė – 2 066,11 Eur, o tai atitinka 41,3 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius. Nurodyta, kad M. S., veždamas UAB „T. S.“ priklausančias prekes bendrovės automobiliu ir su savimi neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 30 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
2021 m. rugsėjo 30 d. teisme gautas iš Klaipėdos teritorinės muitinės persiųstas administracine tvarka nubausto M. S. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo. Pareiškėjas skundu prašo Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo sudėties, o jei teismas manytų priešingai, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam mažesnę baudą, negu ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, arba administracinės nuobaudos visai neskirti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes, visų pirma, jis niekaip negalėjo pažeisti KTK 30 straipsnio nuostatų, jis šiuo atveju neprivalėjo turėti jokio važtaraščio, nes važtaraštis turi būti surašomas, kai yra vežamas krovinys gavėjui ir už jo vežimą yra mokamas užmokestis, o šiuo atveju jis jokio krovinio ir juo labiau už atlygį nevežė. Jis 2021 m. rugpjūčio 7 d., būdamas UAB „T. S.“ darbuotojas, vyko į komandiruotę Danijoje atlikti miškininkystės darbų pagal įmonės sutartį su „L. E. A.“. Kadangi įmonės pagrindinė veikla yra miško medžių auginimas ir kita miškininkystės veikla bei kitų daugiamečių augalų auginimas, jis tiesioginėms savo darbinėms funkcijoms atlikti kartu su savimi vežėsi jam reikalingus darbo įrankius – 5 naujas gyvatvorių žirkles „Stihl HS82T“. Kad šios žirklės buvo skirtos jo tiesioginėms funkcijoms atlikti, patvirtina ir aplinkybė, kad jos buvo nupirktos tik 2021 m. liepos 21 d., t. y. likus vos porai savaičių iki jo komandiruotės. Be to, šiuo atveju nėra nustatyta net menkiausia tikimybė, kad jo vežtos gyvatvorių žirklės galėjo padaryti kokią nors žalą valstybės ekonomikai ir finansų sistemai. Kita vertus, pareiškėjo teigimu, net jei ir laikyti, jog jis veždamasis su savimi jam reikalingus darbo įrankius, pareigūnui privalėjo pateikti jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančius dokumentus, tai jis pareigūnui dar iki protokolo surašymo momento per kelias minutes po sustabdymo pateikė (parodė) į jo telefoną UAB (duomenys neskelbtini) atsiųstą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau pareigūnas į ją net nekreipė dėmesio. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju muitinės pareigūnai nemotyvuotai atmetė jo pateiktą įrodymą, o jį tiesiog ignoravo, taip pat visiškai nepaaiškino, kaip faktas, jog minėta PVM sąskaita faktūra buvo mobiliajame telefone, sudarė Klaipėdos teritorinei muitinei kliūtis nedelsiant įvertinti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos ūkinės operacijos turinį ar apribojo pareigūnų galimybes vėliau imtis kitokių veiksmų pirminiams prieštaravimams ar neaiškumams pašalinti. Tuo labiau, kad jau antrus metus tęsiasi pasaulinė koronaviruso pandemija, dėl kurios yra rekomenduojama sumažinti kontaktus, bendrauti nuotoliniu būdu, elektroninio ryšio priemonėmis, todėl dar ir dėl šios priežasties PVM sąskaitos faktūros parodymas mobiliajame telefone jį sustabdžiusiam pareigūnui iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento, o vėliau ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui, turėjo būti pakankamas pareigūnams įsitikinti, kad jokios pavojingos veikos jis nepadarė ir jokios grėsmės valstybės saugomiems interesams nesukėlė. Šiuo atveju administracinės atsakomybės taikymas už darbo įrankių įsigijimą patvirtinančių dokumentų pateikimą praėjus kelioms minutėms nuo sustabdymo neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei būtų formalus veikimas, skatinantis nepasitikėjimą teisine sistema ir formuojantis formalaus teisingumo valstybėje regimybę. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju jis jokio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, nepadarė, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jei teismas manys, jog jis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį yra patrauktas teisėtai ir pagrįstai (su tuo jis visiškai nesutinka), prašo įvertinti jam paskirtos baudos teisingumą ir proporcingumą padarytam nusižengimui. Pareiškėjo nuomone, jam sankcijos ribose paskirta bauda yra neteisinga ir neproporcinga, neatitinkanti veikos pavojingumo laipsnio, o Klaipėdos teritorinė muitinė net nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jo vairuojamame automobilyje rastos gyvatvorių žirklės buvo skirtos tiesioginėms jo darbo funkcijoms komandiruotės metu atlikti. Jei ir buvo formaliai padarytas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas, tačiau jis taip pasielgė netyčia, nežinodamas apie pareigą kartu su savimi vežtis darbo įrankių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančius dokumentus, PVM sąskaitą faktūrą mobiliajame telefone pareigūnui parodė praėjus vos kelioms minutėms po sustabdymo, kai administracinio nusižengimo protokolas net nebuvo pradėtas rašyti, be to, jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka ne tik už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, bet ir apskritai nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo ar nusikaltimo, susijusio su prekyba, finansų sistema. Pareiškėjas prašo teismo iš naujo įvertinti jam paskirtos baudos dydį įstatymų leidėjo siekiamų tikslų kontekste ir, atsižvelgus į visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, paskirti jam mažesnę baudą, negu ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, arba administracinės nuobaudos visai neskirti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo M. S. skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-560-2021 nepakeistą. Klaipėdos teritorinės muitinės nuomone, nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, įstatymo saugomas vertybes, į nusižengusio asmens asmenybę, į ANK 22 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Klaipėdos teritorinė muitinė, nagrinėdama šią administracinio nusižengimo bylą, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai ir objektyviai išsiaiškino bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti M. S. skundą nėra teisinio pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. ir Klaipėdos teritorinė muitinė apie teismo posėdį informuoti tinkamai. Institucija (Klaipėdos teritorinė muitinė) pranešė, kad jos atstovas nedalyvaus teismo posėdyje ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. M. S. išreiškė sutikimą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu M. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 7 d. 19.20 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažo skyriuje gabeno UAB „T. S.“ priklausančias 5 naujas gyvatvorių žirkles „Stihl HS82T“, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. UAB „T. S.“ elektroniniu paštu atsiųstą PVM sąskaitą faktūrą nustatyta, kad gabentų 5 gyvatvorių žirklių „Stihl HS82T“ bendra vertė – 2 066,11 Eur, o tai atitinka 41,3 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius. ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, užtraukia baudą nuo 1 300 iki 3 770 eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami šio kodekso 209 straipsnyje nurodytas prekes gabenantys asmenys, taip pat pačių Lietuvoje pasigamintas prekes gabenantys asmenys ir prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, gabenantys asmenys (vartotojai).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei pareiškėjo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimą naikinti nėra pagrindo.
Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, jog jis, priešingai, nei nurodyta skundžiamame nutarime, nepažeidė KTK 30 straipsnio nuostatų, nes minėtas straipsnis reglamentuoja važtaraščio išdavimą. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad 5 naujos gyvatvorių žirklės „Stihl HS82T“ buvo gabenamos už atlygį, t. y. komerciniais tikslais, taigi ši nuoroda skundžiamame nutarime nepagrįsta ir perteklinė, todėl šalintina iš skundžiamo nutarimo. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, nes ANK 214 straipsnis nėra blanketinė teisės norma ir papildomų teisės normų, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nereikalauja. ANK 214 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra numatyti visi draudžiami veiksmai ir visi būtini dokumentai teisėtam prekių gabenimui. Teisėtam prekių gabenimui ANK 214 straipsnio prasme pakanka bent vieno iš dviejų alternatyvių dispozicijoje nurodytų dokumentų – įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, bet neprivaloma turėti juos abu. Pagal šį straipsnį atsakomybė kyla kiekvienam asmeniui, vežančiam ne asmeninėms kasdieninėms reikmėms skirtą krovinį be jo įsigijimo, gabenimo ar kitų nuosavybę patvirtinančių dokumentų.
Nors pareiškėjas kelia abejones skundžiamo nutarimo pagrįstumu ir dėl to, kad mano, jog jo veiksmų pavojingumas nėra toks, už kuriuos būtų galima jį traukti administracinėn atsakomybėn, nes jis su savimi į komandiruotę vežėsi darbo įrankius – gyvatvorių žirkles, kurios buvo reikalingos įmonės vykdomai veiklai – miškininkystės darbų atlikimui, o pareigūnui jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus jis pateikė dar iki protokolo surašymo momento, tačiau šiuo atveju pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia tai, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019). Teismų praktikoje pažymima, kad tai, kam priklauso gabenamos prekės, veikos kvalifikavimui pagal ANK 214 straipsnį įtakos neturi, lygiai taip pat, kaip ANK 214 straipsnyje numatytos veikos pavojingumas pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes (krovinį) gabenantis asmuo neturi reikiamų dokumentų. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos ir gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-387-491/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. S., vykdamas lengvuoju automobiliu „VW Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažo skyriuje gabeno UAB „T. S.“ priklausančias 5 naujas gyvatvorių žirkles „Stihl HS82T“. Patikrinimo metu M. S. muitinės pareigūnams negalėjo pateikti šių žirklių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Įvertinus tai, kad M. S. gabentos gyvatvorių žirklės priklauso ne jam, o darbdaviui UAB „T. S.“, ir jis, būdamas minėtos bendrovės darbuotojas, vyko į komandiruotę Danijoje atlikti miškininkystės darbų, konstatuotina, kad šios gyvatvorių žirklės „Stihl HS82T“ nebuvo skirtos M. S. asmeninėms kasdieninėms reikmėms tenkinti. Iš bylos medžiagos matyti (to neginčija ir pats pareiškėjas), kad M. S. gabentų prekių (krovinio) įsigijimo dokumentas – PVM sąskaita faktūra – buvo atsiųsta tik po to, kai buvo pradėtas forminti prekių sulaikymo protokolas prekių (krovinio) vertei nustatyti ir administraciniam nusižengimui kvalifikuoti (b. l. 18, 19, 27). Taigi šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad M. S., gabendamas UAB „T. S.“ priklausančias 5 naujas gyvatvorių žirkles „Stihl HS82T“, patikrinimo metu su savimi neturėjo jų įsigijimo ar kitų nuosavybę patvirtinančių dokumentų, juos muitinės pareigūnams jis pateikė vėliau, tačiau, kaip jau minėta, tai veikos kvalifikavimui jokios reikšmės nebeturi, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad M. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas taip pat nesutinka ir su jam paskirta administracine nuobauda, mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nagrinėjamu atveju teismas, tikrindamas administracinės nuobaudos paskyrimo M. S. teisėtumą, nustatė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, skundžiamu nutarimu paskirdama jam už ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą 1 300 Eur baudą, tinkamai jos neindividualizavo. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali. Teismo nuomone, tokia nuobauda bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju buvo padarytas neatsargus nusižengimas, dėl šio nusižengimo reali žala valstybei nebuvo padaryta, be to, padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenys išvis negali pateikti gabenamų prekių (krovinio) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nes, kaip nustatyta, M. S. PVM sąskaitą faktūrą mobiliajame telefone pareigūnui parodė pradėjus forminti prekių sulaikymo protokolą administraciniam nusižengimui kvalifikuoti ir vertei nustatyti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad M. S. anksčiau nėra baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Tai, kad jis neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, šiuo atveju jo atsakomybės neturėtų sunkinti, nes, kaip matyti, jis nepripažįsta tik pačios veikos kvalifikavimo, o ne savo veiksmų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas keistinas, M. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant mažesnę baudą, nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-560-2021 administracinio nusižengimo byloje.
Pašalinti skundžiamo nutarimo dalį, kurioje konstatuota, kad M. S., veždamas UAB „T. S.“ priklausančias prekes bendrovės automobiliu ir su savimi neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 30 straipsnio nuostatas.
M. S. pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.