Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, nukentėjusiajai L. G., gynėjui Dariui Monkevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje, M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., -

Aprašomoji dalis

nustatė

M. K. vengė pareigos pagal 2007-09-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, kas mėnesį, mokėti po 400 Lt. nepilnamečio sūnaus M. K. gimusio 2000-08-17 išlaikymui, kol sūnus sulauks pilnametystės, skola 2011-01-11 d. sudaro 15 727,40 Lt.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis nuo 2007 metų iki 2010 metų savo sūnų M. K. rėmė kiek galėjo. Rudenį ir pavasarį pirkdavo jam drabužius. Važiuodavo apsipirkti kartu su nukentjusiaja L. G.. Po 2010 metų buvusi žmona atsisakė bendrauti. Jis bandė kurti verslą Ukrainoje, tačiau buvo apgautas. 2010 metais jo sugyventinė pagimdė du vaikus. Jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau pasiūlius dirbti taksistu, šio darbo atsisakė. Nuo 2010 metų žinojo banko sąskaitą į kurią privalėjo pervesti kiekvieną mėnesį po 400 litų sūnaus M. išlaikymui, tačiau pinigų nepervedė. Kiekvieną pavasarį ir rudenį jis pirkdavo savo sūnui M. drabužius. Per laikotarpį nuo 2007 metų iki 2010 metų sūnui išlaikyti išleido apie 7-8 tūkstančius litų. Prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, tačiau jo kaltė yra įrodyta nukentėjusios paaiškinimais, teismo sprendimu, vykdomuoju raštu, liudytojų paaiškinimais, kita bylos medžiaga,

Nukentėjusioji L. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vaiko tėvas. Jie buvo susituokę. 2007 metais su M. K. išsituokė. Santuokos nutraukimo byloje teismas priėmė sprendimą priteisti iš kaltinamojo kas mėnesį mokėti po 400 litų nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymui, kol sūnus sulauks pilnametystės. Kaltinamasis M. K. kartais nupirkdavo sūnui drabužių, taip pat jis nupirko vaikui telefoną, televizorių, tačiau teismo įpareigojimo mokėti kas mėnesį po 400 litų sūnaus išlaikymui nevykdė ir nevykdo. Kaltinamasis nuo 2010 metų rugpjūčio- rugsėjo mėn. žinojo į kokią banko sąskaitą gali pervesti pinigus sūnaus išlaikymui, tačiau nepervedė nei vieno lito. Išlaikymo skola šiai dienai yra gerokai didesnė nei nurodyta kaltinamajame akte. Mano, kad kaltinamasis vengia vykdyti pareigą pagal teismo sprendimą, todėl turi būti nubaustas.

Liudytoja D. G. paaiškino, kad kaltinamasis buvo jos dukros L. G. vyras. Nukentėjusioji L. G. yra jos dukra. M. su L. susituokė 2000 metais. Kai gimė sūnus M. K., kaltinamasis niekur nedirbo. Vaiką išlaikė motina. Jai padėjo ji ir M. K. tėvai. 2007 metais dukra su M. K. išsituokė. Teismas priteisė iš kaltinamojo išlaikymą dukros sūnui, tačiau M. K. jau tada pasakė, kad jis niekur nedirba ir išlaikymo nemokės.Kaltinamasis kelis kartus nupirko savo sūnui M. drabužių, kanceliarinių prekių. M. K. tėvai Velykų, Kalėdų proga duodavo kaltinamojo sūnui pinigų. Kaltinamasis dirbo neoficialiai ir gaudavo pajamų.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Sutinka duoti paaiškinimus. Jam yra keista, kad L. G. prašo iš jos sūnaus M. K. 15000 litų. Nuo 2007 metų iki 2010 metų kaltinamojo sūnui M. K. buvo teikiama parama. Seneliai rėmė M. K. finansiškai mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Jie pirkdavo dovanas arba duodavo po 100-200 litų. Nuo 2010 meų bendravimas tarp jo šeimos ir nukentėjusios nutrūko. Jo sūnus M. K. sveikatos problemų neturi, tačiau jam susnku susirasti darbą. Jis dirbdavo neoficialiai ir pajamų turėjo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 metų rugsėjo 24 d. sprendimu(b.l.3.) nustatyta, kad santuoka tarp M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nutraukta ir priteista iš M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus M. K., a.k. . (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2007-09-24, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšom is disponuoti įstatyminei sūnaus atstovei – motinai L. K., a.k. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo pavardė G.).

2007-09-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-244-127/2007 dėl išlaikymo išieškojimo iš M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimą(b.l.74).

Iš gimimo liudijimo kopijos(b.l. 30) matyti, kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), yra gimęs 2000-08-17. Jo tėvu yra įrašytas M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), o motina L. G., a.k(duomenys neskelbtini)

Vykdomosios bylos Nr. 0068/10/01588 dokumentų kopijomis(b.l. 78-79) nustatyta, kad kaltinamajam M. K. buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos vykdymo procese. Jis buvo raginamas geruoju vykdyti teismo sprendimą(b.l. 81).

2011-01-11 antstolės D. P. rašte nurodoma, kad skolininko M. K., pagal vykdomosios bylos dokumentus alimentų įsiskolinimas 2011-01-11 d. sudaro 15 727,40 litus (b.l.52).

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaiyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga ilšlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies(LAT 2005 m. spalio mėn. 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2005).

Kaltinamajam M. K. pareiga mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus M. K., gimusio 2000-08-17 išlaikymui, kol sūnus sulauks pilnametystės, buvo nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimu. Šiame sprendime nurodyta, kad kaltinamasis M. K. savo sūnaus išlaikymui privalo kas mėnesį mokėti 400 litų. Jis privalo tiksliai ir be išlygų vykdyti teismo nustatytą pareigą, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimas nėra pakeistas. Kaltinamasis M. K., turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo formos.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 str., buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąminingai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką(LAT 2009 m. vasario mėn. 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).

M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui M. K..

Iš kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų paaiškinimų martyti, kad kaltinamasis M. K. laikotarpyje nuo 2007-09-24 iki 2011-01-11 buvo darbingas, dirbo nelegaliai ir gaudavo pajamų, tačiau vengė pareigos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimą kas mėnesį mokėti po 400 litų savo sūnaus M. išlaikymui, kol siūnus sulauks pilnametystės. Kaltinamojo vengimas pareigos mokėti sūnui išlaikymą paireiškė tuo, kad jis būdamas sveikas ir darbingas atsisakė Darbo biržos pasiūlymo įsidarbinti, dirbo nelegaliai, siekdamas nuslėpti gaunamas pajamas, gaudavo nelegalių pajamų, tačiau savo sūnaus M. išlaikymui pagal teismo sprendimą nesumokėjo nei vieno lito. Teismas daro išvadą, kad M. K. turėjo realią galimybę vykdyti teismo sprendimą, tačiau jo nevykdė.

Teismas pripažįsta, kad nuo 2007 m. iki 2010 m. kaltinamasis epizodiškai prisidėjo prie sūnaus išlaikymo pirkdamas drabužius, telefoną, televizorių. M. K. tėvai taip pat kartais kažką nupirkdavo sūnėnui ar duodavo pinigų. Šias aplinkybes iš dalies pripažįsta ir pati nukentėjusioji. Kaltinamasis nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 400 litų, todėl jam pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimas nesunkus,tyčinis, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, niekur nedirba, be sūnaus M. K. turi dar du mažamečius vaikus, ir mano, jog jam turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. nuostata, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Šio straipsnio 4 d. nustato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei į pareigojimus.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl bausmės dydį skaičiuoja nuo laisvės apribojimo bausmės vidurkio.

Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose( LR BK 48 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,298 , 301-308 str.,-

nusprendžia:

Pripažinti M. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nubausti laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams.

Įpareigoti M. K. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos( LR BVK 46 str. 1 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.