- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-1004-195-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00881-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Audronė Kartanienė, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1004-195/2012
Teisėjas Petras Karvelis Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00881-2010-4
2012 m. gruodžio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., a.k(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad jis vengė pareigos pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, kas mėnesį, mokėti po 400 Lt nepilnamečio sūnaus M. K. gimusio 2000 m. rugpjūčio 17 d. išlaikymui, kol sūnus sulauks pilnametystės, skola 2011 m. sausio 11 d. sudarė 15 727,40 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį pagal BK 164 str. jį išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė nukentėjusiosios L. G., liudytojos D. G. parodymais bei antstolės D. P. raštu dėl alimentų įsiskolinimo, nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje tyrė tik jį kaltinančius įrodymus ir nevertino jį teisinančių įrodymų, t.y. jo paties bei liudytojo S. K. parodymų. M. K. teigimu, apylinkės teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo nevisus byloje esančius įrodymus.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog jo veika įrodyta ir pagal BK 164 str. kvalifikuota teisingai, nepasisakė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Pažymi, jog apylinkės teismas visiškai nevertino jo nurodytų aplinkybių, kad jis visą laikė teikė savo sūnui išlaikymą nuo šios prievolės atsiradimo momento, taip kaip ir buvo geranoriškai sutarta su buvusia sutuoktine. Apeliantas teigia, kad šią jo nurodytą aplinkybę patvirtina tai, kad nukentėjusioji 3 metus nuo santuokos nutraukimo jam nereiškė jokių pretenzijų dėl vaiko išlaikymo.
Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jo kaltė pasireiškia tuo, jog jis atsisakė darbo biržos pasiūlymo įsidarbinti, dirbo nelegaliai, taip siekdamas nuslėpti gaunamas pajamas ir nemokėti vaiko išlaikymui skirtų pinigų. Nurodo, jog darbo biržoje pasiūlyto taksi vairuotojo darbo atsisakė tik dėl netinkamo jam darbo grafiko, kadangi privalo rūpintis dviem savo mažamečiais vaikais. Nuteistasis prieštarauja, apylinkės teismo padarytai išvadai, jog jis dirbo nelegaliai, nurodo, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos.
M. K. pažymi, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis buvo registruotas darbo biržoje, yra bedarbis, todėl neturi pastovių pajamų, nurodo, jog jis stengėsi pradėti verslą ir gauti pastovias pajamas. Nurodo, kad jis nevengė įsidarbinti, kad gautų pajamas ir galėtų išlaikyti savo sūnų Mantą.
Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai, apribodamas jo teisę į gynybą ir teisę teikti įrodymus, atmetė jo prašymą apklausti jo sūnų M. K., motyvuodamas tuo, jog jis jau buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo pačiu nurodo, kad byloje esančio jo sūnaus M. K. apklausos jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra visiškai neinformatyvūs, apklausa atlikta formaliai, nesiekiant gauti bylai reikšmingų duomenų.
M. K. teigimu, jis sūnaus išlaikyti nevengė, o šios pareigos nevykdė dėl sunkios materialinės padėties, išlaikymą teikė pagal savo galimybes, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis sąmoningai vengė teikti sūnui Mantui išlaikymą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Teismo sprendimu iš nuteistojo buvo priteista kas mėnesį mokėti po 400 litų vaiko išlaikymui.
Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nuteistasis, kad jis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos būtų mokėjęs periodines išmokas vaikui išlaikyti. Tokiu būdu neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis nevykdė teismo sprendimo. Nesilaikydamas teismo nustatytos lėšų vaiko išlaikymui teikimo tvarkos nuteistasis nuo šių lėšų priteisimo dienos neišmokėjo 15.727 litų.
Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pagrindu laikyti, kad šių periodinių lėšų nuteistasis nemokėjo dėl objektyvių priežasčių (sveikatos problemų, ypatingų susiklosčiusių aplinkybių ir pan.). Tokiu būdu apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis vengė teikti lėšas vaiko išlaikymui.
Tai, kad nuteistasis ne pagal teismo sprendimą, o savarankiškai ir epizodiškai teikė savo paties pasirinkto dydžio pinigines išmokas ar savo nuožiūra suteikdavo kitokią paramą, negali būti laikoma, kad jis tinkamai vykdė teismo sprendimą ir periodiškai teikė sprendime nustatyto dydžio lėšas vaiko išlaikymui. Vaiko motina parodė, kad ši parama buvo tik atsitiktinė ir nepakankama vaikui išlaikyti ir šių parodymų nepaneigia nuteistojo aiškinimai.
Nuteistasis žinojo, kad iš jo yra priteistos periodinės išmokos, kas mėnesį mokėti po 400 litų vaiko motinai, žinojo, kam tos lėšos turėjo būti mokamos, todėl privalėjo imtis reikiamų priemonių, kad tos lėšos būtų periodiškai pervedamos ar kitokiu būdu teikiamos. Tai, kad nuteistasis nežinojo banko sąskaitos ir nežinojo kur pervesti lėšas, negali būti pagrindu laikyti, kad tai yra pateisinama priežastis, dėl kurios nuteistasis neturėjo galimybių teikti nustatytas lėšas vaiko išlaikymui. Nuteistasis sąžiningai vykdydamas teismo sprendimą neabejotinai turėjo galimybes surasti teismo nustatytų lėšų teikimo būdus, šias lėšas periodiškai teikti ir šį teikimą fiksuoti.
Negali būti pateisinamu pagrindu ir nuteistojo aiškinimas, kad jis neturėjo darbo, jam darbo biržos pasiūlymai buvo netinkami, dėl ko jis negalėjo teikti periodinių lėšų vaiko išlaikymui. Žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, nuteistasis turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek ir susirandant tinkamą darbą, tiek dirbant darbo biržoje pasiūlytą darbą, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikui pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Nuteistasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo (netgi atsisakė siūlomo darbo), apsiribodamas jo nurodymu ilgalaikėmis jam tinkamo darbo paieškomis ar atsitiktinės paramos vaikui suteikimu, kas rodo, kad jis vengė teikti teismo nustatytas lėšas vaikui išlaikyti.
Byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina kad nuteistasis sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaiką.
Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiosios parodymus, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nuteistasis neteikė kiekvieną mėnesį po 400 litų lėšų vaiko išlaikymui, nuteistasis neturi jokių dokumentų patvirtinančių tokių lėšų periodinį mokėjimą, todėl jo aiškinimas, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, apsiribodamas tik kai kurių liudytojų apklausa ir netirdamas nuteistojo paaiškinimų, kad jis savo nuožiūra teikė lėšas vaiko išlaikymui, kad tarp jo ir vaiko motinos buvo neoficialūs susitarimai teikti lėšas, kad tokių lėšų teikimą patvirtina laikotarpis per kurį vaiko motina nesikreipė dėl priverstinio lėšų išieškojimo, kad nuteistasis siūlė perleisti sūnaus vardu nekilnojamąjį turtą ir kt., negali būti pagrindu laikyti, kad jis nevengė teikti nustatyto dydžio periodinių išmokų vaiko išlaikymui ir tokias lėšas kaip ir priklausė pagal teismo sprendimą kas mėnesį teikė. Byloje nustatyta, kad nuteistasis neteikė teismo nustatyto dydžio periodinių išmokų, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl neoficialių susitarimų, jo gera valia teikiamų lėšų, turto perleidimo sandorių ir kt., nepaneigia jo tyčios nemokėti pagal teismo sprendimu numatytų išmokų vaiko išlaikymui.
Nuteistojo nurodomos aplinkybės apie galimybes perleisti sūnaus vardu nekilnojamąjį turtą tik patvirtina vieną iš buvusių galimybių šį turtą realizavus mokėti periodines išmokas sūnaus išlaikymui.
Nėra pagrindo teismo nuosprendį laikyti neteisėtu ir dėl to, kad teisme nebuvo apklaustas nuteistojo sūnus M. K. Akivaizdu, kad nepilnametis vaikas nepatvirtins aplinkybių, kurių iš esmės negali patvirtinti ir pats nuteistasis (kad jis kiekvieną mėnesį mokėjo po 400 litų vaiko motinai), todėl jo parodymai apie epizodines išmokas ar pirkinius, kurių neneigia ir nukentėjusioji, taip pat nebūtų pagrindas laikyti, kad nuteistasis nevengė teikti reikalingas ir teismo nustatyto dydžio periodines išmokas.
Apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai jais remdamasis pripažino nuteistąjį kaltu pagal BK 164 str. ir paskyrė tinkamą bausmę. Keisti apylinkės teismo nuosprendį pagrindo nėra.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.