Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei šios institucijos Administravimo departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

Atsakovė pabrėžė, kad K. Š. padarė tris grupes pažeidimų, t. y. racionalų valstybės išteklių valdymą ir paskirstymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą bei informacijos teikimą visuomenės informavimo priemonėms reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kad yra nustatyta pareiškėjo kaltė, be to, pareiškėjo neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes valstybės tarnybai. Būtent todėl, esant visoms būtinoms tarnybinės atsakomybės sąlygoms, atsakovės nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartyje šią administracinę bylą sustabdė, kol įsiteisės Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-763-394/2017 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00082-2017-6). Ši byla buvo atnaujinta 2019 m. birželio 17 d. nutartyje, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019 paliko iš esmės nepakeistą Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-763-394/2017.

IV

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į skundą motyvus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. AMP1-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui K. Š.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. griežtas papeikimas. Šiame Įsakyme pareiškėjas nubaustas už tris grupes pažeidimų, t. y. racionalų valstybės išteklių valdymą ir paskirstymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą bei informacijos teikimą visuomenės informavimo priemonėms reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Įsakyme nurodyta, kad dėl netinkamo konferencijos organizavimo, konferencijos metu buvo suteiktos ir apmokėtos nereikalingos papildomos paslaugos, tokios kaip visas sodybos kompleksas, rusiška pirtis „Uošvės trobelė“, 4-5 muzikantų pasirodymas, apartamentai ir pirties paslaugos buvo perkamos dviem paroms. Teigiama, esą, sąmoningai valstybės lėšomis sumokėjo už prabangą, kuria naudojosi pats ir sudarė sąlygas naudoti kitiems asmenims, ir tokiu elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.10. papunktį, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 10 punktą. Įsakyme pažymima, esą, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, neužtikrino, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų. Dėl netinkamo viešųjų pirkimo organizavimo buvo pažeistas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 136 punkto reikalavimas, 141 punkto reikalavimas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 ir 2 d., 85 str. 2 d. Nurodoma, kad šiuo poelgiu pažeidė VTĮ 3 str. 2 d. 3 p., 15 str. 1 d. 4 p., 5 p., 10 p. reikalavimus. Taip pat Įsakyme teigiama, kad nuo 2016 m. lapkričio 2 d. neduodamas interviu į pareiškėją besikreipusiam UAB „Lrytas“ žurnalistui G. Š., kategoriškai atsisakydamas bendrauti su 2016 m. lapkričio 9 d. į Šiaulių RAAD atvykusiais UAB „Lrytas“ ir „Radviliškio naujienų“ žurnalistais, pažeidė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.8. papunktį, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 5 dalies, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 5.5 papunkčio, 5.9 papunkčio ir 5.12 papunkčio reikalavimus.

2. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019, be kita ko, konstatuota, kad „įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas pažeidė konkrečias valstybės lėšų naudojimo taisykles, viešuosius pirkimus reglamentuojančias normas, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje ir kitus teisės aktus, pareiškėjas, apmokėdamas vilai „Dubgiris“ už suteiktas paslaugas, pažeidė protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartą ir dėl to padarė atsakovui materialinę žalą“ (nutarties 51 punktas). Teismas vertina, kad šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas yra prejudinis šioje administracinėje byloje, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimas pateiktas dėl tų pačių aplinkybių byloje tarp tų pačių šalių. Vadinasi, pareiškėjas turi būti išteisintas dėl, esą, padarytų racionalų valstybės išteklių valdymą ir paskirstymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Šioje apimtyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. AMP1-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui K. Š.“ traktuotinas nepagrįstu, neteisėtu, todėl naikintinas.

3. Kitaip vertintinas pareiškėjo nubaudimas už informacijos teikimą visuomenės informavimo priemonėms reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas atsisakė bendrauti su žurnalistais 2016 m. lapkričio 2 d. ir vėlesniu laikotarpiu. Tačiau pareiškėjas tai pateisina, esą, tuo, kad turėjo būti surinkta sudėtinga informacija apie gaisrą Radviliškyje, ir ji turėjo būti pateikta raštu. Taigi, net jei tai tiesa, pareiškėjas pats nebendraudamas su žurnalistais padarė klaidą, o tai nepateisina pareiškėjo nebendravimo su žiniasklaidos priemonių atstovais apie minėtos sodybos nuomos aspektus, nes pareiškėjas atliko vadovaujančias valstybės institucijos pareigūno pareigas, todėl turėjo tinkamai formuoti įstaigos įvaizdį, elgtis kaip vadovas. Šia prasme, teismo vertinimu, Aplinkos ministerija tinkamai pasinaudojo savo administracine diskrecija, vertindama pareiškėjo elgesį su žiniasklaida. Todėl teismas sutinka su padarytomis atsakovės išvadomis, kad pareiškėjas pažeidė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.8. papunktį, jog direktorius užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kirų teisės aktų, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto, kad valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais, 8 punkto, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kad valstybės tarnautojas turi laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, reikalavimus, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama 4 dalies, kad informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę, 5 dalies, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis, reikalavimus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 5.5 papunkčio, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų pareigūno vardo, 5.9 papunkčio, kad vengtų veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų, ir 5.12 papunkčio, kad su asmenimis būtų bendraujama mandagiai ir dalykiškai, reikalavimus.

4. Kita vertus, konstatavus, kad pareiškėjas nepadarė racionalų valstybės išteklių valdymą ir paskirstymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, negalima konstatuoti, kad vien tik netinkamas bendravimas su žiniasklaidos atstovais galėtų būti vertinamas kaip šiurkštus tarnybinių pareigų neatlikimas ir/ar piktnaudžiavimas tarnyba ir/ar viešųjų/privačių interesų painiojimas. Reikia imti domėn ir tai, kad žiniasklaida pareiškėją puolė kaip sarginiai šunys (angl. „watch dog“ – terminas plačiai naudojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje) (kaip paaiškėjo po paskesnių teismų sprendimų – pernelyg), todėl pareiškėjas psichologiškai galimai jautėsi nesaugiai, kas įtakojo jo paminėtus veiksmus su žiniasklaida, o tai mažina jo kaltę. Vadinasi, teismo vertinimu, pagal tuo metu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą pareiškėjo padarytą veiką atitiktų tarnybinė nuobauda – pastaba.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo K. Š. skundas tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. AMP1-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui K. Š.“ keistinas, paskiriant K. Š. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

6. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 840 Eur, patirtas bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas nurodo, kad už teisines konsultacijas, skundo parengimą, atstovavimą teisme patyrė minėtas išlaidas (žr. pareiškėjo 2019 m. liepos 26 d. prašymą, 2019 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 889086, 2019 m. liepos 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AVJ-50/2019).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Skundas teismui parengtas ir pateiktas 2017 m. balandžio 5 d. 2016 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 822,8 Eur, taigi maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudaro 2 057 Eur (822,8 x 2,5). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti 840 Eur suma už skundo parengimą (įskaitant konsultacijas, atstovavimą (nes pareiškėjo advokatas 2017 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje dalyvavo tik 7 min, o pagal Rekomendacijas tai nėra atlyginama)) neviršija maksimalaus dydžio, ši suma laikytina adekvačia bei proporcinga. Kita vertus, buvo patenkinta tik 2/3 pareiškėjo reikalavimų, todėl pareiškėjui priteistina suma yra 840 Eur x 2/3 = 560 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

1. Pareiškėjo K. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. AMP1-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui K. Š.“ ir paskirti K. Š. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Pareiškėjo K. Š. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. Š. 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.