- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2-1172-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00332-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Archigroup LT“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „SPD Armada“, uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“, „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archigroup LT“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SPD Armada“, uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“, akcinė bendrovė AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų ir reikalavimų esmė
1. Ieškovė Kelmės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Archigruop LT“ 11 650,98 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas teismo pasėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus, kuriuos grindžia šiais argumentais:
1.1. 2017 m. kovo 10 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. SŽ-103 tiekėjas UAB „Archigruop LT“ (toliau – atsakovė) įsipareigojo parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) techninio darbo projektą, o pirkėjas - Kelmės rajono savivaldybės administracija (toliau - ieškovė) įsipareigojo mokėti sutarties kainą už tinkamai suteiktas paslaugas pagal sutarties sąlygas. Techninis darbo projektas turėjo būti parengtas pagal projektavimo užduotį (Sutarties priedas Nr. 1). Projektas „Mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas ir paskirties keitimas į administracinę“ Nr. A6-2017-039-XX-TDP, buvo parengtas 2017 m. rugsėjo 18 d. 2017 m. spalio 24 d. už jį ieškovė atsakovei sumokėjo sutartyje nustatytą sumą – 5500,00 Eur. 2018 m. gegužės 23 d. sudaryta rangos sutartis, rangovas - UAB „SPD Armada“, 2018 gegužės 28 d. sudaryta Pastato statybos techninės priežiūros paslaugų sutartis, techninę priežiūrą atliko UAB „Prie Lėvens“.
1.2. Pradėjus Pastato rekonstrukciją, atidengus stogą, nustatyta, kad perdengimo sijos pažeistos puvinio, vietomis sulūžusios, nebetinkamos tolimesniam eksploatavimui. Vykdant kitus, nesusijusius su stogo konstrukcija, darbus (atkasus tranšėją drenažui), nustatyta, kad pastatas neturi betoninių monolitinių juostinių sekliųjų pamatų, pamato trūkimo vietoje pamatas apie 20 cm gilintas į gruntą, o ties 1-ąja ašimi išorinė siena sumūryta tiesiai ant sutankinto grunto. Techniniam prižiūrėtojui nurodžius skubiai užstumti tranšėją, įvyko pastato dalinė griūtis - išvirto pastato išorinės sienos dalis ir atitrūko pastato kampai. 2019 m. sausio 9 d. raštu techninės priežiūros vadovas ieškovei pranešė, kad pamatų po pastatu nėra, statybos darbai sustabdomi, konstatavo, kad jų tolesnis vykdymas, vadovaujantis projektu, nebeįmanomas.
1.3. 2019 m. vasario 13 d. ieškovės sudaryta komisija, dalyvaujant statybos rangovui bei techniniam prižiūrėtojui, apsvarstė esamą pastato būklę, konstatavo techninio darbo projekto sprendinių neatitikimą realiai situacijai ir rekomendavo pastatą nugriauti, kaip keliantį grėsmę tretiesiems asmenims. Ieškovė 2019 m. sausio 22 d. raštu - pretenzija atsakovei pasiūlė geranoriškai atlyginti dėl netinkamo atsakovės sutartinės prievolės įvykdymo ieškovės patirtus nuostolius. 2019 m. vasario 7 d. raštu atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus, nurodydama, kad užsakovas prisiėmė riziką dėl pastato konstrukcijų, sutartis įvykdyta, pasirašytas sutarties priėmimo–perdavimo aktas, priimta ir apmokėta sąskaita faktūra, sutartis ir sutarties objektas įgyvendintas, pretenzijų nepateikta.
1.4. Ieškovė pripažįsta, kad Techninis darbo projektas buvo baigtas ir priimtas, tačiau tai nereiškia, kad užsakovas (šiuo atveju - ieškovė) perima atsakomybę už projekto trūkumus, nebent jie būtų visiškai akivaizdūs ir jų nepastebėti nebūtų galima. Projektavimo užduoties 7.4 punkte nustatytas reikalavimas įvertinti pastato pamatų stovį, jei reikalinga numatomas jų sutvirtinimas. Projekte atsakovė nurodė, kad betoninių juostinių pastato pamatų normatyvinė gyvavimo trukmė, įvertinant nusidėvėjimą - 70 metų, projekte numatytas jų apšiltinimas 60 cm gyliu nuo žemės paviršiaus. Vizualiai pastato pamatų būklės negalima nustatyti. Ieškovė, gavusi projektą, buvo įsitikinusi, kad tokie pamatai iš tikrųjų egzistuoja, abejoti projektiniais sprendiniais ar net juos tikrinti ieškovė neprivalo, kitaip netektų prasmės pats projekto pirkimas. Todėl atsakovės tvirtinimas, kad pastato konstrukcijų tyrimai nebuvo užsakyti, neatitinka realios situacijos ir sutarties, be to, pati atsakovė tai paneigia, projekte nurodydama aiškias išvadas apie atskirų pastato konstrukcijų (tarp jų ir pamatų) būklę, nusidėvėjimą, tolimesnio tarnavimo trukmę.
Atsiliepimas
1.5. Atsakovė aukščiau minėtame akte nurodė, kad dalinę pastato griūtį lėmė darbų etapų nesilaikymas, vykdant rangos darbus. Darbų suskirstymas etapais nereiškia, kad būtent visi mažesniu numeriu pažymėto etapo darbai turi būti atliekami pirmiausia, jokiu būdu neatliekant jokio kito etapo darbo, nebent tai būtų tiesiogiai nurodyta projekte, pagrindžiant tokį nurodymą. Tokio pagrįsto tiesioginio nurodymo projekte nėra. Tiek darbų rangovas, tiek techninis prižiūrėtojas, susidūrę su faktu, kad perdengimas supuvęs (projekte nurodyta: sijos išsilaikiusios gerai - puvimo ir sutrūnijimo požymių nepastebėta. Fizinis nusidėvėjimas sudaro 10%. Vidutinė normatyvinė jo gyvavimo trukmė, įvertinant nusidėvėjimą - 90 metų.), kol išsispręs papildomi darbų atlikimo klausimai, būdami įsitikinę geru statinio pamato stoviu, pradėjo kasti tranšėją drenažui, kuris pagal projektą turėjo būti giliau už statinio pamato apšiltinamąjį sluoksnį - t. y., giliau nei 60 cm nuo žemės paviršiaus. Pradėjus griūti pastato sienai ir buvo nustatyta, kad pastatas pastatytas be pamatų.
1.6. Pamato sienos griūties tiesioginė priežastis - pamato nebuvimas. Atsakovė, kuriai Projektavimo užduotyje buvo nurodymas įvertinti pastato pamatų stovį, projekte pateikė išvadą, kad pastato pamatai patikimi ir betoninių juostinių pastato pamatų normatyvinė gyvavimo trukmė, įvertinant nusidėvėjimą - 70 metų. Rekonstrukcijos darbus atlikusio rangovo veiksmai kasant projekte numatytą tranšėją rėmėsi šia atsakovės išvada, nei rangovas, nei techninis prižiūrėtojas, nei ieškovė nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad iš tiesų pastatas neturi pamatų ir tranšėjos kasimas pavojingas pastatui. Dėl atsakovės netinkamo sutartinių prievolių įvykdymo laiku neįvertinus faktinės pastato pamatų būklės, t. y., nekonstatavus jų nebuvimo, ieškovė patyrė žalą, apmokėdama už, kaip paaiškėjo, nerekonstruotino pastato rekonstrukcijos techninį darbo projektą, jo ekspertizę, užsakydama ir apmokėdama nereikalingus rangos darbus bei statybos techninės priežiūros paslaugas. Atsakovės netinkamas sutartinių prievolių vykdymas sąlygojo ieškovės nuostolius, tarp jų ir atsakovės veikos yra priežastinis ryšys.
1.7. Nesuprantamas atsakovės atsiliepimo teiginys, kad ji įvykdė projektavimo užduoties 7.4 punkto reikalavimus ir patikrino ne pamatų egzistavimo faktą, o jų būklę. Atsakovė pripažįsta, kad ji sugeba įvertinti galbūt neegzistuojančio objekto būklę, įvertinti jo susidėvėjimo procentą, net nustatyti jo vidutinę normatyvinę gyvavimo trukmę. Analogiška situacija ir su perdengimu. Atsiliepime atsakovė jau nurodė, kad ji neva negalėjo tinkamai įvertinti pastato perdengimo, nes jai nebuvo leista atidengti visų sijų, tačiau išvadą projekte pateikė aiškią ir nedviprasmišką.
1.8. Ekspertizės užsakymui reikalingos priežastys, bent jau abejonės dėl pastato ar jo atskirų konstrukcijų būklės. Tuo tarpu susipažinus su projekte nurodytomis kategoriškomis, nekeliančiomis abejonių išvadomis dėl perdengimo ir pamatų būklės, nei ieškovei, nei statybos darbų rangovui ar techniniam prižiūrėtojui nekilo jokių abejonių dėl pastato perdengimo ar pamato techninės būklės, juo labiau, kad projekte atsakovė numatė ir pamatų apšiltinimą 60 cm gyliu nuo žemės paviršiaus. Būtent apšiltinimo įrengimui ir buvo pradėta kasti tranšėja išilgai vieno pastato sienos, tada ir paaiškėjo, kad projektinio sprendinio apšiltinti pamatą įvykdyti nėra galimybės, nes pamato paprasčiausiai nėra.
1.9. Projektinės užduoties 7.10. punkte nurodyta, kad projektas skirstytinas etapais dėl galimų finansavimo ypatumų. Taip ir buvo padaryta, projektas suskirstytas etapais būtent dėl to, o ne todėl, kad, kaip rašo atsakovė, būtų stengtasi išvengti pastato galimos griūties. Jei daryti prielaidą, kad atsakovė suskirstė darbus etapais būtent siekiant išvengti pastato galimos griūties dėl pamato nebuvimo ir to fakto nepaminėjo projekte, nurodydama esantį stiprų požeminį pamatą, būtų galima įžvelgti atsakovės tyčią. Net ir atsiliepime atsakovė nurodo, kad atlikus įtrūkusio pamato remonto darbus, esamas pamatas turėjo būti tinkamas tolimesnei eksploatacijai, ignoruodamas tą faktą, kad dalis pastato buvo pastatyta visai be pamato. Jei pamato nebuvimo faktas būtų paaiškėjęs darbų pabaigoje, įvykdžius kitus darbus, ieškovės nuostoliai dėl netinkamo pamatų būklės įvertinimo būtų padidėję dešimteriopai (ir dar daugiau), nes administracinės paskirties pastato po rekonstrukcijos be pamatų yra neįmanomas, negalima ir jo eksploatacija.
I. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
2. Atsakovė UAB „Archigroup LT“ atsiliepime į ieškinį, triplike prašo atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė šiuos argumentus, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė:
1.1. Atsakovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir vadovaudamasi jai perduota dokumentacija parengė Pastato techninio darbo projektą. Ieškovė iš atsakovės neužsakė tyrinėjimo paslaugos, todėl atsakovė pastato būklę vertino vizualiai, neatlikdama jokių papildomų pastato konstrukcijų atidengimo ar atkasimo darbų. Atsakovė įvertino pastato perdengimą tarp pirmojo aukšto ir palėpės būklę pagal lubose esančią atodangą. Vizualiai per atodangą matoma medinė sija buvo išsilaikiusi gerai, puvimo ar sutrūnijimo požymių atsakovė nepastebėjo. Atsakovė negalėjo įvertinti visų perdangos medinių sijų būklės, nes pastate buvo įsikūręs Dienos centras, pastatas apžiūros metu buvo aktyviai naudojamas, todėl atsakovei nebuvo leista atidengti visų Pastato medinių sijų. Atsakovė taip pat vizualiai įvertino pastato pamatų būklę.
1.2. Tyrinėjimo rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė su atsakove sudarė projektavimo darbų sutartį. Projektavimo užduotyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog tyrinėjimo dokumentų ieškovei nereikia. Dėl to objekte nebuvo atliekami kasinėjimo darbai, nebuvo nustatinėjama ar pastate pamatai yra įkasti į žemę ir, ar jie yra tinkamame gylyje. Pamatai buvo nurodyti ieškovės pateiktoje kadastrinėje byloje, jie buvo vizualiai matomi, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti pamatų egzistavimu ir vykdydama projektavimo užduoties 7.4 punktą vizualiai įvertino pastato konstrukcijų būklę.
1.3. LR teisinėje reglamentacijoje neįtvirtinta, kada turi būti atliekami statinio tyrimai. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė privalėjo atlikti visus būtinus statybinius tyrinėjimus, kadangi šie tyrinėjimai, esant reikalui, galėjo būti atlikti ir pastato rekonstrukcijos statybos darbų vykdymo metu. Būtent ieškovė privalėjo suformuluoti tyrinėjimo užduotį ir/arba užsakyti pastato ekspertizę. Tikėtina, jog ieškovė pastato tyrinėjimo darbų ar pastato ekspertizės neužsakė siekdama sumažinti statybos išlaidas, todėl ieškovė privalo prisiimti visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes.
1.4. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų fakto. Ieškovė iš atsakovės neužsakė pastato tyrinėjimo darbų projektavimo užduoties. Atsakovė projektą atliko pagal ieškovės užduotį, todėl pastato pamatų atkasimo/atidengimo darbai nebuvo atliekami. Atsakovė pastato pamatus įvertino atlikusi vizualinę jų apžiūrą. Ieškovė neginčija aplinkybės, jog atliekant vizualinę pamatų apžiūrą pamatų gylio trūkumo nustatyti nebuvo galimybės, todėl atsakovė turi būti laikoma tinkamai atlikusi savo kaip projektuotojo pareigas.
1.5. Pastato griūtį lėmė ne atsakovės projektiniai sprendiniai, o ieškovės projektinių sprendinių nesilaikymas. Projekte pastato rekonstravimas buvo išskirtas į etapus, siekiant užkirsti kelią pastato griūčiai. Vienas iš Projekto tikslų buvo palikti nepakeistą pastato pamatams tenkančią apkrovą, todėl atlikus įtrūkusio pamato remonto darbus, esamas pamatas turėjo būti tinkamas tolimesnei eksploatacijai. Ieškovė nesilaikė pastato rekonstravimo etapų ir pašalinusi pastato laikančiąsias/rišančiąsias konstrukcijas (perdangos sijas), bei neįrengusi naujų pastato perdangos sijų, pradėjo prie sekančio pastato rekonstravimo darbų etapo - atkasė tranšėją drenažui. Tranšėjų kasimo darbai atlikti šiurkščiai pažeidžiant atitinkamų statybos darbų technologinius reikalavimus (draudžiama atkasti pamatus išilgai visai pastato sienai). Būtent dėl šių priežasčių pastato sienos neteko stabilumo, jų tarpusavyje nebelaikė perdangos sijos, ir įvyko dalinė pastato griūtis.
1.6. Vadovaujantis LR CK 6.696 straipsnio 1 dalimi už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto. Šiuo atveju statinio rangovas UAB „SPD Armanda“ nesivadovavo projektiniais sprendiniais ir pažeidė rangos darbų etapų eiliškumą, statybos darbų technologinius reikalavimus, o statinio techninis prižiūrėtojas UAB „Prie Lėvens“ leido vykdyti statybas nesilaikant projektinių sprendinių bei technologinių reikalavimų, todėl šie statybos subjektai yra atsakingi už ieškovei kilusius nuostolius.
1.7. Pamatai, pasak techninio prižiūrėtojo, aplink pastatą iš esmės egzistavo, o jų nebuvo tik ties 1-osios ašies siena. Vadovaujantis ieškovės užimta pozicija, atsakovė neva privalėjo patikrinti visus pastato pamatus ir patikrinti ar dalies pamatų netrūksta. Tokiems veiksmams atlikti būtų reikėję atkasti viso pastato pamatus ir išardyti viso pastato grindinį. Akivaizdu, jog tokie veiksmai būtų neracionalūs ir nesuderinami su ekonomine logika. Atsakovė tinkamai atliko savo kaip projektuotojo ir tyrinėtojo pareigas ir jas atliko vadovaudamasi STR nurodytomis instrukcijomis. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo argumentus dėl tyrinėjimo darbų, nenurodo nei vieno teisės akto, kuris patvirtintų jos poziciją. Ieškovė remiasi tik projektavimo užduoties 7.4 punktu, kuriame nurodytas reikalavimas įvertinti pastato pamatų stovį. Atsakovė tinkamai įvykdė projektavimo užduotį ir kokybiškai atliko ieškovės užsakytus projektavimo darbus. Dėl to ieškinys laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu.
II. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
3. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 10 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. SŽ-103 tiekėjas UAB „Archigruop LT“ (toliau – atsakovė arba rangovė) įsipareigojo parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) techninio darbo projektą, o pirkėjas - Kelmės rajono savivaldybės administracija (toliau – ieškovė arba užsakovė) įsipareigojo mokėti sutarties kainą už tinkamai suteiktas paslaugas pagal sutarties sąlygas. Techninis darbo projektas turėjo būti parengtas pagal projektavimo užduotį (Sutarties specialiųjų sąlygų priedas Nr. 1).
5. Projektas „Mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas ir paskirties keitimas į administracinę“ Nr. A6-2017-039-XX-TDP buvo parengtas 2017 m. rugsėjo 18 d. 2017 m. spalio 24 d. už jį ieškovė atsakovei sumokėjo sutartyje nustatytą sumą – 5500,00 Eur.
6. Taigi tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai projektavimo rangos teisiniai santykiai, kai ieškovė Kelmės rajono savivaldybės administracija yra pastato techninio projekto užsakovė, atsakovė UAB „Archigruop LT“ – rangovė.
7. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Viena iš rangos rūšių yra CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo ranga.
8. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis).
9. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Tam, kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Taigi tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma.
10. Techninio projekto tinkamas parengimas yra šalių projektavimo rangos susitarimo dalykas, o šio įsipareigojimo netinkamas įvykdymas yra laikytinas sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu. Byloje kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės rangovui (atsakovei) taikymo už projektavimo rangos sutarties (ne)tinkamą įvykdymą.
11. Ieškovė byloje įrodinėja, kad pastato rekonstravimas pagal atsakovės parengtą techninį darbo projektą nėra galimas, nes jis buvo parengtas netinkamai, t.y. jame nurodyti sprendiniai neatitiko ketinamo rekonstruoti pastato faktinės situacijos, kuriai paaiškėjus statybos darbai (rekonstravimas) pagal projektą nėra galimi.
12. Ginčo Projekte esamų konstrukcijų būklės aprašyme nurodyta: „Esamo pastato dengimas medinis iš sijų <...> sijos išsilaikiusios gerai - puvimo ir sutrūnijimo požymių nepastebėta. Fizinis nusidėvėjimas sudaro 10%. Vidutinė normatyvinė gyvavimo trukmė, įvertinant nusidėvėjimą - 90 metų“; „Esamo pastato pamatai yra betoniniai monolitiniai juostiniai seklieji. Visumoj sėdimų pamatuose nepastebėta, išskyrus vienoje vietoje pamatas yra trūkęs. Fizinis nusidėvėjimas sudaro 20%. Vidutinė normatyvinė gyvavimo trukmė, įvertinant nusidėvėjimą - 70 metų.“ Perdengimą Projekte numatyta stiprinti, sutankinant medinių sijų žingsnį, pamatų įtrūkimo vietoje sumontuoti siją, įtrūkimus užpildant plėtriuoju betonu. Projekte pamatą numatyta apšiltinti iki 60 cm gylio nuo žemės paviršiaus.
13. Pradėjus Pastato rekonstrukciją, atidengus stogą, nustatyta, kad perdengimo sijos pažeistos puvinio, vietomis sulūžusios, nebetinkamos tolimesniam eksploatavimui. Vykdant kitus statybos darbus (atkasus tranšėją drenažui), nustatyta, kad Pastatas neturi Projekte nurodytų betoninių monolitinių juostinių sekliųjų pamatų, pamato trūkimo vietoje pamatas apie 20 cm įgilintas į gruntą, o ties 1-ąja ašimi išorinė siena sumūryta tiesiai ant sutankinto grunto. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nekilo. Tačiau atsakovės teigimu, Projektavimo sutartis neapėmė tyrinėjimo darbų, todėl ji nėra atsakinga už tai, kad Projekto nėra galimybės įgyvendinti bei ieškovė privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.
14. Statybos darbų techninis projektas, vykdant rekonstrukcijos darbus objekte, buvo privalomas, taigi, jokie rekonstrukcijos darbai nesant tokio projektą ar esant netinkamam projektui negali vykti. Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai (STR 1.04.4:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 15 punktas).
15. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Projekto nėra galimybės įgyvendinti dėl to, kad ketintas rekonstruoti pastatas faktiškai yra be pamatų. Tai, kad Projekte nebuvo numatyti sprendiniai dėl medinių sijų demontavimo/pakeitimo, nes pradėjus statybos darbus paaiškėjo, kad yra pažeistos puvinio ir nebetinkamos tolimesniam eksploatavimui, sprendžiant dėl statybos darbų nutraukimo nepasiekus Projekto tikslų, esminės įtakos neturėjo. Todėl teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką (šios aplinkybės turėtų reikšmės, jeigu būtų prašoma: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje), šiuo klausimu plačiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė byloje nekėlė ginčo dėl ieškovės pasirinkto netinkamo teisių gynimo būdo, į ieškinį atsikirsdama tuo, kad pagal sutartį ji neprisiėmė prievolės atlikti pamatų būklės tyrimą.
16. Teismo vertinimu, nepagrįsti atsakovės argumentai, kad Projektavimo sutartis neapėmė pamato tyrinėjimo darbų. Projektavimo užduoties 7.4 punkte nustatytas reikalavimas įvertinti pastato pamatų stovį, jei reikalinga numatomas jų sutvirtinimas. Taigi šalys sutartyje sulygo, kad atsakovė atliks reikiamus pamatų tyrimus, kurių pagrindu bus padarytos išvados apie poreikį stiprinti esamas konstrukcijas. Akivaizdu, kad šie tyrimai buvo aktualūs, nes buvo rekonstruojamas senas pastatas (statybos pabaigos metai - 1956), po rekonstrukcijos pastogė turėjo tapti techniniu aukštu, apšiltintos sienos, taigi buvo aktualu ar esamos pasato konstrukcijos (pamatai) išlaikys apkrovas.
17. Atsakovė nurodė, kad ji įvertino pamatų būklę tik vizualiai juos apžiūrėjusi (kiek matėsi jų virš grunto) bei pagal ieškovės pateiktą kadastrinių matavimų bylą. Akivaizdu, kad atsakovės atlikti tyrimai (pamatų įvertinimas) nebuvo pakankami tarp šalių sudarytos sutarties bei STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nuostatų kontekste. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog atliekant vizualinę pamatų apžiūrą, neatkasus jų dalies turinčios būti po žeme, šio trūkumo nustatyti nėra galimybės. Nepaisant to, Projekte atsakovė nurodė, kad visumoj sėdimų pamatuose nepastebėta, išskyrus vienoje vietoje pamatas yra trūkęs, o betoninių juostinių pastato pamatų normatyvinė gyvavimo trukmė, įvertinant nusidėvėjimą - 70 metų. Pagal Projektą numatyta pamatų apšiltinimas 60 cm gyliu nuo žemės paviršiaus, o įtrūkusį pamatą sustiprinti, įtrūkimo vietoje sumontuojant metalinę siją, taip pat projektuotojas patvirtino, kad visi projekto sprendiniai atitinka STR reikalavimus, t.y. statinys pagal projekte numatytus sprendinius gali būti rekonstruojamas.
18. STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 6 punkte numatyta, kad statinių tyrimų tikslas – įvertinti esamų statinių techninę būklę ir pateikti tyrimų ataskaitą, joje nurodant rekomendacijas dėl statinio ekspertizės atlikimo reikalingumo, kad suprojektuoti ir pastatyti statiniai: per visą naudojimo laiką atitiktų esminius statinių reikalavimus; nesukeltų gretimų statinių deformacijų; atitiktų statinių normatyvinės kokybės reikalavimus. Taigi teisinis reglamentavimas aiškiai apibrėžia, kad tyrimai turi būti atlikti tam, kad bendruoju požiūriu statinys būtų saugus. Statinių tyrimams priskiriama: 1. statinių (jų dalių) apžiūra; 2. statinių (jų dalių) matavimai ir (ar) bandymai (STR 1.03.01:2016 9 punktas). Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad nepakako vien tik dalinės (tik virš grunto esančios dalies) pamatų apžiūros, neatkasus ir neįvertinus jų dalies privalančios būti žemėje. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. N., atlikęs statybos techninę priežiūrą, taip pat patvirtino, kad siekiant įvertinti pamatų stovį, atsakovė turėjo pasirinktose vietose atsikasti pamatą. Teismas sutinka su ieškove, kad rekonstrukcija pagal parengtą techninį darbo projektą, paaiškėjus, kad pamato nėra, nėra galima, t.y. projektavimo tikslai neįgyvendinami, o tai yra pagrindas laikyti, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Kad pagal parengtą Projektą dėl ieškovės nurodytų priežasčių negalėjo vykti statybos darbai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. N., tai konstatavo ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija (2019 m. vasario 13 d. protokolas). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad statybos darbai turėjo būti finansuojami Europos sąjungos, pakeitus sprendinius, kurie nenumatyti finansavimo srityje, arba laiku neįgyvendinus projekto statybos darbai nebūtų finansuojami bei savivaldybė tokį projektą būtų finansiškai nepajėgi įgyvendinti arba ekonomiškai tai jai būtų nenaudinga.
19. Teismas sutinka su ieškove, kad nors pagal projektavimo užduotį užsakovė nereikalavo iš rangovo tyrimo dokumentų, tačiau tai nereiškia, kad pagal projektavimo užduotį (7.4 punktas) pastato pamatų stovis neturėjo būti įvertintas. Tą iš esmės pripažįsta ir pati atsakovė, atlikusi statinio konstrukcijų (pamato ir kitų statinio konstrukcijų) tyrimą, t.y. vizualiai apžiūrėjusi virš grunto esančius pamatus (STR 1.03.01:2016 9.1. punktas) bei nurodžiusi duomenis apie pamatų būklę, tačiau kaip paaiškėjo vėliau statybos darbų etape šie duomenys buvo klaidingi. Pažymėtina ir tai, kad paslaugos teikėjui (šiuo atveju atsakovei) sudarius sutartį ir priėmus užduotį, ši įgyja jam teisinę galią, be to, jai tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.702 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai, CK 6.703 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas sutinka su ieškove, kad atsakovė pati galėjo pasirinkti kokiu būdu įvertins pastato konstrukcijos būklę, nes ieškovei buvo svarbu tik pats rezultatas, t.y. nustatyta faktinė pastato konstrukcijų būklė. Todėl teismui nustačius, jog atsakovės atliktas tyrimas (pamatų įvertinimas) nebuvo pakankamas, atsakovei tenka sutarties neįvykdymo/netinkamo įvykdymo padarinių rizika. Pastebėtina, kad apsiimdama pagal projektavimo užduotį atlikti projektavimo darbus atsakovė, kuri yra verslininkė ir savo srities profesionalė, suteikė teisėtą lūkestį užsakovui, kad ji darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamus tyrimus, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų.
20. Ieškovė dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo patyrė 11650,98 Eur išlaidų (nuostolių), kurias sudaro: 1) 5500 Eur už techninio darbo projekto parengimą; 2) 182,75 Eur už techninio darbo projekto ekspertizę; 3) 5568,23 Eur už atliktus statybos darbus; 4) 400 Eur už statybos techninę priežiūrą. Šiuo atveju ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, t. y. kyla iš netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat su projektavimo rangos sutartyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis.
21. Pagal CK 6.703 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą arba normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
22. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013 priimtoje nutartyje, nors nei projektavimo ir tyrinėjimo rangą reglamentuojančiose, nei bendrosiose rangai skirtose teisės normose tiesiogiai nėra įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti grąžinti visą rangovui sumokėtą atlyginimą, tokios teisių gynimo priemonės taikymas taip pat nėra draudžiamas (CK 1.138 straipsnis). Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, toks kreditoriaus pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio eurų. Teismo vertinimu, ieškovo žalą sudaro ir kitos su tuo susijusios užsakovo patirtos tiesioginės išlaidos (nuostoliai), nes jeigu rangovė būtų tinkamai įvertinusi pamatų stovį (nustačiusi, kad pamatų žemėje nėra), ieškovė būtų atsisakiusi rekonstruoti pastatą ir šių išlaidų nebūtų patyrusi (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
23. Teismui nenustačius užsakovo kaltės dėl atsakovės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis). Ieškovė tiek prieš perkant projektavimo darbus, tiek gavusi projektą, buvo įsitikinusi, kad pastato pamatai egzistuoja, abejoti projektiniais sprendiniais ar juos tikrinti ieškovė neturėjo pagrindo, juolab, kad užsakant projektavimo darbus buvo aiškiai nustatyta projektuotojui užduotis įvertinti pastato pamatų stovį. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad pastatas sugriuvo dėl to, kad nebuvo laikytasi darbų eiliškumo, ar, kad buvo iškasta per didelė tranšėja neturi teisinės reikmės šiai bylai, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymas, o ne pastato griūties priežastys. Ieškovė byloje neįrodinėja, jog pastatas sugriuvo būtent dėl to, kad buvo netinkamai parengtas Techninis darbo projektas ir patirtų nuostolių dėl pastato griūties iš atsakovės nereikalauja.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog rangovui netinkamai atlikus darbus, užsakovas turi teisę pasirinkti ieškinyje nurodytą pažeistų teisių gynybos būdą ir reikalauti grąžinti viską, ką atsakovė gavo pagal sutartį, taip pat atlyginti kitus su tuo susijusius tiesioginius nuostolius, t.y. ieškovės patirtas išlaidas už techninio darbo projekto ekspertizę, iki jų sustabdymo atliktus statybos darbus, už statybos techninę priežiūrą, todėl ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti, ieškovei priteistina iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
26. Kiti šalių argumentai teisiškai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
28. Ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ji bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai).
29. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagal įstatymą šioje byloje valstybei mokėtinas 350 Eur žyminis mokestis, tenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 20,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 370,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Archigroup LT“ 11 650,98 Eur (vienuolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt eurų 98 ct) nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Archigroup LT“ 370,65 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.