Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal D. G. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu trejiems metams, Lietuvos Respublikos BK 64 str. pagrindu paskirta bausme subendrinta dalinio sudejimo budu su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2004-09-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta laisves atemimo trejiems metams ir šešiems menesiams bausme, ja atliekant pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, i bausmes atlikimo laika iskaitant laikino sulaikymo laika nuo 2006-04-11 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš D. G. priteista 3614 (trys tukstanciai šeši šimtai keturiolika) Lt. Valstybinei ligoniu kasai žalos atlyginimo.

D. G. nuteistas už tai, kad jis 2006-03-29 apie 18.30 val. prie parduotuves „Delikata“, esancios (duomenys neskelbtini), priejo prie V. L. ir peiliu idurdamas jam i pilva, padare nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi pilvo sienos dešines puses kiaurymine - durtine - pjautine žaizda su skrandžio pažeidimu, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendi bei priimti nauja nuosprendi ir nuteisti ji už ta nusikalstama veika, kuria jis nuoširdžiai pripažista padares ir nurodo, kad jis buvo nuteistas už vagyste iš V. L. sugyventines buto. Kolonijoje iš artimuju ir pažistamu sužinojo, kad V. L. grasino susidoroti su juo. 2005-11-26 už gera elgesi buvo paleistas anksciau laiko, todel susitiko su V. L. ir nesutarimus išsprende, pažadejes užmoketi 500 Lt. Nei pirmo, nei sekancio susitikimu metu, priešingai nei nustate pirmosios instancijos teismas, konfliktu nebuvo. Todel suprantama, kad jis smurto emesi ne puolimui, o gindamasis nuo pavojingo kesinimosi; ta patvirtina ir nukentejusysis. Nors teismas neneige, kad nukentejusysis bande suduoti kumšciu apeliantui i veida, taciau nuosprendyje pažymejo, kad nukentejusysis jokio smurto prieš ji nepanaudojo. Todel apeliantas isitikines, kad jis galejo itin susijaudinti bei nesamoningai sužaloti V. L..

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas pagristai nuteistojo D. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.) kvalifikuojamas tik nustacius aplinkybiu, nurodytu minetame straipsnyje, visuma: 1) nukentejusiojo asmens neteisetas ar itin ižeidžiantis kaltininka ar jo artima asmeni poelgis, 2) staiga kiles kaltininko didelis susijaudinimas del tokiu nukentejusiojo veiksmu, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas i nukentejusiojo asmens neteiseta ar ižeidžianti poelgi. Neteisetais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininka ar jo artima asmeni nukreiptas priešingas teisei nukentejusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kesinimusi i asmens gyvybe, sveikata, turta, smugiu sudavimu, kankinimu, laisves atemimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurta, tyciojimusi, šantažu ir kitaip. Spresdamas, ar nukentejusiojo poelgis yra itin ižeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas i bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentejusiojo tyciniai veiksmai prieštarauja morales bei doroves principams, pažeidžia žmogaus garbe ir oruma ir kokia itaka tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualiu savybiu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegiju nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2007, 2K-626/2007). Atsakas i neteiseta ar ižeidžianti poelgi turi sekti iš karto po nukentejusiojo veiksmu, nes fiziologinio afekto busena, kai asmuo jaucia dideli susijaudinima, tesiasi labai trumpa laika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 1999 m. gegužes 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/1999 // Teismu praktika, 1999, Nr. 11).

Nuteistasis D. G. pirmosios instancijos teismo posedžio metu paaiškino (t.2, b.l. 90), kad V. L. pradejo reikalauti iš jo skolos, bet jis pasake, kad nera skolingas ir nieko neduos, V. L. norejo ištraukti iš jo pinigus, ištraukti iš kišenes, nors jis pinigu neturejo. Dure V. L., nes buvo susijaudines, išsigandes, nesuprato, ka dare, išsigando V. L., kad atims pinigus, nes užpuole ji, bande smogti. Apeliaciniame skunde jis tik nurode, kad V. L. paleidus kumšcius i darba jis galejo itin susijaudinti ir nesamoningai sužaloti V. L.. D. G. parodymai, kad jis buvo susijaudines, išsigandes, nesuprato, ka dare, vertintini kritiškai, kadangi nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu buvo nenuoseklus, prieštaravo tiek jo ankstesniems, tiek teismo metu duotiems parodymams. 2006-10-06 itariamojo apklausos pas ikiteismini tyrimo teiseja metu jis paaiškino (t.1, b.l. 68), kad po to, kai jis maždaug prieš metus apvoge V. L. sugyventines buta, V. L. ant jo pyksta ir mano, kad jis yra jam skolingas, keleta kartu iš jo reikalavo pinigu. Susitikus V. L. iš pradžiu su pastaruoju pakalbejo V. K., o kai jis su V. L. liko dviese, V. L. vel pareikalavo, kad jam duotu pinigu. Jis atsake, kad jokiu pinigu jam neduos, tuo metu V. L. norejo suduoti jam kumšciu, bet jis labai susijaudino ir išsigando, kad V. L. ir toliau ji muš, todel išsitrauke peili, atlenke ji, ir kai V. L. priartejo prie jo, jam peiliu viena karta dure i pilvo sriti. D. G. 2006-04-12 itariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 63-64) paaiškino, kad V. L. jokiu peiliu ar kitu daiktu nežalojo, nekonfliktavo. 2006-04-13 itariamojo papildomos apklausos metu jis paaiškino (t.1, b.l. 65), kad 2006 m. kovo men. kartu su V. L. buvo užejes i viena parduotuve. Kita karta užejus i parduotuve, pardaveja pasake, kad rašys pareiškima, neva jis su V. L. pavoge SIM korteles. Del to jis labai supyko ant V. L., nes apie tai nieko nežinojo. Veliau jis pamate einanti V. L., priejes prie jo ir nieko nesakes dure viena karta V. L. i pilva sulankstomu peiliu. Kolegija mano, kad D. G. taip pateikdamas ivykius, siekia švelnesnes baudžiamosios atsakomybes. Kolegija nemano, kad D. G. dure V. L., nes staiga labai susijaudino del neteiseto asmens poelgio, kadangi jis, kaip nurodo skunde, dar kolonijoje iš artimuju ir pažistamu sužinojo, kad V. L. grasino susidoroti su juo, nuteistasis teigia pats pasakes, kad skolos negražins, o nukentejusysis teige, smurta prieš nuteistaji ketines naudoti jau ne pirma karta, tad susidariusios aplinkybes nebuvo tokios jau netiketos ir pavojingos. Be to, nuteistasis prieštaringai nurode, kodel jis labai susijaudino: pirmosios instancijos teismo posedyje jis parode, kad jis pinigu neturejo, bet išsigando, kad atims pinigus. 2006-10-06 itariamojo apklausos pas ikiteismini tyrimo teiseja metu jis paaiškino, kad jis labai susijaudino ir išsigando, kad V. L. ir toliau ji muš, apklausose ikiteisminio tyrimo metu jis nenurode del ko galejo staiga labai susijaudinti, apeliaciniame skunde jis nurodo tik, kad galejo itin susijaudinti ir nesamoningai sužaloti V. L., taciau nenurodo, kad buvo susijaudines.

Nukentejusysis V. L. pirmosios instancijos teismo posedžio metu (t.2, b.l. 90-91) parode, kad D. G. buvo apvoges jo sugyventine, todel buvo piktas ir visada sutikes ji mušdavo. Kadangi buvo išgeres, pasikviete D. G. ir norejo mušti, kad gražintu pinigus, gal sudave viena smugi, neprisimena ar tuoj D. G. jam dure. Pretenziju D. G. neturi. Jis tik pareikalavo pinigu, norejo trenkti D. G. ir jis dure. Nukentejusiojo parodymai buvo iš dalies nenuoseklus, prieštaravo nuteistojo paaiškinimams ir apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybems ir iš dalies vertintini kaip noras palengvinti D. G. padeti, taciau jo kaltes nepaneigia. Ikiteisminio tyrimo metu 2006-04-05 apklausos metu V. L. parode (t.1, b.l. 27-28), kad buvo vienas prie iejimo i parduotuve „Delikata“, tuo metu pro šali ejo pažistami N. K. ir D. G.. Jis kažko paklause N. K., tada pastarajam iš už nugaros išlindo D. G., jis pasakes, kad pasitrauktu ir duotu pakalbeti su N. K., o tada D. G. jam kažkokiu aštriu daiktu dure i pilva, ir V. L. dar kumšciu sudave i krutine. Praše ji pripažinti nukentejusiuoju, taciau pareiškimo rašyti policijai atsisake.

Liudytojas N. K. pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode (t.2, b.l. 91), kad sutikus V. L. jis pasisveikino ir nuejo, D. G. liko su V. L., jie kalbejosi. Maždaug po 10 minuciu ji pasivijo D. G. ir pasake, kad išsprende problemas su V. L.. Ikiteisminio tyrimo metu, 2006-04-05 apklausos metu N. K. parode (t.1, b.l. 43-44), kad sutiko V. L., kuris jo kažko paklause, o jis atsake ir nuejo neatsisukdamas. D. G. ji, nepraejus 5 min, pasivijo, pasake, kad atkeršijo V. L.. Prieš tai D. G. kažka minejo jam, kad yra piktas ant V. L.. Kolegija mano, jog šio liudytojo parodymai nepatvirtina D. G. versijos, kad jis dure V. L. staiga labai susijaudines del neteiseto poelgio, esant dideliam išgasciui.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. numatyta, kad butinosios ginties ribu peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo. Butinosios ginties ribu peržengimu nelaikoma del didelio sumišimo ar išgascio, kuri sukele pavojingas kesinimasis, padaryta veika. Atsižvelgus i išdestyta ir i tai, kad nuteistasis D. G. teismo posedžio metu paaiškino, kad mate, jog V. L. rankose nieko neturejo, buvo neginkluotas, veikos padarymo metu buvo tik bandes suduoti kumšciu apeliantui i veida, i kuno vieta, i kuria V. L. buvo durta peiliu, kolegija mano, kad D. G. galima gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo. Be to, pažymetina, kad, pagal susiklosciusia teismu praktika, abipusiu muštyniu metu teises i butinaja ginti nebuna (Aukšciausiojo teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K–638/2007, 2K–9/2007).

Nuosprendžio 2 t. 117 p. minimas 136 str. 1 d., nors nustatomojoje ir aprašomojoje dalyse kalbama apie sunku kuno sužalojima ir dideli susijaudinima net nekalbama. Cia rašybos klaida.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. G. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, D. G. asmenybe, atsakomybe lengvinancia bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.

Nuteistasis D. G. padare tycini sunku nusikaltima (BK 11 str. 5 d., BK 135 str. 1 d.). D. G. asmenybe charakterizuotina neigiamai: anksciau jis teistas 10 kartu, nedirba, teistumai neišnyke, nusikalstama veika, už kuria nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padare budamas lygtinai paleistas iš pataisos namu (t.1, b.l. 109, t.2, b.l. 108).

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Nuteistasis D. G. nusikaltima padare neišnykus teistumui, todel jam pagristai paskirta laisves atemimo bausme. Nuteistasis D. G. ne karta buvo nuteistas realia laisves atemimo bausme, lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos metu padare nusikalstama veika, už kuria nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskiriant laisves atemimo bausme. Pirmosios instancijos teismas paskyre laisves atemimo bausme, ženkliai mažesne nei Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis.

Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendis teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

nuteistojo D. G. apeliacini skunda atmesti.