- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-360-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01284-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- AB DNB bankas
- Ieškovas
- S. V.
- Kreditorius
- AB DNB bankas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-360-755/2016
2016 m. balandžio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-50-205/2016 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui – išieškotojui AB DNB bankas, suinteresuotam asmeniui antstolei V. Š. dėl arešto turtui panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti antstolės V. Š. 2015 m. spalio 23 d. turto arešto aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais areštuota transporto priemonė ir statiniai. 2016 m. sausio 12 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdymo procese pagal antstolės V. Š. 2015 m. spalio 23 d. turto arešto aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovo prašymas tenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdymo procese pagal antstolės V. Š. 2015 m. spalio 23 d. turto arešto aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas ieškovo ieškinys.
Teismas, išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, nustatė, kad antstolė V. Š., vykdydama Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. B. 2015 m. liepos 28 d. vykdomuosius įrašus Nr. 14-3260 ir 14-3256, atsakovo - išieškotojo AB „DNB“ bankas naudai 2015 m. spalio 23 d. areštavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) pagal turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. spalio 23 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje ieškinio pagrįstumas nėra vertinamas, o netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir toliau vykdant išieškojimo veiksmus, teismas sprendė, kad atsirastų kitos galimai neteisėtos pasekmės, kurias, patenkinus ieškovo ieškinį, nuginčyti būtų inicijuojami nauji teisminiai procesai. Teismas laikė, kad, nesustabdžius išieškojimo veiksmų vykdymo procese, nebūtų užkirstas kelias galimam tolimesniam ieškovo teisių pažeidimui bei galimiems naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti, todėl padarė išvadą, kad prašymas tenkintinas ir taikytina laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti antstolės V. Š. veiksmus vykdymo procese pagal 2015 m. spalio 23 d.turto arešto aktus iki ieškinio išnagrinėjimo dėl arešto turto panaikinimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu AB DNB skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį, prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti iš S. V. bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atskiruoju skundu atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo pateiktam išaiškinimui 2015-04-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-528-370/2015, dėl laikinųjų apsaugos priemonių - įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo – taikymo. Nurodo, kad sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, bet ne teismas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus vykdant vykdomąjį dokumentą - vykdomuosius įrašus. Išieškojimo veiksmų sustabdymas dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl turto areštų panaikinimo, kur atsakovu traukiamas AB DNB bankas, prieštarautų sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.)Pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi preliminariai įvertinti ieškinio teisinius bei faktinius argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas savo išvadų, kurios sudarytų teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė.
Visų pirma, ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl turto arešto panaikinimo. CPK 603 str. 1 d. nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tuo tarpu, šiuo atveju ginčo dėl turto priklausymo nėra, t. y. nekeliamas klausimas dėl turto priklausomybės, todėl toks ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas ieškinys, ieškovas negali pasinaudoti CPK įtvirtintu specialiu teisių gynimo būdu - pateikti ieškinį dėl turto arešto panaikinimo (CPK 603 str.). Be to, ieškovas, kuris yra vykdymo proceso dalyvis, savo teises gali ginti vykdymo procese ginčydamas antstolės surašytus turto arešto aktus, bet ne ginčo teisenos tvarka prašydamas panaikinti turto arešto aktus.Todėl, atsakovas teigia, teismas neturėjo pagrindo priimti nagrinėti ieškovo ieškinį .
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad turto arešto aktai yra surašyti remiantis vykdomaisiais dokumentais. Antstolė patvarkymais dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti konstatavo, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti šiuos vykdomuosius dokumentus vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, pažymi, kad vykdomieji įrašai nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Turto arešto aktai surašyti esant teisiniam pagrindui.Atsakovas pažymi, kad ieškinio argumentai dėl ieškinio senaties taikymo nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nes sprendžiamas klausimas dėl antstolio surašytų turto arešto aktų, vykdant vykdomuosius dokumentus, teisėtumo. Pats ieškovas pasižadėjo AB DNB grąžinti savo ir I. B. paskolas iki 2005-12-31, todėl ieškovo argumentai, kad bankas iki 2011-08-11 (t.y. per 10 metų) turėjo jam pareikšti pretenzijas dėl paskolos grąžinimo yra nepagrįstas, nes ieškovui pateikus pasižadėjimą iki 2005-12-31 grąžinti paskolas, ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo nuo 2005-12-31 ir 10 metų ieškinio senaties terminas sueitų tik 2015-12-31.
Atsakovas pažymi, kad teismas įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymą gali sustabdyti ne kiekvienoje byloje, o tik išimtinais atvejais, jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė,kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių,jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai nebeįmanomas ir jeigu tokiu sustabdymu nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, tarp ieškovo pareikšto ieškinio ir prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra ryšio. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė atsakovo kaip išieškotojo teisę atgauti skolą pagal teisės normų nustatyta tvarka priimtus vykdomuosius dokumentus (notarės R. B. 2015-07-28 vykdomuosius įrašus), pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus (CPK 145 str. 2 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka CPK 145 str. 2 d. reikalavimų. Apibendrinant atsakovas nurodo, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas ir neįrodyta grėsmė dėl sprendimo galimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi ieškovo pareikšto ieškinio pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti nagrinėti, todėl pagal CPK 337 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jis padavė ieškinį dėl antstolės taikyto jo turtui arešto, kurį siekia panaikinti. Mano, kad tuo pačiu metu negali vykti vienas kitam prieštaraujantys procesai -areštuoto turto pardavimas iš varžytinių ir bylos dėl arešto šiam turtui panaikinimo nagrinėjimas. eigia, kad atsakovas atskiruoju skundu nepagrindė, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neatliko preliminaraus ieškinio teisinių bei faktinių argumentų įvertinimo. Ieškovas pažymi, kad reiškia ieškinį vadovaudamasis CPK 5 str.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.
Atsakovas AB DNB bankas ginčija Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį remdamasis pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybe, grėsmės dėl sprendimo galimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo neįrodytumu, tuo, kad teismas neturėjo pagrindo priimti nagrinėti ieškinį bei sustabdyti vykdymo veiksmus,atliekamus pagal vykdomąjį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
Preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
Apelianto dėstomi atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja, kad ieškovo ieškinys yra teisiškai nepagrįstas, nes ieškovas negali naudotis CPK 603 str. 1 d. įtvirtintu specialiu teisių gynimo būdu (pateikti ieškinį teisme dėl turto arešto panaikinimo, kadangi ieškovas yra vykdymo proceso šalis), bei argumentai, susiję su tuo, kad ginčijami turto arešto aktai surašyti pagrįstai, nagrinėjamos bylos kontekste pagal savo pobūdį vertintini kaip argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą ir tokie argumentai teismo negali būti iš esmės vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pagal atsakovo nurodytus argumentus ieškovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, o dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, iš S. V. ieškinio matyti, kad jis nereiškia reikalavimų CPK 603 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovo ieškinys dėl arešto turtui panaikinimo yra priimtas, LITEKO duomenimis iš esmės išnagrinėtas, dėl jo teismo procesinis sprendimas bus skelbiamas 2016-06-06, todėl ,atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, vertinti, ar teismas turėjo pagrindą priimti nagrinėti ieškinį, nėra faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jau preliminarus įrodymų vertinimas teismui leido spręsti, jog ieškovo S. V. ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Suprantama, kad turto arešto aktų surašymas vykdomosiose yra viena iš prielaidų vykdymo veiksmams atlikti. Jų panaikinimo atveju, vykdymo veiksmai, kurių pasėkoje areštuotas turtas galėtų būti perleistas tretiems asmenims, gali sąlygoti ženklių neigiamų turtinių pasekmių kilimą ieškovui, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas pateisinamas, iš esmės nepažeidžia kreditoriaus ir skolininko interesų balanso, ir priešingai, nei teigia atsakovas, pilnai patvirtina, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nepagrįstai akcentuoja tai, jog sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.), sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.), o visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, bet ne teismas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nesprendė teismo sprendimo ar nutarties vykdymo klausimo, bet taikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė vykdymo veiksmus vykdymo procese pagal antstolės arešto aktus vykdomosiose bylose. Būtent teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). CPK 145 str. reglamentuotos taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, o nagrinėjamu atveju taikyta CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Nors teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad taiko laikinąsias apsaugos priemones – stabdo vykdymo veiksmus, kas, pagal apeliantą, yra antstolio teisė, tačiau kaip matyti iš teismo nutarties, teismas priėmė minėtą sprendimą vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 10 p., todėl darytina išvada, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo taisyklių nepažeidė ir savo įgaliojimų neviršijo. Kita vertus, CPK 145 str. 1 d. 13 p. nustato, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų sustabdymas apelianto nepagrįstai suprantama tik kaip antstolio galimas atlikti vykdymo veiksmas.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.