Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1559-852/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
e2S-1559-852/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31313-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Atsakovas
L. Ž.
Ieškovas
Ž. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1559-852/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31313-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei L. Ž. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria išspręsti nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku klausimai, 3, 4 ir 8 punktus; 2) nustatyti, kad ieškovas moka dukros išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki dukra baigs vidurinio lavinimo ugdymo įstaigą (preliminariai (duomenys neskelbtini)), bet ne ilgiau nei sukaks 24 metai; 3) nustatyti, kad ieškovas vykdo visus įsipareigojimus pagal jo su UAB „SEB gyvybės draudimas“ 2015 m. lapkričio 19 d. sudarytą draudimo sutartį; nustatyti, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki dukra sukaks pilnametystės iki einamųjų kalendorinių metų balandžio 6 d. sumoka 200 Eur dydžio išmoką, skirtą dukters gimtadienio šventės organizavimui; 4) partvirtini ieškovo nurodomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Atsakovė patikslintu priešieškiniu teismo prašė nustatyti atsakovės siūlomą tėvo bendravimo su dukra tvarką; priteisti dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Eur nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Byloje galioja teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo Ž. K. bendravimo su nepilnamete dukra vaiku A. K. tvarka, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja: 1) tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko laisvą laiką po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir/ar dalyvavimo popamokinėse veiklose, paprastai tarp 18:00 val. ir 19:00 val. Vaiko mama L. Ž. užtikrina telekomunikacinių įrenginių, įskaitant vaizdo ryšį, suteikimą vaikui; 2) tėvas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių šeštadieniais bei nelyginių savaičių sekmadieniais paimdamas dukrą 11:00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu 6 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos ir iki 18:00 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą; 4) tėvas bendrauja su vaiku 2020 m. gruodžio 26 d. (šv. Kalėdų antrąją dieną) paimdamas dukrą 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu 6 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos ir iki 18 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų sutartą vietą; 5) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko mamai L. Ž.; 6) visus pranešimus šalys viena kitai siunčia jų elektroniniais paštais ir / arba telefonais. L. Ž. kontaktai yra tokie: tel. Nr.(duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini), Ž. K. kontaktai yra tokie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusį telefono ir / arba elektroninio pašto adresą, šalys viena kitą privalo informuoti nedelsiant, t. y. tą pačią dieną; 7) vaiko tėvas ir mama tvarkos 6 punkte nurodytais būdais gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.

Šalies argumentai

3. Ieškovas pateikė prašymą pakeisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones (toliau – LAP), nustatyti tokią ieškovo (tėvo) laikiną bendravimo su dukra A. K. tvarką: 1. Kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 19 val. paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ar jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Tuo atveju, kai trečiadienis nėra ugdymo įstaigos darbo diena ar mokymosi procesas vyksta nuotoliniu būdu, dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos 15 val.; 2. Vieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo dienos tėvas bendrauja su dukra lyginių savaičių šeštadieniais nuo 11 iki 19 val. ir nelyginių savaičių sekmadieniais nuo 11 iki 19 val. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 3. Pasibaigus šios tvarkos 2 punkte nustatytam terminui, tėvas bendrauja su dukra kiekvieno kalendorinio mėnesio antrą savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 11 val. iki to savaitgalio sekmadienio 19 val.; trečias kiekvieno mėnesio savaitgalis skiriamas motinai, o visais kitais kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgaliais bendraujama pagal šios tvarkos 2 punkte nustatytą tvarką, t. y. tėvas bendrauja lyginės savaitės šeštadienį ir nelyginės savaitės sekmadienį. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 4. Tėvas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. bendrauja su dukra po pusę kiekvienų kalendorinių metų dukters lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytų rudens, žiemos bei pavasario atostogų. Apie ugdymo įstaigoje nustatytą atostogų grafiką tėvai susižino dukters lankomoje ugdymo įstaigoje. Tuo atveju, kai prieš atostogas einantis savaitgalis yra tėvo bendravimo savaitgalis, tėvas su dukra bendrauja pirmą atostogų pusę; kitu atveju antrą atostogų pusę. Kai bendravimas vyksta antrą atostogų pusę, dukra bendravimui atostogų laikotarpiui paimama pirmos atostogų dienos 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinama paskutinės atostogų dienos 19 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Tuo atveju, kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, neporiniais metais didesnį dienų skaičių bendrauja mama, poriniais metais – tėvas. Šių atostogų metu netaikomas bendravimas darbo dienomis; 5. Tėvas bendrauja su dukra 2023 m. vasaros atostogų metu 7 (septynias) kalendorines dienas iš eilės, t. y. rugpjūčio 12 d. – rugpjūčio 18 dienomis. Dukra bendravimui atostogų laikotarpiui paimama pirmos atostogų dienos 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinama paskutinės atostogų dienos 19 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Vasaros atostogų laikotarpiu kiekvieno iš tėvų atostogų su dukra metu nėra taikoma tėvo bendravimo su dukra tvarka savaitgaliais bei darbo dienomis; 6. Nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko laisvą laiką po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir/ar dalyvavimo popamokinėse veiklose, paprastai tarp 18:00 val. ir 19:00 val. Vaiko mama L. Ž. įpareigotina užtikrinti telekomunikacinių įrenginių, įskaitant vaizdo ryšį, suteikimą vaikui; 7. Gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antrąją dieną, jei ji nepatenka į tvarkos 4 punkte tėvui skiriamą bendravimo laiką) paimdamas dukrą 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu nurodytais kontaktais sutartos vietos ir iki 19 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; 8. Nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko mamai L. Ž.; 9. Nustatyti, kad visus pranešimus šalys viena kitai siunčia jų elektroniniais paštais ir / arba telefonais. L. Ž. kontaktai yra tokie: tel. Nr.(duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini), Ž. K. kontaktai yra tokie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el.paštas: (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusį telefono ir / arba elektroninio pašto adresą, šalys viena kitą privalo informuoti nedelsiant, t. y. tą pačią dieną; 10. Nustatyti, kad tėvai raštu gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.

4. Ieškovas prašymą keisti laikiną bendravimo tvarką grindė aplinkybe, kad bylos nagrinėjimas užtruko, šalių dukra auga, o ieškovas, kaip tėvas, praranda galimybę kurti su dukra ryšį, dalyvauti jos ugdyme ir auklėjime. Ieškovas nurodė, kad ieškovė daro kliūtis jo bendravimui su dukra. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu. Nurodė, kad jokios esminės aplinkybės nėra pasikeitusios, ieškovas neišnaudoja ir galiojančios bendravimo tvarkos, o šalys gali geranoriškai susitarti tarpusavyje dėl bendravimo tvarkos sąlygų. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad prašoma laikina bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, pažymėjo, kad bendravimas turi būti tęstinis, nuoseklus, atitikti vaiko dienotvarkę, užimtumą, režimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Nustatė tokią ieškovo su mažamete dukra laikiną bendravimo tvarką: 1. Kiekvieną trečiadienį nuo 15 val. iki 19 val. paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos (o jei vaikas tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – iš vaiko gyvenamosios vietos) ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 2. Vieną mėnesį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos (t. y. nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d.) tėvas bendrauja su dukra metų lyginių savaičių šeštadieniais nuo 11 iki 19 val. ir nelyginių savaičių sekmadieniais nuo 11 iki 19 val. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinama į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 3. Po 2023 m. birželio 15 d. tėvas bendrauja su dukra kiekvieno kalendorinio mėnesio antrą savaitgalį (pirmu mėnesio savaitgaliu laikant tokį savaitgalį, kurio abi dienos, šeštadienis ir sekmadienis, pakliūna į tą mėnesį) nuo to (mėnesio antro) savaitgalio šeštadienio 11 val. iki to savaitgalio sekmadienio 18 val. (t. y. su nakvyne); trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį tėvas su dukra nebendrauja (savaitgalis skiriamas vaiko bendravimui su mama); visais kitais savaitgaliais bendraujama pagal šios tvarkos 2 punkte nustatytą tvarką, t. y. tėvas bendrauja lyginės savaitės šeštadienį ir nelyginės savaitės sekmadienį; 4. Tėvas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. bendrauja su dukra po pusę kiekvienų kalendorinių metų dukters lankomoje ugdymo įstaigoje nustatytų rudens, žiemos bei pavasario atostogų. Atostogų dienos skaičiuojamos nuo pirmos laisvos nuo mokyklinio ugdymo užsiėmimų dienos iki paskutinės laisvos nuo mokyklinio ugdymo užsiėmimų dienos. Tuo atveju, kai prieš atostogas einantis savaitgalis yra tėvo bendravimo savaitgalis (bent vieną dieną), tėvas su dukra bendrauja pirmą atostogų pusę, pradėdamas su dukra bendrauti pirmą laisvą nuo mokyklinio ugdymo užsiėmimų dieną nuo 11 val.; kitu atveju antrą atostogų pusę, pasiimdamas dukrą praėjus pusei atostogų (laisvo nuo mokyklinių ugdymo užsiėmimų) laiko, savo atostogavimo pradžios dieną 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos. Dukrą tėvas grąžina paskutinės savo atostogavimo su vaiku dienos 18 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartą vietą. Tuo atveju, kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, neporiniais metais didesnį dienų skaičių bendrauja mama, poriniais metais – tėvas. Šių atostogų metu netaikomas bendravimas darbo dienomis (tvarkos 1 punktas); 5. Tėvas bendrauja su dukra 2023 m. vasaros atostogų metu 4 (keturias) kalendorines dienas iš eilės, t. y. rugpjūčio 12 d. – rugpjūčio 15 d. (su trimis nakvynėmis). Dukra bendravimui atostogų laikotarpiui paimama pirmos atostogų dienos 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartos vietos ir grąžinama paskutinės atostogų dienos 19 val. į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje sutartyje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 6. 2023 m. vasaros metu (birželio-rugpjūčio mėn.) nėra taikoma tėvo bendravimo su dukra tvarka darbo dienomis (trečiadieniais); 7. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 10 d. iki rugpjūčio 31 d. šioje nutartyje nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka savaitgaliais taikoma tiek, kiek ji netrukdo iš anksto suplanuotoms vaiko mamos L. Ž. atostogoms su dukra, apie kurias L. Ž. informuoja tėvą kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau nei prieš 1 (vieną) mėnesį; 8. Vaikui esant su kitu iš tėvų, skyrium esantis tėvas (motina) turi teisę bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko laisvą laiką po užsiėmimų ugdymo įstaigoje, dalyvavimo popamokinėse veiklose, kitą užimtumą, paprastai tarp 18:00 val. ir 19:00 val.; 9. Gruodžio 26 d. (Šv. Kalėdų antrąją dieną, jei ji nepatenka į tvarkos 4 punkte tėvui skiriamą bendravimo laiką) paimdamas dukrą 11 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu nurodytais kontaktais sutartos vietos ir iki 19 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; 10. Tėvas bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko mamai L. Ž.; 11. Visus pranešimus šalys viena kitai siunčia jų elektroniniais paštais ir / arba telefonais. L. Ž. kontaktai yra tokie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini), Ž. K. kontaktai yra tokie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusį telefono ir / arba elektroninio pašto adresą, šalys viena kitą privalo informuoti nedelsiant, t. y. tą pačią dieną; 12. Vaiko tėvai raštu gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovė L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. K., kuri gyvena su mama, o tėvas gyvena skyriumi. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-41983-127/2013 patvirtino Ž. K. ir L. Ž. taikos sutartį, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti po 524 Lt kas mėnesį; nustatyta, kad vaiko tėvas turi teisę, o tuo pačiu ir pareigą, bendrauti su dukterimi ir dalyvauti ją auklėjant; šalys susitarė, kad visais atvejais tėvo bendravimo su vaiku tvarka nustatoma geranorišku abiejų šalių sutarimu.

7. Šalių ginčą buvo perduotas nagrinėti teisminės mediacijos būdu, tačiau šalys nuo 2023 m. vasario 20 d. iki balandžio 20 d. nepasiekė taikaus susitarimo, mediacija užbaigta.

8. Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės po paskutinį kartą bendravimo su mažamete tvarkos nustatymo pasikeitė. 2020 m. gruodžio 1 d. nustatant laikiną bendravimo tvarką, šalių dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) mergaitė, baigianti (duomenys neskelbtini) klasę, lankanti (duomenys neskelbtini), dalyvaujanti pasirodymuose. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas, lankantis mokyklinio ugdymo įstaigą ir popamokines veiklas, turi didesnį gebėjimą atsiskirti ilgesniam laikui nuo savo namų aplinkos, jį auginančio tėvo (motinos). Nagrinėjant bylą 2022 m. kovo 10 d. – balandžio 8 d. buvo atlikta teismo psichologijos ambulatorinė ekspertizė nepilnametei. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 103MS-45/2022 patvirtina, kad mažametė turi šiltą ryšį su tėvu, su juo jaučiasi saugiai. Išvadoje nurodyta: „Bendrieji pažintiniai A. K. gebėjimai atitinka jos amžių. <..> matoma, jog ji nesunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, yra orientuota tiek į aukštus pasiekimus ir malonias jai veiklas, tiek į santykį. <..> Tiek bendraujant su A. K. individualiai, tiek stebint jos sąveikas atskirai su mama ir tėčiu, matoma, jog su jais abiem mergaitė jaučiasi saugiai, aktyviai įsitraukia į bendras veiklas ir jomis mėgaujasi. A. K. projekcijose tėtis yra labiau patiriamas kaip šiltas ir atliepiantis asmuo, nei tas, kurio yra bijoma ar vengiama. A. K. drąsiai pasilieka dviese su tėčiu (be mamos) <..> Stebint tiesiogines A. K. ir tėvų sąveikas, matoma, jog abu tėvai (tiek ieškovas, tiek atsakovė) geba megzti ir palaikyti šiltą kontaktą su dukterimi bei tinkamai užsiimti su ja bendra veikla.“

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad šalių dukrai augant bei esant ekspertų patvirtintam artimam šiltam vaiko ryšiui su tėvu, laikinoji bendravimo tvarka gali būti nustatyta platesnės apimties. Nurodė, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Todėl sprendė, kad yra svarbu sudaryti galimybes tėvui reguliariai, artimai, betarpiškai bendrauti su vaiku, nes tik tokiu būdu tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys bus išlaikytas, kuriamas ir stiprinamas.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas septynių nepertraukiamų dienų laikotarpis su nakvynėmis nagrinėjamu atveju galimai būtų per ilgas atostogavimo laikas, nes mažametė nėra tiek ilgai buvusi tik su tėvu. Todėl nusprendė ieškovo atostogavimo su dukra laiką 2023 m. vasarą trumpinti iki 4 dienų (su trimis nakvynėmis) nepertraukiamai ir nustatyti 2023 m. rugpjūčio 12–15 d. Teismas tenkino ir atsakovo prašymą pakeisti nuotolinį bendravimą tokiu būdu, kad nebūtų nustatytos konkrečios bendravimo dienos. Teismo manymu, mažametei augant, vaiko gebėjimas savarankiškai naudotis telekomunikacijų įrenginiais ir ryšiu neabejotinai atsiras. Todėl teismas nusprendė, kad šalys turi teisę paskambinti vaikui tiesiogiai, kai šis yra su kitu iš tėvų, o siekiant prognozuojamumo – nustatė, kad skambučiai vyksta paprastai tarp 18 val. ir 19 val.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Apeliantė (atsakovė) L. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti, stabdyti 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pritaikius LAP ieškovas dažniau galės naudoti psichologinį smurtą prieš vaiką ir atsakovę, nemokėti vaikui tinkamo išlaikymo.

11.2. Ieškovas teikia minimalų išlaikymą dukrai (255 eurai per mėnesį). Tai yra mažesnis nei teismų praktikoje taikomas išlaikymo dydis, nors vaiko poreikiai yra ženkliai didesni ir ieškovo pajamos sudaro galimybę teikti kur kas didesnį išlaikymą. Ieškovas tik reikalauja plėsti bendravimo tvarką, tačiau nesirūpina vaiku.

Motyvuojamoji dalis

11.3. Teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir patenkino ieškovo prašymą keisti LAP, nustatant itin plačią ieškovo bendravimo tvarką su vaiku, neatsižvelgė į vaiko interesus.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. LAP keitimu drastiškai pakeista bendravimo tvarka, pakeistos LAP priemonės ne tik nemotyvuoja ieškovo užbaigti procesą taikiai, bet ir pažeidžia vaiko interesus, nes eliminuoja stabilumą iš vaiko gyvenimo ir stipriai sujaukia nusistovėjusią bendravimo tvarką. Teismas pakeitė laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, neatsižvelgęs į vaiko nuomonę, neįvertinęs ir neindividualizavęs vaiko interesų.

11.5. Vaikas niekada nėra nakvojęs su tėvu, o teismas numatė nakvynes, nors dukra išreiškė nenorą nakvoti su tėčiu ir tai pažymėta 2022 m. balandžio mėnesį atliktos Psichologinės ekspertizės akte (Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM). Teismas, pakeisdamas LAP, numatė nakvynes ir skyrė papildomą bendravimą savaitės darbo dienomis – trečiadieniais, taip pat bendravimą vasaros ir mokyklinių atostogų metu.

11.6. Teismas sprendė, kad įvertinus galiojančią laikiną bendravimo tvarką ir atsakovo prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką matyti, kad nėra prašoma keisti nusistovėjusių bendravimo dienų (trečiadienių, lyginių savaičių šeštadienių, nelyginių savaičių sekmadienių), todėl nesutiktina su atsakovės argumentu, kad pakeista bendravimo tvarka išbalansuos dukrą. Šiuo pažymėtina, kad bendravimo tvarka keičiama iš esmės, nes trečiadienių 2020 m. gruodžio 1 d. Teismo nutartimi nustatytoje LAP visai nebuvo trečiadienių. Teismas klaidingai pasisako, jog nėra prašoma keisti nusistovėjusių bendravimo dienų.

11.7. Mažametė neturi savo kambario ieškovo namuose. Svečiuodamasi pas tėvą ji būna bendrame virtuvės-svetainės kambaryje. Todėl nakvynių nustatymas su ieškovu yra pernelyg drastiškas bendravimo tvarkos keitimas, neįvertinus visų aplinkybių.

11.8. Vaiko mokyklinių atostogų dalinimas per pusę yra drastiškas pasikeitimas. Spalio mėnuo yra vadinamas senelių mėnesiu, dalį rudens atostogų mergaitė įprastai praleidžia senelių (motinos tėvų, su kuriais ji augo nuo gimimo) namuose, taip pat ir Kalėdų atostogų bei pavasario, Velykų atostogas. Taigi, pusės mokyklinių atostogų skyrimas ieškovo bendravimui su dukra yra neproporcingas iki šiol nusistovėjusiam bendravimui.

11.9. Dukra buvo ieškovui nelauktas vaikas, kurio ieškovas nenorėjo ir tą atvirai pripažįsta. Teismo nutartimi dėl LAP keitimo siūlymas motinai darytis abortą yra nepagrįstai sutraktuojamas tik kaip motinos emocinis išgyvenimas. Čia yra absoliutus akibrokštas. Visiems žinoma, kad tėvo požiūris į vaiką ir jo motiną stipriai įtakoja vaiko gyvenimą. Teismas neteisingai ir neteisėtai interpretuoja neva jaučiamas nuoskaudas bei emocinius išgyvenimus.

11.10. Teismas faktiškai išsprendė bylą iš esmės ieškovo naudai, pakeisdamas jau pritaikytas ir taikydamas naujas laikinąsias apsaugos priemones.

11.11. Ypatingai nepagrįstas Teismo sprendimas skirti po pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogas. Mokyklinių atostogų metu vyksta ugdymo užsiėmimai, tačiau ieškovas yra priešiškai nusiteikęs dukros lavinimo atžvilgiu, o tai sukurs didelę įtampą, kuomet dukra bus priversta praleisti reikšmingą savo atostogų dalį būdama su ieškovu, tačiau, tikėtina, praleisdama ugdymo užsiėmimus. Nutartimi ieškovas privalo būti įpareigojamas jo bendravimo su dukra metu užtikrinti dukros dalyvavimą užklasiniuose užsiėmimuose, būreliuose, užtikrinti dukros bendravimą su bendraamžiais (pvz., leisti dalyvauti vaikų gimtadieniuose ir pan.).

11.12. Kaip atsakovė jau minėjo procesiniuose dokumentuose, mažametė dukra buvo stebima duše ieškovo namuose, tai ją labai sutrikdė. Vykdymo bylos metu paaiškėjo, jog visus susitikimus su mergaite ieškovas įrašinėja ir filmuoja (į bylą ieškovas pateikė 58 katalogus susitikimų įrašų, kurių kiekvieno trukmė sudaro daugiau 5 val.). Tai trikdo vaiką. Nėra aišku, kam bus naudojamos nuotraukos ir įrašai vėliau.

12. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

12.1. Ieškovas jokio ekonominio, psichologinio ar kito pobūdžio spaudimo atsakovei niekada nedarė, nesiruošia daryti. Ieškovo tikslas – pasiekti, kad jam nebūtų trukdoma bendrauti su nepilnamete dukra bei būtų nustatyta aiški bendravimo tvarka. O teismas ginčijama nutartimi aiškiai sureguliavo tėvo bendravimo su dukra tvarką.

12.2. Atsakovė bando įteigti, kad dukters bendravimas su tėvu neturi vykti, o jei turi – pagal atsakovės nustatytas taisykles. O pagrindinis dukters poreikis ir interesas yra turėti abu tėvus. Apeliantė priešišką nusiteikimą ieškovo atžvilgiu klaidingai tapatina su vaiko interesais.

12.3. Tėvo namų aplinka mažametei yra žinoma, dėl to ji neturėtų patirti emocinių išgyvenimų bendraudama su tėvu jai žinomoje aplinkoje. Aplinkybė, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) įtakos bendravimui su dukra neturi. Atsakovės prioritetas yra kiti asmenys, įvairios veiklos, tačiau ne tėvo ir dukters poreikis bendrauti. Galimybė leisti laiką su dukra atostogų metu, padės sukurti stipresnį ryšį su dukra.

12.4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakomybę už vaiko atsiradimą turi prisiimti abu tėvai. Ir nors vaiko tėvų asmeniniai santykiai nesusiklostė, vaikas neturi būti paliktas be tėvo ir bendravimo su juo.

12.5. Mažametei dukrai tėvo namuose yra paruoštas kambarys, priešingai ne teigia apeliantė. Be to, tai atsakovės būste dukra neturi savo kambario.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo prašymas nustatyti ieškovo laikiną bendravimo su dukra tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

16. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. birželio 27 d. ir 2023 m. liepos 11 d. pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą el. laiškais kartu su paaiškinimais. Ieškovas 2023 m. liepos 19 d. pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą el. laiškais, banko sąskaitos išrašą, garso įrašą kartu su paaiškinimais, kuriuose nurodė, kad nesutinka su apeliantės pateiktais paaiškinimais, apeliantė iškraipo faktinę situaciją.

17. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, o taip pat kad teikiami nauji įrodymai yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, šalių pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties vykdymo sustabdymo

19. Apeliantė nurodė, jog ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teismas išaiškino, kad šios nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo. Tačiau šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos pirmą kartą, o yra keičiamos, dėl to buvo būtina vadovautis CPK 152 straipsnio 4 dalimi, kuri nurodo, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą.

20. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 152 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ji yra vykdoma skubiai, taigi ir vykdytina nutarčiai neįsiteisėjus, o tokios nutarties apskundimas atskiruoju skundu nutarties vykdymo nesustabdo. Pirmosios instancijos teismas motyvavo sprendimą nutartį vykdyti skubiai tuo, kad kitu atveju gali susiklostyti situacija, kad numatyti palaipsniui ilginami tėvo ir vaiko susitikimai, prijungiant ir nakvynes, vasaros metu, įskaitant ir atostogas, neįvyktų. Teismo vertinimu, vasaros laikas yra tinkamas metas didesnės apimties bendravimui pradėti ir tęsti, nes vaikas tuo metu yra mažiau užimtas.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepagrindė būtinybės stabdyti 2023 m. gegužės 15 d. nutarties vykdymą, todėl apeliantės prašymas dėl nutarties vykdymo sustabdymo netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

22. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

23. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

24. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl esamo teisinio reguliavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pakeitimo šeimos bylose, nurodė aktualią teismų praktiką, todėl pritariant pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai to šioje nutartyje nebenurodo. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, dėl ko priimant sprendimus visada būtina siekti užtikrinti geriausius vaiko interesus.

25. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad laikina bendravimo tvarka pakeista drastiškai, pažeidžia vaiko interesus, nes eliminuoja stabilumą iš vaiko gyvenimo ir stipriai sujaukia nusistovėjusią bendravimo tvarką. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka laikytina proporcinga ir adekvačia. Pakeistoje laikinoje bendravimo su mažamete mergaite pridedama, jog mažametė su tėvu bendrauja ir trečiadieniais, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos (iki tol bendravimas vykdavo metų lyginių savaičių šeštadieniais bei nelyginių savaičių sekmadieniais), o dukros grąžinimo į jos gyvenamąją vietą laikas pavėlintas viena valanda (nuo 18 val. iki 19 val.). Teismo vertinimu tokie bendravimo tvarkos pakeitimai neišbalansuos mažametės mergaitės, o apeliantės argumentus, jog vaiko tėvas vėluoja grąžinti mažametę į jos gyvenamąją vietą bei grąžinus mažametę 19 val., ji nespėtų pasiruošti savaitei mokykloje, atmetami kaip nepagrįsti.

27. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nustatytos trečiadienio popietės su dukra sujaukia vaiko nusistovėjusią dienotvarkę, nes tuo metu mergaitė su klasioke eina į choro repeticijas, o grįžusi būna su draugais kieme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažamečio vaiko bendravimas su tėvu yra laikytinas prioritetiniu, o mergaitei vis daugiau laiko praleidžiant tėvo gyvenamojoje aplinkoje, mergaitė turės galimybę užmegzti naujus kontaktus su bendraamžiais.

28. Apeliantė nepagrįstu laiko teismo sprendimą skirti po pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Anot apeliantės, mokyklinių atostogų metu vyksta ugdymo užsiėmimai, o ieškovas yra priešiškai nusiteikęs dukros lavinimo atžvilgiu, dėl to tikėtina, praleis ugdymo užsiėmimus. Be to, mergaitė niekada nėra nakvojusi su tėvu, o teismas numatė nakvynes, kas išbalansuos mergaitės režimą.

29. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti mažametės mergaitės interesus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad mergaitė nėra ilgai buvusi su tėvu, nustatė pereinamąjį laikotarpį bei ieškovo prašytą septynių nepertraukiamų dienų laikotarpį su nakvynėmis sumažino iki keturių dienų su trimis nakvynėmis nepertraukiamai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje esančiais įrodymais paremtą išvadą, kad ieškovą ir jo mažametę dukrą sieja artimas ir šiltas ryšys. Pažymėtina, kad mažametė bendrauja ir gerai sutaria su tėvu, jo gyvenamoji aplinka mergaitei nėra svetima, o konkrečios platesnės laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas, gyvo bendravimo tarp tėvo ir dukters užtikrinimas, sudarys sąlygas stiprinti esamą tėvo ir vaiko ryšį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta laikina bendravimo su mažamete mergaite tvarka yra detali, išsami, joje numatyti konkretūs mažametės mergaitės bendravimo su abejais tėvais laikotarpiai, tvarka neprieštarauja vaiko interesams bei nagrinėjamu atveju – užtikrina maksimalų laiko, kurį vaikas praleistų su kiekvienu iš tėvų atostogų metu, suvienodinimą.

30. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad mažametei mergaitei ieškovo namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos susitvarkyti higienos, mergaitė neturi savo kambario ieškovo namuose. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Iš byloje esančios 2020 m. lapkričio 18 d. pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) išvados matyti, kad Tarnyba lankėsi tiek ieškovo, tiek atsakovės namuose ir atliko šeimos aplinkos sąlygų vertinimą. Remiantis byloje esančiu 2020 m. lapkričio 6 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 3TSD-2188, ieškovas su sutuoktine gyvena nuosavame name, kuriame yra penki kambariai, būste yra visi patogumai, komunikacijos, šildymas, apsilankymo metu buvo švaru, tvarkinga. Tyrimo akte nurodyta, jog mažametė mergaitė turi atskirą kambarį, kai svečiuojasi pas tėtį, namuose yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo namų sąlygos atitinka vaiko poreikius.

31. Teismo vertinimu, nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiti skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi esminės įtakos galutiniam klausimo dėl bankroto bylos ne teismo tvarka išsprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Pavyzdžiui, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina ieškovo su mažamete dukra bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžiant dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos intensyvumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės (apeliantės) L. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas