- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-667-198/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- R. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-667-198/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 25 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-472-420/2012 pagal ieškovės R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3-477/2010 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą Zarasų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3- 477/2010, užbaigtoje įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-836-467/2011. Atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus pakartotinai, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-836-467/2011, prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį dalyje dėl išmokų, susijusių su pradinių klasių mokytojos darbo santykiais, patenkinti visiškai: priteisti ieškovei, kaip pradinių klasių mokytojai, iš atsakovo už 2008 m. rugsėjo 1-24 d. susidariusios priverstinės prastovos laikotarpį priklausantį 1 393,56 Lt dydžio darbo užmokestį; už 2008 m. rugsėjo 25 d. - lapkričio 23 d. atostogų laikotarpį priklausantį darbo užmokestį, lygų 6 851,67 Lt; už nepanaudotas atostogas (už 2008 m. sausio 30 d. - lapkričio 24 d.) priklausantį darbo užmokestį, lygų 5 341,98 Lt; ieškovei, kaip pradinių klasių mokytojai, priklausančią išeitinę išmoką, lygią 15 330,06 Lt; už 2008 m. lapkričio 24 d. prastovą priklausantį darbo užmokestį, lygų 77,42 Lt; ieškovei, kaip pradinių klasių mokytojai, iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, t.y. nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi tyrimą, konstatavo naują aplinkybę, kuri nebuvo teismų nagrinėjama šioje civilinėje byloje, t. y. kad Zarasų rajono valdybos Švietimo, kultūros ir kūno kultūros skyriaus vedėjo 1991-08-13 įsakymas Nr. 153-K yra prilyginamas rašytinei darbo sutarčiai, šis įsakymas buvo teisėtas pagrindas legaliems darbo santykiams dėl pradinių klasių mokytojos pareigų tarp ieškovės ir atstovo atsirasti, nes tuo metu dar nebuvo įsigaliojęs LR darbo sutarties įstatymas. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad nei viename iš teismų sprendimų ar nutarčių nebuvo pasisakyta dėl minėto įsakymo, kaip dokumento, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, atitinkančio rašytinę darbo sutartį ir šio dokumento vertinimo kaip atskiro darbo santykių atsiradimo juridinio fakto.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi R. K. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3-477/2010. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos proceso atnaujinimo aplinkybės, užfiksuotos Valstybinės darbo inspekcijos 2012-06-12 rašte Nr. (10) SD-8944 ir prašymas jas įvertinti iš naujo proceso atnaujinimo instituto pagalba prieštarauja proceso atnaujinimo tikslams ir uždaviniams. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos pateiktame 2012-06-12 rašte Nr. (10) SD-8944 yra pateiktas valstybinės institucijos teisės normų aiškinimas. Tai nėra faktinio pobūdžio duomenys apie bylos aplinkybes, todėl neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, be to, nesudaro įrodinėjimo dalyko. Kartu tai reiškia, kad šis raštas negali būti traktuojamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Teismas nurodė, kad Zarasų rajono valdybos Švietimo, kultūros ir kūno kultūros skyriaus vedėjo 1991-08-13 įsakymas Nr. 153-K buvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmąja instancija ir vertintas tiek apeliacinės instancijos teismo, tiek kasacinės instancijos teismo. Pareiškėja jokių kitų naujų aplinkybių, patvirtinančių, dėl ko turėtų keistis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-836-467/2011, konstatuoti faktai ir ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, teismui nepateikė, todėl prašymo atnaujinti procesą teismas netenkino.
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3-477/2010 ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti procesą Zarasų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3- 477/2010, užbaigtoje įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-836-467/2011, atnaujinus procesą visiškai tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliantė, nurodė, jog jai kreipusis į LR Valstybinę darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo fakto, LR Valstybinė darbo inspekcija atliko tyrimą ir konstatavo naują aplinkybę, kuri nebuvo teismų nagrinėjama civilinėje byloje – kad Zarasų rajono valdybos Švietimo, kultūros ir kūno kultūros skyriaus vedėjo 1991-08-13 įsakymas Nr. 153-K yra prilyginamas rašytinei darbo sutarčiai. Taigi darbo inspekcija nustatė legalių darbo santykių buvimo faktą, o ne teisinio pobūdžio aplinkybę, kaip kad nurodo pirmosios instancijos teismas. Ieškovė R. K. daugiau nei 20 metų dirbo pas atsakovą. Ji ėjo direktorės pareigas, papildomai vedė pradinių klasių pamokas, todėl turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, įskaitant teisingą atsiskaitymą su darbuotoja, nutraukus darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Teismai visas neigiamas rašytinės darbo sutarties nesudarymo pasekmes perkėlė ne darbdaviui, kuris pažeidė teisės aktus, o darbuotojui, kuris sąžiningai ir atsakingai dirbo 20 metų. Teismai privalėjo ginti ieškovės teisę į tinkamą apmokėjimą už darbą, priteisdami visą jai priklausantį atlyginimą, t. y. išmokas skaičiuojant pagal įstatymą pagal vidutinį ieškovės darbo užmokestį, o ne direktorės tarifinį atlyginimą. Skundžiamoje teismo nutartyje išvardinti teismo argumentai nėra teisėti ir pagrįsti. Pateiktas rašytinis įrodymas – kompetentingos valstybės institucijos išvada atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir negali būti laikoma tik teisės aktų aiškinimu, kadangi pateikta atlikus nelegalaus darbo tyrimą. Pareiškėja pažymėjo, kad šis įrodymas patvirtina naujai paaiškėjusią aplinkybę – ieškovės kaip mokytojos legalių darbo santykių buvimo faktą. Bylą nagrinėję teismai nors ir nurodė Zarasų rajono valdybos Švietimo, kultūros ir kūno kultūros skyriaus vedėjo 1991-08-13 įsakymą, tačiau jo byloje netyrė ir nevertino – nutartyse nepateikė nei vieno argumento dėl šio įrodymo, vadinasi jis nebuvo analizuotas kaip darbo santykių pagrindas. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatyta, jog tarp ieškovės, kaip mokytojos, ir atsakovo buvo susiklostę darbo santykiai, todėl jos ieškinį atmetė. Pateikti nauji įrodymai patvirtina naujai paaiškėjusią aplinkybę, kurią nustatė Valstybinė darbo inspekcija, t. y. jog tarp šalių buvo legalūs darbo santykiai. Netgi nustatę, kad rašytinio susitarimo dėl papildomo darbo su darbuotoja nebuvo, tačiau faktiškai ji dirbo darbą, už kurį jai buvo mokamas atlyginimas, teismai privalėjo perskaičiuoti išeitinę išmoką darbuotojai pagal jos vidutinį darbo užmokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, jog įsigilinus į Zarasų rajono valdybos Švietimo, kultūros ir kūno kultūros skyriaus vedėjo 1991-08-13 įsakymo turinį, matyti, kad juo ieškovė perkeliama iš vienos darbo vietos į kitą, t. y. darbo santykiai ne sukuriami, bet transformuojami ir todėl įsakymas negali būti prilyginamas darbo sutarčiai. Be to, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, pasisakė dėl visų ieškovės pateiktų darbo sutarčių, tarp jų ir dėl 1991-08-13 įsakymo, ir padarė išvadą, kad nei vienos iš sutarčių negalima vertinti kaip sudarytos dėl ieškovės papildomo darbo mokykloje mokytojos pareigose. Naujai paaiškėjusia aplinkybe ieškovė įvardina byloje buvusio įrodymo vertinimą, o ne patį įsakymą kaip įrodymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-03-29 nutartyje konstatavo, jog iš DK nustatytų darbo sutarčių rūšių išplaukia, kad ieškovės, be pagrindinių – direktorės – pareigų, dirbtas mokytojos darbas tam tikrais atvejais galėtų būti laikomas tik papildomu darbu toje pačioje darbovietėje, o ne darbu pagal atskirą darbo sutartį, jų atlikinimas negalėtų būti laikomas ir antraeilėmis pareigomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ieškovė R. K. 2008 m. lapkričio 24 d. buvo atleista iš darbo Šniukštų pagrindinėje mokykloje. Darbo santykiai su ieškove buvo nutraukti vykdant 2008 m. kovo 7 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-48 „Dėl Zarasų rajono Baibių, Lupenkos, Samanių, Šniukštų pagrindinių mokyklų reorganizavimo“. Po nurodyto sprendimo įvykdymo Šniukštų pagrindinė mokykla buvo likviduota, ieškovei nebuvo pasiūlytas kitas darbas. Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, jog atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, nevisiškai su ja atsiskaitė. Šniukštų pagrindinėje mokykloje ieškovė dirbo šios mokyklos direktore ir mokytoja. Atsakovas iš dalies sumokėjo ieškovei priklausančią išeitinę kompensaciją dėl mokyklos direktorės darbo sutarties nutraukimo, išeitinė kompensacija turėjo būti apskaičiuota taikant didesnį jos tarnybinio atlyginimo koeficientą. Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 15 d. nutartimi Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. sprendimą pakeitė ir nors ieškinį tenkino iš dalies, tačiau konstatavo, kad ieškovės, kaip mokytojos, darbo santykių su atsakovu buvimo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, todėl visi ieškovės reikalavimai, susiję su jai, kaip mokytojai, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos priteisimu, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nenustatyta, pagal kokią konkrečiai darbo sutartį (data, numeris, įsigaliojimas, pabaiga) ieškovė dirbo ir kokias pareigas ji atliko. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys dėl šios dalies negalėjo būti patenkintas, todėl teisėjų kolegija sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, pakeitė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė prašo atnaujinti procesą minėtoje byloje, motyvuodama tuo, jog yra naujai paaiškėjusių aplinkybių - LR Valstybinės darbo inspekcijos 2012-06-12 rašte pateikta išvada, kad tarp R. K. ir jos darbdavio buvo susiklostę legalūs darbo santykiai.
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio Kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovės pateikiamas dokumentas – LR Valstybinės darbo inspekcijos išvada, nėra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės bei kasacinės instancijų teismai vertino Zarasų rajono valdybos Švietimo, kultūros ir kūno kultūros skyriaus vedėjo 1991-08-13 įsakymą ir jo turinį. Tai, kad teismai minėto 1991-08-13 įsakymo itin plačiai neaptarė nutarčių motyvuojamosiose dalyse, jokiu būdu nereiškia, kad šis įrodymas nebuvo ištirtas ir tinkamai įvertintas, taigi Zarasų rajono valdybos Švietimo, kultūros ir kūno kultūros skyriaus vedėjo 1991-08-13 įsakymas taip pat nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima atnaujinti jau užbaigtą teismo procesą. Valstybinė darbo inspekcija nagrinėdama R. K. skundą dėl galimai nelegalaus jos darbo, pasisakė, kad nelegalaus darbo fakto nebuvo nustatyta, nes iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja dirbo legaliai. Ši darbo inspekcijos išvada yra teisinis situacijos vertinimas, kuris negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Visų trijų instancijų teismai nagrinėdami bylą pagal ieškovės ieškinį vertino situaciją ir jiems pateiktus įrodymus, nustatė ieškovės ir atsakovo darbo santykių pagrindą, jų pradžią, pabaigą, mokėtinas išmokas. Tai, jog valstybinė institucija pateikė savo teisinį situacijos vertinimą, negali būti traktuojama kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau buvusiųjų ir šiuo pagrindu teismo procesas negali būti atnaujinamas.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas ieškovės kasacinį skundą, nurodė, kad mokyklos vadovo atlyginimo dydis priklauso ir nuo turimo pedagoginio darbo valandų, o mokyklos vadovo turimos pamokos negali būti laikomos darbu, atliekamu pagal atskirą darbo sutartį, nes kontaktinės valandos įskaitomos į mokyklos vadovo tarnybinių pareigų atlikimą, o tam tikrais atvejais atsižvelgiant į darbo krūvį gali būti laikomas papildomu darbu. Taigi kasacinis teismas pasisakė, kad išeitinė išmoka nepriteisiama ieškovei ne dėl to, kad ši nepateikė atskiros darbo sutarties, bet dėl to, kad mokyklos direktorės vedamos pamokos ir jų skaičius atsispindi nustatytame direktorės atlyginimo koeficiente, o pagal jį skaičiuotina išeitinė išmoka jau išmokėta.
Įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teismas daro išvadą, jog ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3-477/2010 yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.