- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-479-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01155-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje S. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Conlex“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. K. 10 000 Eur skolos, 1850 Eur delspinigių, 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė kreditorė S. K. ir atsakovas E. K. 2014 m. rugpjūčio 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 10 000 Eur dydžio paskola. Sutartimi atsakovas įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti iki 2017 m. lapkričio 25 d., tačiau įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, suteiktos paskolos nustatytu laiku negrąžino. 2021 m. rugpjūčio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021/08/04-1 pradinė kreditorė S. K. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Paskolos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė dėl 0,1 procento dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, tokiu būdu ieškovė už 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos prašo priteisti 1850 Eur delspinigius ir toliau delspinigiai turėtų būti skaičiuojami iki visiško paskolos grąžinimo. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu paštu išsiųsdama laiškus, pranešė apie reikalavimo perleidimą bei tuo pačiu pareikalavo atsakovą įvykdyti perleistus įsipareigojimus naujam kreditoriui, tačiau atsakovas jų neįvykdė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. K., nesutikdamas su 2021m. spalio 27 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų priimtu preliminariu sprendimu, pateikė teismui prieštaravimus ir priešieškinį, kurį patikslino, prašydamas 2014 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad S. K. žinojo kaip verslininkę, o 2015 m. pradėjo dirbti jos vadovaujamose įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. jis derėjosi pirkti klubo „Pink loft“ įrangą, tuo tikslu pervedė 10 000 Eur avansą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pervedus šį avansą, S. K. maždaug po savaitės paprašė pasirašyti paskolos sutartį, kad galėtų ją pateikti bankui, jog yra paskolinusi asmeniškai 10 000 Eur. Nežino, kaip sutartyje atsirado 2014 m. rugpjūčio 25 d. data, nes paskolos sutartis buvo pasirašyta 2016 m. kovo pirmą savaitę. Parašą jis padėjo paskutiniame sutarties lape. K. S. K. paprašė pasirašyti tris PVM sąskaitos faktūros SKP Nr. 0048 egzempliorius tai pačiai 10 000 Eur sumai: už paslaugas, už prekes, be jokio nurodymo. 10 000 Eur jis iš S. K. negavo. Sandorių šalys, pasirašydamos paskolos sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą trimis variantais, nesiekė sukurti realiai sandorių ar kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žinojo. Sudaryti sandoriai nebuvo vykdomi, tai atitinka esminį tariamo sandorio požymį.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Conlex“ su atsakovo priešieškiniu nesutiko, teigdama, kad pradinė kreditorė, perleisdama reikalavimą, ieškovei patvirtino, kad perleidžiama reikalavimo teisė yra galiojanti ir priklauso jai, iki sutarties sudarymo skolininkas nėra visiškai ar iš dalies įvykdęs perleidžiamo sandorio. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad perleidžiama prievolė galėtų būti negaliojanti. Atsakovas neginčija, kad pasirašė ant paskolos sutarties ir pinigų perdavimo akto, tačiau neigia, jog gavo iš S. K. pinigus. Jis nepateikė įrodymų, kad negavo pinigų pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartį ir pinigų perdavimo aktą. Paskolos sutartis yra įvykdyta, todėl negali būti laikoma tariamu sandoriu.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje S. K. su ieškiniu sutiko, o priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad pinigus atsakovui paskolino kaip fizinis asmuo. Dėl klubo „Pink loft“ pirkimo klausimai yra išspręsti kitoje byloje, įmonei pervestą avansą grąžino po teismo sprendimo. 2014 m. pabaigoje važiuojant į Kauną išsikalbėjo apie finansus, atsakovas prašė paskolinti pinigų. Tuo metu ji turėjo pinigų paskolinti tokią sumą. Pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, ji pinigų iš atsakovo neprašė, nes rūpinosi vyro sveikata. Po vyro mirties nebeturėjo jėgų, pati gydėsi, todėl į atsakovą nebesikreipė, nebenorėjo bylinėtis dėl skolos grąžinimo. Ji internete susirado skelbimą apie perkamas skolas ir reikalavimo teises į atsakovą perleido ieškovei, perdavė dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. spalio 27 d. preliminariu sprendimo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo E. K. ieškovei priteisė 10 000 Eur skolą, 1850 Eur delspinigius, 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2021 m. spalio 26 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 496,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. gegužės 19 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, atsakovo E. K. priešieškinį atmetė, iš atsakovo E. K. ieškovei UAB „Conlex“ priteisė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad byloje įrodymų, jog realiai sutartis nebuvo pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 25 d., nėra pateikta. Jokių asmenų 2016 m. kovo mėn. dalyvavusių neva paskolos sutarties ir kitų dokumentų pasirašyme atsakovas nenurodė; atsakovo nurodyta, galimai paskolos sutarties pasirašymą mačiusi R. P., teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja nurodė, jog pasirašant sutartį tikrai nedalyvavo. S. K. teismo posėdžio metu išsamiai išdėstė jos bendravimo su E. K. istoriją, bendradarbiavimą kasdien vežiojant ją į Kauno klinikas pas slaugomą sutuoktinį, todėl teismas sprendė, jog sutarties šalis siejo draugiški, pasitikėjimo, artimi santykiai. To, kad sutarties lapai būtų keisti, koreguojamas jos tekstas po pasirašymo, atsakovas neįrodė. Liudytoja D. J. (S.) nurodė, jog apskritai nieko apie sudarytą paskolos sutartį nežino, jos nekoregavo. Teismas pažymėjo, jog sutartyje bei tos pačios dienos pinigų perdavimo akte nurodyti duomenys dėl pinigų sumos, valiutos, datos sutampa, dėl to nėra pagrindo teigti, jog paskolos sutartyje buvo atliktos kokios nors papildomos korekcijos ir kad sutartis nebuvo pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 25 d.
7. Įvertinęs S. K. paaiškinimus apie 2014 m. antroje pusėje turėtas santaupas eurais, veiklą versle nuo 1993 metų, gautą darbo užmokestį, pensiją, taip pat sutuoktinio gautas pajamas, asmeninį bankrotą, atsižvelgęs į tai, kad nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, teismas konstatavo, kad atsakovas pasirašė tiek paskolos sutartyje, tiek pinigų perdavimo akte, tuo patvirtindamas, jog 10 000 Eur sumą iš S. K. gavo. Teismas nurodė, kad nors paskolos sutartį atsakovas prašo pripažinti negaliojančia, kaip tariamą sandorį, tačiau atsakovas aiškiai net negalėjo nurodyti, kokiu tikslu neva toks tariamas sandoris buvo sudarytas.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas E. K. paskolos sutarties tariamumo neįrodė. Paskolos sutartis, pinigų perdavimo aktas buvo jo pasirašytas, įrodymų, paneigiančių, jog pinigai jam realiai buvo perduoti, į bylą nepateikta. Vadinasi, paskolos sutartis, kaip realinė sutartis, yra įvykdyta, o tai jau savaime lemia, jog ji negali būti pripažinta tariamu sandoriu. Be to, atsakovas E. K. neįrodė, kokia neva buvo tikroji paskolos sutarties šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodyti teiginiai, jog sutartis buvo sudaryta, kad S. K. galėtų susitvarkyti įmonės buhalteriją, turėtų ką pateikti bankui (ar mokesčių tikrintojams, kaip nurodė priešieškinyje), kad nebūtų atimti jo 2016 m. kovo mėn. už klubo „Pink loft“ kaip avansas sumokėti 10000 Eur, nepagrįsti. 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra SKP Nr. 0048, kurią atsakovas pateikia kaip įrodymą dėl paskolos sutarties fiktyvumo, buvo išrašyta ir teisinius santykius sukūrė tarp juridinių asmenų – E. K. įmonės ir UAB “(duomenys neskelbtini)“. E. K. įmonė 10 000 Eur sumą 2016 m. buvo pervedusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeninę S. K. sąskaitą. Ginčas byloje Nr. 2-38-187/2017 vyko tarp juridinių asmenų dėl pagal minėtą sąskaitą pervestos pinigų sumos (už klubo „Pink loft“ įrangos pirkimą) grąžinimo. Šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir neturi jokio ryšio tarp dviejų fizinių asmenų (E. K. ir S. K.) sudarytos paskolos sutarties. S. K. kaip fizinis asmuo neveda jokios buhalterijos, jos asmeniškai sudaryta paskolos sutartis neturi jokio ryšio su valdomos įmonės buhalterija, mokesčių apskaita, ji netgi kaip fizinis asmuo neturėjo pareigos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti deklaracijų ir jų neteikė, todėl atsakovo teiginiai apie paskolos sutartį, kaip garantą, kad nebūtų iš S. K. atimti jo pervesti pinigai (kurie pervesti praėjus pusantrų metų nuo paskolos sutarties sudarymo į juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą) yra teisiškai nepagrįsti. Iš nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, jog sudaryta paskolos sutartis tarp privačių asmenų bei vėlesni dviejų įmonių teisiniai santykiai neturi absoliučiai jokio ryšio, galimai klaidingai tarp juridinių asmenų surašytos sąskaitos, įmonių buhalteriniai klausimai su ginčijama paskolos sutartimi visiškai nėra susiję.
9. Teismas akcentavo, jog atsakovas turi aukštąjį universitetinį verslo administravimo, vadybos išsilavinimą, vykdė verslą, yra buvęs Telšių rajono savivaldybės narys, todėl turi supratimą apie pasirašomų dokumentų prasmę, gali suprasti sutarčių sudarymo pasekmes. S. K. nurodė, jog 2019 m. kelis kartus teiravosi atsakovo, kuomet šis grąžins skolą, kas rodo, jog ji reiškė reikalavimus dėl pinigų grąžinimo. Tai patvirtino ir pats E. K.. Tai, jog S. K. fizinio asmens bankroto byloje nenurodė E. K. kaip skolininko yra fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo dalykas, tai rodo tam tikrą jos nesąžiningumą toje byloje buvusių kreditorių atžvilgiu, tačiau vien dėl to spręsti, jog sutartis yra tariamas sandoris, taip pat nėra pagrindo.
10. 2021 m. rugpjūčio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimas į E. K. skolą pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. sutartį yra perleistas ieškovei. Nagrinėjamu atveju piniginei prievolei patvirtinti buvo išduotas skolos dokumentas (paskolos sutartis, pinigų perdavimo aktas), reikalavimas pagal paskolos sutartį perleistas UAB „Conlex“, kuriai buvo perduoti skolos dokumentai, todėl atsakovas E. K. neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „Conlex“, kad prievolė buvo apsimestinė ar fiktyvi arba, kad perleidimas draudžiamas, nes byloje jokių duomenų, kad naujasis kreditorius reikalavimo perleidimo metu žinojo tas aplinkybes, nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė UAB „Conlex“ pirkdama reikalavimo teisę pagal ginčijamą paskolos sutartį elgėsi neapdairiai. Ieškovė, pateikdama 2021 m. spalio 25 d. ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nepridėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pradinė kreditorė per laikotarpį nuo tariamai sudarytos paskolos sutarties termino suėjimo (t. y. 2017 m. lapkričio 25 d.) iki reikalavimo perleidimo dienos (2021 m. rugpjūčio 4 d.) būtų kokiu nors būdu ar forma prašiusi grąžinti pinigus, siuntusi tokius raštus el. paštu ar registruotu laišku, nes tokių ieškovės bandymų susigrąžinti tariamą skolą nebuvo. Aplinkybė, kad pradinė kreditorė naujajam kreditoriui pateikė tik abejotiną skolos dokumentą, pasirašytą prieš maždaug septynerius metus nuo reikalavimo įsigijimo dienos (2014 m. rugpjūčio 25 d.), kuriuo pinigai buvo paskolinti eurais, o ne litais, o skolos suma buvo tokio dydžio, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. reikalavo paskolos sutartį įforminti notarine tvarka, ieškovei, kaip profesionalei, nesukėlė įtarimų, nors ieškovė galėjo tai numatyti. Atsakovas vertina, jog šios bylos kontekste ieškovė nuo atsakovo priešieškinio negali gintis CK 6.107 straipsnio 2 dalimi.
11.2. Teismas, spręsdamas bylą, iš esmės rėmėsi tik rašytiniais įrodymais ir neįvertino aplinkybių dėl ginčijamos paskolos sutarties sudarymo, pradinės kreditorės galimybių suteikti paskolą atsakovui ir jos sąžiningumo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog tiek atsakovas, tiek ir S. K. nurodė, jog jie tariamos paskolos sutarties sudarymo metu, t. y. 2014-2016 m. kartu keliaudavo automobiliu, atsakovui vežant S. K. į klinikas pas jos sergantį vyrą. Būtent dėl to jis, nors ir pats vykdydamas verslą ir turėdamas atitinkamą išsilavinimą, suprasdamas pasirašomų dokumentų esmę ir teisines pasekmes, pasitikėdamas ieškovės pažadais, jog minėtus dokumentus ji suplėšys ir sunaikins, kai jie taps nereikalingi, sutiko juos pasirašyti tiek norėdamas padėti pradinei kreditorei S. K., tiek norėdamas užsitikrinti, jog nekils kliūčių jam įsigyti inventorių iš S. K. įmonės.
11.3. Pradinė kreditorė, tariamai paskolinusi pinigus be palūkanų, nesugebėjo nurodyti, kokiems tikslams atsakovui tariamai buvo reikalinga pasiskolinti pinigų. Pradinė kreditorė deklaratyviai nurodydama savo galimybes suteikti tokio dydžio paskolą melavo, kadangi nei 2014 metais, nei 2016 metais neturėjo galimybių suteikti paskolos atsakovui. 2016 m. gegužės 30 d. Telšių rajono apylinkės teisme buvo iškelta pirminės kreditorės fizinio asmens bankroto byla. Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pirminė kreditorė paaiškindama, kada ir dėl ko susidarė jos nemokumas, nurodė, kad jos finansiniai sunkumai prasidėjo 2010 m. dėl verslo smukimo ir pareikštų kaltinimų dėl pinigų panaudojimo ne pagal paskirtį. Pradinė kreditorė šioje byloje pakeitė poziciją ne tik dėl tarp jos ir atsakovo buvusių draugiškų santykių, bet ir dėl jos tikrosios finansinės padėties.
11.4. Ginčijama paskolos sutartis sudaryta 2014 m. rugpjūčio 25 d., tačiau joje nurodyta, kad pinigai pasiskolinti eurais, o ne tuo metu oficialia valiuta – litais, pirminė kreditorė nenurodė tokio sprendimo priežasties. Pirminės kreditorės teigimu, pinigus ji paskolino 500 eurų kupiūromis. Pirminė kreditorė nepateikė jokių įrodymų, kad ji iš tikrųjų lankėsi užsienio šalyse, o Lietuvoje tokių kupiūrų gauti buvo sudėtinga.
11.5. Nesutinka su teismo vertinimu, kad 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra SKP Nr. 0048 neturi jokio ryšio tarp dviejų fizinių asmenų (E. K. ir S. K.) sudarytos paskolos sutarties ir kad pagal minėtą sąskaitą pervestos pinigų sumos (už klubo „Pink loft“ įrangos pirkimą) grąžinimo ir šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apelianto nuomone, nors formaliai šalys nesutampa, tačiau E. K. yra E. K. įmonės savininkas, o S. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, t. y. abu asmenys yra minėtas įmones kontroliuojantys asmenys, galintys priimti sprendimus ir pasirinkti, kokia forma įteisinti įrangos pirkimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Conlex“ nesutiko su atsakovo reikalavimais ir prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė neturėjo pagrindo įtarti, kad perleidžiama prievolė galėtų būti negaliojanti. 2021-rugpjūčio 4 d. Priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1A prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2021/08/04-1 pradinė kreditorė perdavė naujajam kreditoriui 2014-08-25 paskolos sutarties ir 2014-08-25 Pinigų perdavimo akto originalus. Visi dokumentai pasirašyti paskolos gavėjo, apelianto E. K.. 2021-08-04 Reikalavimo perleidimo sutarties 3.1.1 punktu pradinė kreditorė S. K. patvirtino, kad perleidžiama reikalavimo teisė yra galiojanti ir priklauso jai; iki sutarties sudarymo skolininkas nėra visiškai ar iš dalies įvykdęs perleidžiamo reikalavimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad tiek ant paskolos sutarties, tiek ant pinigų perdavimo akto yra jo parašai. Pirminės kreditorės pateikti dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus ir įprastinę paskolos sutarčių sudarymo praktiką.
12.2. Paskolos sutarties sudarymo metu nebuvo reikalavimo sudaryti paskolos sutartį notarine tvarka.
12.3. Reikalavimai grąžinti paskolos sumą buvo žodiniai, todėl ieškovas negalėjo teismui pateikti jokio rašytinio dokumento.
12.4. 2014 m. rugpjūčio 25 d. sudarant paskolos sutartį buvo žinoma, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. (t.y. po 4 mėnesių) litai bus išimti iš apyvartos, o paskolos grąžinimo terminas numatytas jau 2017 metais, todėl sandorio valiuta eurais negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovui abejonių sandorio teisėtumu.
Šalies argumentai
12.5. Apeliantas nėra nuoseklus savo paaiškinimuose dėl to, kodėl paskolos sutartis buvo pasirašyta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas tai pat nepateikė įrodymų, kad pradinė kreditorė 2014 metais neturėjo finansinių galimybių suteikti ginčo paskolą. Tai, kad 2016 metais jai buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, taip pat nesudaro pagrindo tokiai išvadai.
12.6. Apelianto nurodomos faktinės aplinkybės dėl trečiojo asmens vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K. įmonės tarpusavio susitarimų, piniginių judėjimų nėra susijusios su nagrinėjama byla. Be to, ginčai tarp dviejų juridinių asmenų yra išspręsti teismine tvarka ir teismo sprendimas yra įvykdytas. Nors apeliantas teigia, kad tiek PVM sąskaita faktūra SKP Nr. 0048, tiek ginčo paskolos sutartis buvo tariami sandoriai, tačiau pats patvirtino, kad ši sąskaita buvo apmokėta pavedimu, o civilinėje byloje Nr. 2-38-187/2017 jo įmonės naudai priteista pagal nurodytą sąskaitą sumokėta pinigų suma. Todėl sandoris yra įvykdytas ir negali būti pripažintas tariamu.
12.7. Apeliantas taip pat nurodo, neva tiek nurodytą sąskaitą faktūrą, tiek paskolos sutartį S. K. žadėjo sunaikinti 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje, tačiau byloje nepateikia jokių įrodymų, kad reikalavo sunaikinti sutartį ar grąžinti jam originalą. Nors apeliantas nurodo, kad atsiskaitymai tarp juridinių asmenų E. K. įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei ginčo paskolos sutartis yra susiję, tačiau teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-38-187/2017 tokių aplinkybių nenurodė ir paskolos sutarties neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas E. K. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią S. K. suteikė E. K. 10 000 Eur paskolą iki 2017 m. lapkričio 25 d., numatant 0,1 procento dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos. Pinigų perdavimo akte nurodyta, kad E. K. iš S. K. 2014 m. rugpjūčio 25 d. 10 000 Eur gavo. 2021 m. rugpjūčio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021/08/04-1 S. K. reikalavimo teisę į skolininką E. K. pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartį perleido ieškovei UAB „Conlex“, perdavė įmonei paskolos sutartį ir pinigų perdavimo aktą. Naujasis kreditorius UAB „Conlex“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. el. laišku, 2021 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu informavo atsakovą E. K. apie skolos perleidimą, pareikalavo grąžinti įsiskolinimą. Už šešių mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovui paskaičiuota 1850 Eur delspinigių.
15. Iš civilinės bylos Nr. 2-38-187/2017 matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. į teismą kreipėsi E. K. įmonė su ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ , tretiesiems asmenims UAB „S. K. P.“, S. K. dėl sumokėto avanso priteisimo. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista E. K. įmonei 10000 Eur įnašas, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Šis teismo sprendimas įvykdytas (civilinė byla Nr. 2-38-187/2017, 1 t., b. l. 1-3, 129-136; 2 t., b. l. 13-19, 37-38). Atsakovas pateikė 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitas faktūras SKP Nr. 0048, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. K. įmonei 10000 Eur sumai (3 sąskaitos tuo pačiu numeriu). Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. kovo 7 d. teismui pateikė informaciją, kad S. K. teikti Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį prievolės nebuvo, tokia deklaracija nėra pateikta.
Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia
16. Pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti šalių sudarytą paskolos sutartį negaliojančia. Apelianto pozicijos esmę sudaro aplinkybės, jog šalys sudarė tariamą sandorį. Atsakovas neginčija aplinkybių, kad ant paskolos sutarties ir pinigų perdavimo akto yra jo parašas, tačiau teigia, kad sukurti sutartinių paskolos santykių šalys neketino, sutartį atsakovas pasirašė pasitikėdamas pradine kreditore S. K. ir pinigų atsakovas negavo.
17. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Iš šios normos turinio matyti, jog tariamas sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Remiantis kasacinio teismo praktika, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
19. Taigi, sprendžiant dėl šalių valios trūkumų sudaryto sandorio kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi atsakovas turėjo įrodyti, kad ginčijamu sandoriu buvo nesiekiama nesukurti teisinių pasekmių. Konstatuoti, jog sandoris buvo tariamas galima tik konstatavus, jog nei viena sandorio šalis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974). Tai įrodinėdamas atsakovas teigė, kad paskolos sutartis jo buvo pasirašyta pačios pradinės kreditorės prašymu, nes ji norėjusi pateikti šį dokumentą bankui, dėl mokesčių patikros. Atsakovas nurodė, kad būtent jis 2016 metais pradinei kreditorei buvo pervedęs 10000 Eur avansą už klubo „Pink loft“ įrangą, kurią ketinęs įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to vėliau buvo sudaryta ginčo paskolos sutartis.
21. Visi atsakovo paaiškinimai apie paskolos sutarties pasirašymą grindžiami 2016 metų aplinkybėmis. Paaiškinimus, kodėl paskolos sutartis pasirašyta 2014 metais, atsakovas grindė prielaida, kad paskolos sutarties lapai buvo sukeisti, koreguotos sutarties datos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų jis teismui nepateikė. Šią atsakovo versiją paneigia ir tai, kad pinigų perdavimo aktas, kurio pasirašymą atsakovas taip pat patvirtino, surašytas ant vieno lapo ir pasirašytas 2014 m. rugpjūčio 25 d., t.y. tą pačią dieną kaip ir ginčo paskolos sutartis. Tai leidžia atmesti atsakovo teiginius, kad pradinė kreditorė keitė paskolos sutarties datą, pakeisdama sutarties lapus, nes ir pinigų perdavimo akto pasirašymo data sutampa su paskolos sutarties data. Bylos nagrinėjimo metu liudytojomis apklaustos R. P. ir D. J. (S.) taip pat negalėjo patvirtinti atsakovo teiginių apie paskolos sutarties pasirašymo aplinkybes.
22. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino byloje pateiktų 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitų faktūrų 10 000 Eur sumai. Atsakovas byloje teikė tris identiškas 2016 m. kovo 1 d. PVM sąskaitas – faktūras 10 000 Eur sumai, iš kurių vienoje nurodyta, kad ji išrašyta už paslaugas, kita už prekių sąrašą Priedas Nr. 1, trečioje prekių pavadinimo skiltis neužpildyta. Šios PVM sąskaitos faktūros išrašytos prekių (paslaugų) tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui E. K. įmonei. Apeliantas klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, kad šių juridinių asmenų vadovai sutampa su šios bylos dalyviais (atsakovu E. K. ir trečiuoju asmeniu S. K.), nes iš Telšių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-38-187/2017 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir akcininkė nuo 2014 m. spalio 13 d. buvo D. S. (civilinės bylos Nr. Nr. 2-38-187/2017 I t., 15-18 b. l.), tai reiškia kad atsakovo nurodytų aplinkybių apie klubo „P. L.“ įsigijimą laikotarpiu 2016 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo ne S. K.. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčas dėl 10 000 Eur, sumokėtų už klubo „P. L.“ įrangos pirkimą, kilęs tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K. įmonės yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-38-187/2017. Šių juridinių asmenų vadovams nesutampant su šios bylos šalimis, taip pat įvertinus, kad ginčo paskolos sutartis sudaryta 2014 metais, o pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2016 metais, nėra pagrindo šių PVM sąskaitų – faktūrų sieti su paskolos sudarymo aplinkybėmis.
23. Apeliacinio skundo argumentai, kad pradinė kreditorė melavo teismui apie savo galimybes suteikti tokio dydžio paskolą, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Nors ieškovas remiasi faktu, kad 2016 m. gegužės 30 d. S. K. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, tačiau bankroto bylos iškėlimas fiziniam asmeniui savaime nereiškia, kad pradinė kreditorė 2014 metais neturėjo finansinių galimybių paskolinti 10000 Eur ieškovui. 2022 m. balandžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, sudarant galimybę susipažinti su trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, siekiant išsiaiškinti pradinės kreditorės skolinius įsipareigojimus; šis atsakovo atstovo prašymas buvo tenkintas, tačiau teismui nepateikti jokie papildomi duomenys apie pradinės kreditorės finansinę situaciją 2014 metais.
24. Tiek atsakovas E. K., tiek trečiasis asmuo S. K. nurodė sutampančias aplinkybes dėl jų bendravimo 2014 metais: atsakovas trečiąjį asmenį vežiojo į Kauną, abi šalys įvardijo pasitikėjimą vienas kitu tuo metu. Tad nors apeliaciniame skunde atsakovas šias aplinkybes vertina kaip patvirtinančias, kad atsakovas turėjo pagrindą tikėti trečiojo asmens teiginiais, kad paskolos sutartis reikalinga tik formaliai, tačiau tarp šalių buvę pasitikėjimo santykiai taip pat leidžia manyti, kad šalys susitarė dėl realių paskolos santykių sukūrimo pasirašant 2014 metais ginčo paskolos sutartį ir pinigų perdavimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės labiau patvirtina tarp šalių buvusį bendravimą 2014 metais, kaip prielaidą kurti tuo metu ir paskolos santykius.
25. Vien aplinkybė, kad pradinė kreditorė aktyviais veiksmais nesiekė, kad paskolos sutartis būtų įvykdyta suėjus jos įvykdymo terminui, neleidžia spręsti apie ginčo sandorio tariamumą. Abiejų šalių sutampantys paaiškinimai, kad pradinė kreditorė žodžiu kartą buvo užsiminusi apie pareigą mokėti tik papildomai leidžia labiau tikėti paskolos sandoriui realiai įvykus būtent jo sudarymo momentu - 2014 m. rugpjūčio 25 d.
26. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik byloje esančia rašytine paskolos sutartimi ir pinigų perdavimo aktu. Iš skundžiamo teismo sprendimu matyti, kad teismas vertino atsakovo nurodytas aplinkybes visų įrodymų kontekste, pasisakė, kodėl atmetama atsakovo versija apie sutarties korekciją ir sukeistus sutarties lapus, motyvavo, kodėl nesiremiama trečiojo asmens bankroto bylos iškėlimo faktu, kodėl atmetami atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – pateiktos PVM sąskaitos – faktūros ir apeliacinės instancijos teismas su šiomis teismo išvadomis sutinka.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, neneigdamas, kad išties pasirašė ginčo paskolos sutartį ir pinigų perdavimo aktą, byloje nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti apie 2014 m. rugpjūčio 25 d. sudaryto paskolos sandorio tariamumą, neįrodė, kad šis sandoris sudarytas nesiekiant sukurti jokių teisinių padarinių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį.
Dėl ieškovės reikalavimo ir CK 6.107 straipsnio 2 dalies taikymo
28. CK 6.107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai prievolei patvirtinti yra išduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir šis dokumentas perduotas, skolininkas neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui motyvuodamas tuo, kad prievolė buvo apsimestinė ar fiktyvi arba kad perleidimas draudžiamas, jeigu naujasis kreditorius reikalavimo perleidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie šias aplinkybes.
29. Apelianto teigimu, ieškovė, būdama verslo profesionalė, buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi pirkdama reikalavimo teisę pagal ginčijamą skolos dokumentą, todėl neturi teisės remtis CK 6.107 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.
30. Kadangi atsakovas išdavė trečiajam asmeniui skolos dokumentą, patvirtino pats pasirašęs ant sutarties, atsakovas pasirašė 2014 m. rugpjūčio 25 d. pinigų perdavimo aktą, o reikalavimas yra perleistas ir šis dokumentas yra perduotas naujam kreditoriui, skolininkas (šiuo atveju atsakovas) neturi teisės atsikirsti naujam kreditoriui motyvuodamas tuo, kad prievolė buvo apsimestinė. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovei kokiu nors būdu galėjo būti žinomos aplinkybės apie tarp šalių esantį galimą nesutarimą dėl ginčo paskolos sutarties.
31. Kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad ieškovei turėjo kelti įtarimą tai, kad paskola buvo negražinama beveik ketverius metus, kad paskolos sutartyje valiuta nurodyti eurais, nors tuo metu Lietuvos Respublikoje atsiskaitymo valiuta buvo litas, kad nepateikti įrodymai apie pradinės kreditorės bandymus išsireikalauti skolą. Įstatymuose nėra apibrėžtos sąlygos, dėl kurių reikalavimą perimantis naujasis kreditorius privalo įsitikinti prieš perimdamas reikalavimą. Ketverių metų skolos negrąžinimo laikotarpis taip pat nėra laikytinas neįprastu reikalavimo perleidimo santykiuose, tad atmestini ir šie apelianto argumentai. Aplinkybė, kad sutarties pasirašymo metu Lietuvoje atsiskaitymo valiuta buvo litai taip nėra reikšminga, nes euro valiuta Lietuvoje buvo įvesta nuo 2015 m. sausio 1 d., sandorio įvykdymo terminas numatytas 2017 m. ,t. y. jau galiojant euro valiutai, tad likus pusmečiui iki atsiskaitymo valiutos pasikeitimo sudaryti sandorį valiuta, kuri galios sandorio įvykdymo metu, nėra neįprasta. Apelianto argumentai dėl notarinės sutarties formos taip pat atmestini, nes sandorio sudarymo momentu CK 6.871 straipsnio redakcija nenumatė privalomos notarinės formos tokio dydžio paskolos sutarčiai.
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad ieškovas yra įgijęs reikalavimo teisę, tam yra išduotas skolos dokumentas, nustatęs, kad nėra pagrindo pripažinti paskolos sandorį negaliojančiu, pagrįstai taikė CK 6.107 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisė naujam kreditoriui iš atsakovo skolą (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.104 straipsnis, 6.107 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos baigties
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl iš jo priteistinos ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
35. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dienos pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 544,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Conlex“, juridinio asmens kodas 302538171, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.