Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 9 d. D. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. birželio 9 d., apie 23 val. 45 min., tyčia išdaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragėje, langą, padarydamas 60 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais D. J. tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant D. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje, sudėties. Teismas nurodė, kad norint asmenį pripažinti kaltu, byloje turi būti neginčijamų įrodymų, įrodančių kaltę, tačiau byloje esantys duomenys neįrodo, jog būtent D. J. sugadino A. R. turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų ir skundo argumentų matyti, kad ginčo dėl paties administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvada nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą D. J., kadangi, A. R. manymu, surinkta pakankamai duomenų, įrodančių D. J. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog D. J. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje, yra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nors apeliantas teigia, kad šioje byloje D. J. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. J. kaltę.

D. J. viso tyrimo metu ir teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, jog gyvenamojo namo langų neišdaužė, A. R. nepažįsta ir neturėjo jokio pagrindo daužyti langų ir jam grasinti. Tai matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. R. parodė, kad 2016 m. birželio 9 d., prieš vidurnaktį, išgirdo, kaip išdužo namo antrajame aukšte esantys langai. Išbėgęs į kiemą, pamatė žmogų, apie 180–190 cm ūgio, kuris bėgdamas sušuko: „A. R., būsi nužudytas, o sekančią naktį padegsime tavo namą, lauk.“ Buvo tamsu, gatvės apšvietimas buvo išjungtas. Įsidėmėjo, kad automobilio markė buvo „Ford Mondeo“, automobilis buvo tamsios spalvos, jo galiniai žibintai buvo vertikalios formos. Valstybinio numerio nematė. Tačiau iš D. J. parodymų, VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad D. J. automobilio markė yra „Ford Focus C-Max“. Taip pat pažymėtina, kad A. R., apklaustas apie įvykį policijos pareigūnų 2016 m. birželio 29 d., negalėjo tiksliai nurodyti automobilio markės, modelio, teigė, kad galėjo būti „Peugeot“, „Renault“ ar „Ford“ markės automobilis (b. l. 12–13). A. R., A. R., D. J. parodymais nustatyta, kad D. J. į A. R. namus buvo atvykęs 2016 m. birželio 12 d. Nustatyta, kad D. J. ieškojo savo sesers K. J., nes žinojo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, o tikslaus namo numerio nežinojo. Taip pat iš pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad D. J. jam priklausančiu automobiliu buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) gatvę 2016 m. liepos 4 d. Šias aplinkybes patvirtina ir K. J. paaiškinimas (b. l. 15), kuriame nurodyta, kad jos ieškojo brolis D. J., o ji tuo metu buvo name, adresu (duomenys neskelbtini), pas P. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad tik po to, kai D. J. ieškodamas sesers Kornelijos birželio 12 d. atvyko pas nukentėjusįjį automobiliu „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. ir liudytojas A. R. padarė išvadą, kad įvykio metu buvo atvykęs būtent D. J.. Nors nukentėjusysis tvirtina, kad D. J. ieškodamas sesers išdaužė jo namo langus, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų ir D. J., Aisčio ir A. R. paaiškinimų, jie su D. J. iki minimo įvykio buvo nepažįstami, konfliktų neturėjo. Taigi abejotina, kad D. J., nepažinodamas A. R., nekonfliktuodamas, tiesiog ieškodamas sesers, kur ji gyvena, grasintų A. R. ir tyčia išdaužtų namo langus. Kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo ir liudytojo versiją, kad būtent D. J. įvykio metu buvo atvykęs automobiliu prie nukentėjusiojo namų ir išdaužė jo namo langų stiklą, byloje nebuvo surinkta. Liudytojų, kurie patvirtintų matę D. J. darant jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. Be to, nukentėjusysis A. R. nurodė, kad jo sūnus liudytojas A. R. konfliktuoja su kitais asmenimis ir tų asmenų kerštas nesibaigia (b. l. 78). Darytina išvada, kad D. J. inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą galėjo padaryti kiti asmenys, su kuriais konfliktuojama.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydamas jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas. Skundas motyvuojamas tuo, kad liudytojas A. R. teigė, kad jis atpažįsta D. J. iš balso kaip asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą, tačiau teisėja nepagrįstai nurodė, kad A. R. iki bylos nagrinėjimo teisme jau bendravo su D. J. ir, tikėtina, jo balsą įsidėmėjo, kadangi A. R. D. J. teismo posėdžio metu matė pirmą kartą. Apygardos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi, kaip matyti iš A. R. parodymų, jis liepos 4 d. matė D. J., taigi vertintina, kad galėjo girdėti jo balsą bei jį įsidėmėti. Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog aplinkybė, kad D. J. gerai neprisimena, kur buvo ir ką veikė įvykio metu, tai yra 2016 m. birželio 9 d., laikytina jo kaltės įrodymu. Kaip nurodė apylinkės teismas, aplinkybė, kad D. J. gerai neprisimena, kur buvo ir ką veikė įvykio metu, nelaikytina jo kaltės įrodymu. Pastebėtina, kad D. J. dėl įvykio pirmą kartą buvo apklaustas praėjus nuo įvykio pakankamai daug laiko, t. y. gerokai daugiau nei mėnesiui, todėl tikėtina, kad jis galėjo ir neprisiminti, ką tiksliai veikė ir kur buvo 2016 m. birželio 9 d., todėl atmestinas ir skundo argumentas, kad D. J. klaidino teismą nurodydamas, kad šią dieną dalyvavo miesto šventėje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kyla pagrįstų abejonių dėl D. J. inkriminuojamo pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškilusias abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Todėl, įvertinęs tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka D. J. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. J. kaltė dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje, padarymo nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą D. J. nutraukė nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Tauragės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248 straipsnio, ATPK 257 straipsnio ir ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kurie neginčytinai pagrįstų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. 2016 m. birželio 9 d., apie 23 val. 45 min., tyčia išdaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragėje, langą, padarydamas 60 eurų turtinę žalą. Šiuo atveju duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Dėl to konstatuotina, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.