Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvūs verslo sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inovatyvūs verslo sprendimai“ ieškinį atsakovui D. A. A. ir pagal atsakovo D. A. A. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inovatyvūs verslo sprendimai“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inovatyvūs verslo sprendimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (CBP-26908, DOK-4715, DOK-9400) prašydama pripažinti, kad ieškovė pilnai atsiskaitė su atsakovu už 2024 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-34012) ir priešieškinį (DOK-43595) su reikalavimais priteisti iš ieškovės 1125,44 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 400 Eur atostoginių bei netesybas už pavėluotą išmokėti darbo užmokestį ir atostoginius.

3. 2025 m. balandžio 17 d. ir 2025 m. balandžio 22 d. teisme buvo gautas šalių pareiškimas (DOK-60966, DOK-61882) dėl taikos sutarties sudarymo. Šalys susitarė byloje kilusį ginčą išspręsti taikiai sudarant taikos sutartį, teismo prašė šalių sudarytą taikos sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi tenkino šalių prašymą ir patvirtino ieškovės UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ ir atsakovo D. A. A. 2025 m. balandžio 16 ir 18 d. sudarytą taikos sutartį ir visas jos sąlygas bei nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3525-1159/2025 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-26945-2024-3). Be kita ko, priteisė Lietuvos valstybei iš ieškovės UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ 550 Eur valstybės patirtų išlaidų valstybės garantuojamai pagalbai atsakovui teikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Ieškovė UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ patikslintu atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nustatant, jog iš ieškovės valstybei priteistina 50 procentų visų patirtų išlaidų, kurios sudaro 550 Eur, teikiant valstybės garantuojamą pagalbą atsakovui, t.y. priteistina 225 Eur valstybės patirtų išlaidų valstybės garantuojamai pagalbai atsakovui teikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiama nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsta, nes nors šalys Taikos sutarties II dalies 4 punkte sutarė jog „Darbdavys apmoka 50 procentų darbuotojo bylinėjimosi išlaidų“, tačiau teismas nutarė priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ 550 Eur valstybės patirtų išlaidų valstybės garantuojamai pagalbai atsakovui teikti - kas prieštarauja nurodytos šalių sutartyje sulygtai sutarties sąlygai. Ir nors teismas skundžiamos nutarties 7 punkte dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėjo, kad šalys taikos sutartimi (3, 4 punktai) išsprendė tarpusavio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pateisimo klausimas nespręstinas, skundžiamos nutarties 7.1. punkte nustatė ir konstatavo, kad byloje yra patirtos valstybės išlaidos dėl atstovavimo atsakovui (DOK-60955), kurios yra 550 Eur.

5.2. Nėra pagrindo sutikti su skundžiama teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas byloje nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų, tačiau naudodamasis savo teise, savo iniciatyva kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kur jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tuomet savo iniciatyva praleidęs terminą teikė byloje nepagrįstą priešieškinį, dėl kurio ieškovė procesiškai net nepareiškė savo pozicijos, nes byloje buvo sudaryta taikos sutartis – todėl tokie atsakovo pasirinkimai ir sprendimai, nesusiję su ieškovės procesiniais sprendimais ir lėmė jam, jo iniciatyva skirtos valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų neproporcingą susidarymą.

5.3. Byloje nebuvo nagrinėjami ar vertinami jokie atsakovo reikalavimai dėl 1 000 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, taip pat šia skundžiama nutartimi nenustatytos byloje aplinkybės, kurios konstatuotų, jog darbdavys buvo neišmokėjęs darbdaviui 1 000 Eur darbo užmokesčio ir kad šiuo sprendimu yra tenkinamas darbuotojo teismui pateiktas reikalavimas priteisti 1 000 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, todėl toks teismo konstatavimas, kad šalys, numatydamos sutartyje tokią sąlygą, patvirtino, jog bylą laimėjo būtent darbuotojas, yra nepagrįstas.

5.4. Skundžiama nutarties dalis nepagrįsta, nes šalys sutarė jog išlaidos, kurias patyrė atsakovas, yra paskirstomos sutarties nustatyta sąlyga, o darbuotojo atstovavimo išlaidas sudaro ir jo naudai už jį išlaidas apmokėjusi jo atstovavimo išlaidas padengusi VGTPT arba šiuo atveju Valstybė, todėl klausimą dėl jam suteiktų paslaugų išlaidų apmokėjimo turėtų būti sprendžiamas irgi tarp valstybės ir asmens, juolab, kad priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui buvo vertinamos jo gautos darbo pajamos už laikotarpį, už kurį asmeniui dabar priteista papildomai 1000 Eur, todėl konstatuotina, kad esant šiai aplinkybei asmuo tapo nebeatitinkantis turto ir pajamų lygio VGTPT suteikti jam valstybės apmokamą advokatą ir už šias paslaugas jis turėtų susimokėti visa apimtimi arba 50 procentų iš savo gautų, turimų ar priteistų ar jau gautų ar gautinų pajamų.

6. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pateiktoje nuomonėje dėl atskirojo skundo bei atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atskirojo skundo teiginys, kad taikos sutartyje buvo numatyta, jog darbdavys apmoka 50 procentų darbuotojo bylinėjimosi išlaidų, laikytinas nepagrįstu. Taikos sutartyje šalys gali nuspręsti dėl asmeninių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos, tačiau ne dėl valstybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistos iš ieškovės UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ valstybės naudai 550 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui D. A. A. pirmosios instancijos teismo metu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-3525-1159/2025 buvo nutraukta patvirtinus tarp ieškovės UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ ir atsakovo D. A. A. sudarytą taikos sutartį. Pagal taikos sutarties 4 punktą šalys susitarė, kad darbdavys apmoka 50 proc. darbuotojo bylinėjimosi išlaidų. Darbuotojas neatlygina jokių darbdavio patirtų išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje 2025 m. balandžio 17 d. pažymą Nr. APD-2025-04810 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 550 Eur sumai, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui D. A. A.. Pirmosios instancijos teismas prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas 550 Eur sumai tenkino. Minėtą sumą valstybės naudai priteisė iš ieškovės.

11. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįsta, nes nors šalys taikos sutarties II dalies 4 punkte sutarė jog „Darbdavys apmoka 50 procentų darbuotojo bylinėjimosi išlaidų“, tačiau teismas nutarė priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ 550 Eur valstybės patirtų išlaidų valstybės garantuojamai pagalbai atsakovui teikti - kas prieštarauja nurodytai šalių sutartyje sulygtai sutarties sąlygai. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu pažymi, kad šalys taikos sutartimi išsprendė dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau šalys nesprendė dėl kitų valstybei priteistinų išlaidų, t. y. bylinėjimosi išlaidų valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, šiuo atveju, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas, tokia teisė yra suteikta tik teismui.

12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

13. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad taikos sutartimi šalims susitarus, kad ieškovė atsakovui sumokės 1 000 Eur darbo užmokestį, laikytina, kad iš esmės bylą laimėjo atsakovas, atitinkamai valstybė įgijo į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo nagrinėjami ar vertinami jokie atsakovo reikalavimai dėl 1 000 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, taip pat šia skundžiama nutartimi nenustatytos byloje aplinkybės, kurios konstatuotų, jog darbdavys buvo neišmokėjęs darbdaviui 1 000 Eur darbo užmokesčio ir kad šiuo sprendimu yra tenkinamas darbuotojo teismui pateiktas reikalavimas priteisti 1 000 Eur neišmokėto darbo užmokesčio.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad būtent apeliantės elgesys lėmė atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų susidarymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ pateiktu patikslintu ieškiniu nesutiko su 2024 m. lapkričio 20 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta iš dalies patenkinti darbuotojo reikalavimą ir išieškoti darbuotojo (atsakovo šioje byloje) D. A. A. naudai iš darbdavio UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ (ieškovė šioje byloje) 272,18 Eur atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio už 2024 m. rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. įsiskolinimą, 596,07 Eur atskaičius mokesčius, netesybas. Patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovė UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ pilnai atsiskaitė su atsakovu D. A. A. už 2024 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovė su atsakovu sudarė taikos sutartį, pagal kurios 2 punktą šalys, be kita ko, susitarė, kad darbdavys darbuotojui sumokės 1 000 Eur darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kas aukščiau išdėstytą sprendžia, jog ieškovė taikos sutarties 2 punktu iš esmės pripažino, kad su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaičiusi už 2024 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, kadangi pagal taikos sutarties 2 punktą susitarė su atsakovu būtent dėl 1 000 Eur darbo užmokesčio sumokėjimo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamos nutarties dalimi priteisė Lietuvos valstybei iš ieškovės UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ 550 Eur valstybės patirtų išlaidų valstybės garantuojamai pagalbai atsakovui teikti.

15. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo sutikti su skundžiama teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas byloje nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų, tačiau naudodamasis savo teise, savo iniciatyva kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos susidarė dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, jei nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Atsižvelgus į aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos), jog taikos sutarties sąlygomis iš esmės ieškovės šiuo procesu siektas teisinis rezultatas nebuvo įgyvendintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei tenka atsakomybė už valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių atsakovas yra atleistas (100 proc.).

16. Pagal CPK 94 straipsnio 2 dalį sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, jei šalys dėl to nesusitarė. Ši taisyklės netaikoma, kai sprendžiamas valstybės turėtų išlaidų atlyginimo klausimas. Bylinėjimosi išlaidos valstybei atsirado dėl ieškovės procesinio elgesio, todėl pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį pirmosios instancijos teismas galėjo nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų taisyklių. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.