- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-64-318/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- J. R.
- Advokatai
- Loreta Guiž
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-892-172/2012
2.5.19; 3.12.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Vladislavo Lenčiko, sekretoriaujant Mariui Frejeriui, dalyvaujant prokurorei D. M., nuteistojo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo J. R. skundas dėl Vilniaus pataisos namų 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 59-148 netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Išnagrinėjusi skundą, kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 10 p., 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir J. R. paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia - 2003-02-26, bausmės pabaiga - 2016-02-26, 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2011 -10-26.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Vilniaus pataisos namuose 2012 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 59-148 netaikyti J. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 1 p. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistojo J. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, nes nagrinėjamu atveju nėra visumos aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namų 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu, nuteistasis J. R. pateikė skundą Vilniaus miesto trečiajam apylinkės teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistojo J. R. skundo atmetė.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi, nuteistasis J. R. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį. Nuteistasis tvirtina, kad apylinkės teismas neįsigilino į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Nuteistasis tvirtina, jog nėra priklausomas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Turi konkrečių planų ateityje ir nuosekliai jų siekia. Jis įgijo vidurinį išsilavinimą, avalynės gamintojo, suvirintojo ir elektriko specialybes, kurios, jo nuomone, padės laisvėje susirasti darbą, gauti legalias pajamas ir taip įsitvirtinti visuomenėje. Be to J. R. teigia, jog yra susitaręs dėl darbo vietos laisvėje, jeigu būtų paleistas iš laisvės atėmimo vietos anksčiau laiko. Tai patvirtina byloje pateikta pažyma. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, už gerą darbą buvo skatintas, darbdaviai J. R. charakterizuoja teigiamai. Nuteistojo manymu, pirmiau minėtos aplinkybės apylinkės teismas įvertino tik formaliai, visiškai nesigilino į jų reikšmę, nevertino jų įtakos gyvenimui laisvėje, o tai patvirtina, kad jo skundą išnagrinėjo paviršutiniškai.
J. R. pažymi, kad jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti. Nuteistasis jaučia jų palaikymą ir paramą, yra lankomas pasimatymų metu, todėl paleistas anksčiau laiko įsidarbintų ir turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to jo tėvas yra senyvo amžiaus, serga vėžiu, motina buvo ištikta insulto, šiuo metu - paralyžiuota. Taigi tėvams reikalinga pagalba buityje.
Nuteistais atkreipia dėmesį į tai, jog jo pakartotinio nusikalstamumo rizika tik 22 balai, pakartotinė smurtinio nusikaltimo rizika taip pat žema. Už režimo reikalavimų pažeidimą pataisos įstaigoje, turi tik vieną galiojančią nuobaudą, kuri buvo paskirta dėl kilusio konflikto su kitu nuteistuoju. J. R. nuo 2010 m. balandžio 19 d. perkeltas į lengvąją grupę. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo manymu, teismas netinkamai įvertinęs pastarąjį charakterizuojančius duomenis, priėmė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti, jei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos J. R. būtų taikomas. Įstatymas nereikalauja, kad lygtinai paleidžiamas asmuo jau būtų pilnai pasitaisęs, o lygtinis paleidimas nėra laikomas atleidimu nuo likusios bausmės atlikimo, nes ir toliau jis atliks bausmę tik neizoliuotas, tačiau prižiūrimas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau jis buvo vieną kartą nusikaltęs, tačiau paleistas į laisvę anksčiau laiko laikėsi paskirtų įpareigojimų, jų nepažeidė ir taip pateisino jam teismo parodytą pasitikėjimą.
Teismo posėdyje nuteistojo J. R. gynėja prašė skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo J. R. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. R. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, bausmės atlikimas lengvosios grupės sąlygomis yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas neįpareigoja teismo priimti teigiamą sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos nuteistąjį, atlikusį Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 2 p. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį tik tuomet, kai padaro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti, toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Nors Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas neįtvirtina konkrečių kriterijų, kurie turi būti vertinami, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau teismų praktikoje, sprendžiant minėtus klausimus, visapusiškai įvertinama nuteistojo asmenybė, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dalis, požiūris į darbą, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, pataisos namų teikime nurodyti duomenys, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos, komisijos išvada bei kitos aplinkybės, kurių visumos analizė leidžia priimti sprendimą dėl materialaus pagrindo egzistavimo - yra ar ne galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistasis J. R. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko privalomą bausmės dalį - 2/3, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad J. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, programoje". Tai, kad J. R. turi vidurinį išsilavinimą, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalyninko, suvirintojo, elektriko specialybes, pataisos namuose dirbo ir nori įsidarbinti, jei būtų paleistas į laisvę, rodo, kad jis yra motyvuotas dirbti laisvėje. Jo socialiniai ryšiai su artimaisiais nenutrūkę, laisvėje jis
turi nuolatinę gyvenamąją vietą, senyvo amžiaus tėvus, kurie turi sveikatos problemų. Apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino. Minėtos aplinkybės, nors ir turi didelės reikšmės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nėra prioritetinės kitų nustatytų aplinkybių, kurias patvirtina teikimo medžiagoje esantys duomenys, atžvilgiu.
Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis, nors buvo 5 kartus skatintas už gerą elgesį ir darbą, tačiau bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą dėl konflikto su kitu nuteistuoju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.
Nuteistasis J. R. šiuo metu atlieka bausmę už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei, 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalies atliko 2011 m. spalio 26 d., likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė - 3 metai 2 mėnesiai.
J. R. buvo nuteistas už tai, kad iš savanaudiškų paskatų sukurstė kitus asmenis nužudyti A. N., nes pastarasis pranešė ir davė parodymus apie nusikaltimą, už kurį J. R. Panevėžio rajono apylinkės teismo 1992 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas. Iš tiesų, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1993 m. kovo 3 d. dienos nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vitos, neatlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies - 1 metai 9 mėnesiai. 1993-07-28 jam buvo taikytas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos" Nr.l- 182. Nors J. R. nutartyje kitų nurodytų įpareigojimų nepažeidė, tačiau, lygtinio paleidimo laikotarpiui nepasibaigus, dar iki taikant jam amnestiją, padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę. Taigi šios aplinkybės rodo pastarojo didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį ir paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad jis pateisino teismo jam parodytą pasitikėjimą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, atsižvelgusi į J. R. padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį, likusią neatliktos bausmės dalį, pagrįstai netarpininkavo dėl pastarojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Todėl, teismo nuomone, nuteistojo nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, priešingu atveju, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį dėl skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo J. R. skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiamą.