Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Autoriksas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transekspedicija“ ieškinį atsakovei UAB „Autoriksas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą turi būti detalizuojama įstatyme, kuriame, be kita ko, turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649-313/2015). Taigi viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą.

11. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija.

12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).

13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Autorisas“ apeliacinį skundą, konstatavęs, jog skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo galutinis sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 11 d., vadovaujantis CPK 430 straipsnio 8 dalimi, CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo turėjo būti pateiktas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Taigi paskutinė diena skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinio sprendimo paduoti buvo 2020 m. gruodžio 11 d. (penktadienis). Nustatyta, jog atsakovės apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2020 m. gruodžio 22 d. Patikrinus Lietuvos pašto (www.post.lt) siuntų sekimo duomenis (siunta Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog atsakovės apeliacinis skundas buvo išsiųstas teismui ne 2020 m. gruodžio 15 d., kaip klaidingai nurodo atsakovė, o 2020 m. gruodžio 17 d., todėl konstatuotina, jog atsakovė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

15. Atsakovė teigia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutiniame sprendime buvo nurodyta, jog sprendimas skundžiamas per 30 dienų, tačiau aplinkybės, kad galutinis teismo sprendimas skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, teismas nebuvo išaiškinęs, todėl atsakovė suklydo skaičiuodama sprendimo apskundimo terminą, tai yra terminą skaičiavo ne nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos, o nuo galutinio sprendimo gavimo (2020 m. lapkričio 18 d.) dienos, taip pat teigia, jog atsakovė nebuvo gavusi 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria teismas nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. lapkričio 11 d., 9.00 val., todėl jai nebuvo žinoma, kada bus priimtas galutinis sprendimas.

16. Konkrečiu atveju, įvertinęs faktines bylos aplinkybes (atsakovė nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, 2020 m. lapkričio 11 d. galutinis teismo sprendimas priimtas bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, byloje nėra įrodymų, jog 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kuria byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 11 d. rašytinio proceso tvarka, buvo įteikta atsakovei), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisinio išsilavinimo neturinčiam atsakovės vadovui, galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas – „per 30 dienų“, galėjo turėti įtakos klaidingam termino skaičiavimo suvokimui, tai yra, ar apeliacinis skundas turi būti paduodamas per 30 dienų, skaičiuojamų nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos, ar per 30 dienų, skaičiuojamų nuo minėto sprendimo gavimo (įteikimo) dienos. Vertintina, jog šios aplinkybės konkrečiu atveju sutrukdė atsakovei įgyvendinti savo procesinę teisę pateikti apeliacinį skundą per įstatyme nustatytą terminą, todėl į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, jog teisme buvo nagrinėjama tik viena civilinė byla, kurioje atsakovei buvo pareikšti finansiniai reikalavimai (t. y. nagrinėjama byla), kas taip pat galėjo įtakoti klaidingą terminų skaičiavimo suvokimą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog taikomi ribojimai nebus suderinami su asmens teise kreiptis į teismą, jeigu jais nebus siekiama teisėto tikslo ar neegzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo.

17. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės elgesys buvo nesąžiningas. Be to, matyti, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nedaug – šešias dienas, todėl, nesant duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir siekiant neužkirsti atsakovės teisės apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis (CPK 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės UAB „Autoriksas“ apeliacinį skundą, naikinama, atsakovės prašymas tenkinamas – terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinio sprendimo atnaujinamas (CPK 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo priėmimo, jo išsiuntimo suinteresuotiems asmenims bei atsiliepimų į jį pateikimo reikalavimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 310 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalis), atsakovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinio sprendimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atsakovės UAB „Autoriksas“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. galutinio sprendimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.