Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. M., jo atstovams advokatams Žydrūnui Rupšiui, Muradui Bakanui,

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui D. M., L. D.,

išnagrinėjęs T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. vairuodamas transporto priemonę Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo neįsijungęs artimųjų žibintų šviesų, Kalno gatvėje, policijos pareigūnams stabdant įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos signalus, minėtos transporto priemonės vairuotojas nepakluso teisėtam policijos reikalavimui sustabdyti automobilį bei padidinęs greitį važiavo Vilniaus, Serbentų, Pramonės gatvėmis. Persekiojamas automobilis nebuvo sustabdytas, kadangi T. M. miesto gatvėmis manevravo dideliu greičiu.

T. M. teismo posėdžio metu kaltu dėl pažeidimų padarymo neprisipažino ir parodė, kad jis su V. J. susitarė, jog V. J. jam paremontuos mašiną. Su juo susitiko 2016-07-19, apie 19.00-20.00 val., Varpo gatvėje. V. J. turi garažą. Automobilį paliko garaže. V. J. remontavo jo automobilio uždegimo sistemą. Atvažiavo tėtis jo pasiimti ir jie kartu važiavo į Vilniaus aerouostą. Apie tai, kad buvo toks įvykis, jis nieko nežinojo. Automobiliui buvo problemų su uždegimo sistema. Automobilis sunkiai kūrėsi, trūkčiojo. 2016-07-19 iš vakaro perdavė V. J. savo automobilį, po to su tėčiu važiavo į Vilniaus aerouostą. V. J. supranta apie automobilius. Jis su V. J. susipažino „Pegase“. Į Vilnių išvažiavo apie dešimtą valandą vakaro, parsivežti giminių iš aerouosto. Turėjo parsivežti sesers vyro mamą. Jis važiavo kartu su tėčiu, nes buvo naktis, tėtis norėjo vakare atsigerti, todėl jis vairavo automobilį. Jis vairavo automobilį. Į Vilnių važiavo jis su tėčiu, o iš Vilniaus grįžo trise. Į Vilnių važiavo tėčio automobiliu VW SHARAN. Vilniuje buvo apie pusę pirmos nakties, gal apie vidurnaktį. Lėktuvas nusileido apie pusę pirmos nakties. Lėktuvas atskrido iš Barselonos. Dabar ši moteris yra Ispanijoje. Jis automobilio HONDA naktį nevairavo. Savo automobilį HONDA ACCORD atsiėmė kitą dieną po pietų. Atsiėmė iš garažo, kuris yra Varpo gatvėje. Automobilis buvo sutvarkytas. Draugas daugiau nieko neminėjo. Automobilį jam sutvarkė už dyką, draugiškai. V. J. jam padeda, jis V. J., jei kartais reikia ką nors pavežti. Draugas nieko neminėjo, kad kažkas įvyko. 2016-09-22 dieną, kai surašė protokolą, tuomet ir sužinojo apie įvykį. Ankščiau jo niekas neieškojo. Ankščiau jis dirbo sunkvežimio vairuotoju, važinėjo su savivarčiu. Dirbo (duomenys neskelbtini). Per įmonę jo niekas neieškojo. Byloje nėra jokio jo paaiškinimo, kadangi po įvykio praėjo daug laiko, jam reikėjo pagalvoti, atsiminti, kas buvo prieš du mėnesius. Jam reikėjo atsiminti, kas galėjo važiuoti, pradėjo aiškintis, pasirodo, kad važiavo V.. Jis vairavo automobilį VW SHARAN tiek važiuojant į Vilniaus aerouostą, tiek grįžtant iš Vilniaus į Šiaulius. Kai 2016-09-22 jis atvyko į Šiaulių apskrities VPK, pas specialistę I. P., ji jo neklausė asmens vardo ir pavardės, kuris galėjo vairuoti transporto priemonę, jei jis nurodė, kad ne jis vairavo. Jis V. J. buvo davęs automobilio dokumentus. Neleido V. J. vairuoti jam priklausančio automobilio. V. J. už darbą neatsilygino.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad įvykio datos tiksliai neprisimena. Buvo liepos mėnuo. Dirbo su kolega D. Š.. Patruliavo centrinėje miesto dalyje. Buvo nakties metas, gal 3.00, gal 3.30 val. Buvo tamsu. Važiavo Vilniaus gatve nuo Radviliškio miesto pusės link centro. Važiavo pro Frenkelio vilą, kai pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, kuris važiavo neįsijungęs jokių šviesų. Prasilenkė. Apsisuko, nusprendė pasivyti tą automobilį ir sustabdyti. Automobilis iš Vilniaus gatvės įsuko į Kalno gatvę. Jie įsijungę švyturėlius jį pasivijo ir pradėjo stabdyti. Vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti, smarkiai padidino greitį ir vėl išvažiavo į Vilniaus gatvę, Serbentų gatvę. Prasidėjo gaudynės. Jie pradėjo jį persekioti. Apie tai informavo kitus mieste dirbusius ekipažus. Po to Serbentų gatvėje kirto Pramonės gatvę. Ten yra aklavietė. Automobilis apsisuko. Jie bandė jį užblokuoti. Iki galo neužblokavo, kadangi siekė išvengti eismo įvykio. Prasilenkė priešpriešais. Puikiai matė vairuotoją iš veido. Tas automobilis nusuko į Pramonės gatvę. Pareigūnai dar dviejose vietose stabdė automobilį, tačiau jis nestojo. Tam, kad išvengti skaudžių pasekmių, toliau jo nesivijo ir Žaliūkų rajone tą automobilį pametė. Po to, iš duomenų bazės išsitraukus duomenis apie automobilio savininką, pagal fotonuotrauką atpažino, kad tas pats asmuo, kuriam priklauso automobilis ir vairavo minėtą automobilį. Jie akivaizdžiai matė vairuotoją, prasilenkdami Serbentų gatvėje, kai bandė jį užblokuoti. Jie jį apšvietė šviesomis prasilenkdami, jis gerai matė vairuotojo veidą. Vairuotojo veidą pirmą kartą matė, kai pastebėjo automobilį, važiuojantį be šviesų. Jų greitis buvo nedidelis ir tas automobilis, kuris važiavo priešpriešais, važiavo gal 40 km/h greičiu. Matė vairuotoją. Iš pradžių pagalvojo, kad vairuoja moteris, nes asmuo buvo ilgais plaukais. Po to vairuotojo veidą matė Serbentų gatvėje, kai bandė blokuoti automobilį. Serbentų gatvėje vairuotoją matė aiškiau. Pagal automobilio valstybinius numerius jie išsitraukė duomenis apie automobilio savininką, matė nuotrauką. Šiandien posėdžių salėje sėdintis asmuo iš profilio yra matytas, tik plaukai ne tokie, šiandien plaukai trumpi. Gali patvirtinti, kad posėdžių salėje esančio asmens veidas tas pats, tik plaukai trumpi. Tai tas pats asmuo, vairavęs automobilį (teismas parodė fotonuotrauką b. l. 4). Tik šiandien jo plaukai yra trumpi. Šimtu procentu gali patvirtinti. Tas asmuo važiavo dideliu greičiu, tai matosi iš filmuotos medžiagos. Važiavo nesaugiai. Jam abejonių dėl šio asmens nekyla. Gali kategoriškai patvirtinti, kad asmuo, šiandien sėdintis posėdžių salėje, vairavo tą transporto priemonę. Kai bandė blokuoti ir kai prasilenkė Serbentų gatvėje, iš veido atpažino, kad tai tas pats asmuo. Jis sėdėjo keleivio pusėje. Jie bandė užblokuoti kelią, užsuko mašiną. Šis vairuotojas važiavo priešpriešais. Automobilio šviesos ilgos, todėl jis puikiai matė, kas vairavo automobilį. Jie bandė blokuoti tą automobilį. Tačiau, jei būtų užblokavę, jis būtų į juos atsitrenkęs. Siekdami išvengti skaudesnių pasekmių, iki galo neužblokavo. Jis akivaizdžiai matė vairuotoją ir išsitraukus iš duomenų bazės informaciją apie automobilio savininką, tai buvo tas pats asmuo, ką jis matė už vairo ir fotonuotraukoje. Šiandien salėje sėdintis asmuo yra trumpais plaukais, o veido profilis tas pats. Jokių išskirtinių žymių, randų, apgamų jie nematė. Tuo metu asmuo buvo su kitokiais plaukais, tokiais pat, kokie yra nuotraukoje. Radijo ryšiu buvo pokalbis su budėtoju. Jie iš karto paprašė budėtojo pažiūrėti, kas yra automobilio savininkas, kur jis gyvena, fotonuotrauką. Jie apibūdino vairuotoją ir budėtojas pasakė, kad fotonuotraukoje yra žmogus ilgais, garbanotais plaukais. Kai iš pradžių jie pamatė automobilį, važiuojantį be šviesų, prasilenkė, vijosi automobilį, iš galo matėsi, kad vairuoja asmuo, kurio plaukai ilgi ir garbanoti. Todėl ir kilo mintis, kad gal vairuoja moteris. Po to, kai bandė persekioti ir Serbentų gatvėje bandė blokuoti, akivaizdžiai matėsi, kad priešpriešais važiuoja vyras. Kai jie bandė blokuoti automobilį, jų automobilis stovėjo kampu, įstrižai važiuojamosios kelio dalies, priešpriešinėje eismo juostoje. Jie puikiai apšvietė vairuotoją ir matėsi jo veidas. Jie ne kartą žiūrėjo registratoriaus vaizdo įrašą. Matėsi veidas. Tarnybinį pranešimą surašė po gaudynių, kai grįžo į budėtojų dalį, tą pačią naktį, praėjus nuo įvykio pradžios gal 30, gal 40 minučių. Jie dar ieškojo automobilio, važinėjo. Tarnybinius pranešimus rašė kartu su kolega. Kompiuteriuose nėra tarnybinių pranešimų formos. Jie kartu važiavo, kartu matė įvykį, kartu rašė. Tarnybinius pranešimus rašė vienoje patalpoje, atskirais kompiuteriais. Kolega galėjo matyti jo tarnybinį pranešimą medžiagoje. Nematė, neprisimena, ar rodė kolegai savo tarnybinio pranešimo tekstą. Kai automobilis nuo jų pabėgo, jie per radijo ryšį pranešė budėtojui. Prieš tai buvo užimtas eteris. Budėtojo paprašė nustatyti automobilio savininką, kur jis gyvena, ištraukti fotonuotrauką ir ją apibūdinti. Per radijo ryšį jie pasakė, kaip atrodo vairuotojas. Šiandien kabinete esantis asmuo yra trumpais plaukais. Tai tas pats asmuo, kurį atpažino pagal fotonuotrauką. Tai jis vairavo tuo metu. Tuomet asmenį atpažino pagal fotonuotrauką. Jie išsitraukė visus automobilio duomenis ir surašė tarnybinį pranešimą, tai, kas priklauso pagal instrukciją. Rašant tarnybinį pranešimą, fotonuotraukos nebuvo matęs. Radijo ryšiu paprašė budėtojo, kad nustatytų automobilio savininką, nes buvo žinomi valstybiniai numeriai, paprašė, kad nustatytų savininko gyvenamąją vietą, jei neklysta, tai buvo Korsako gatvėje, ir paprašė apibūdinti, kaip fotonuotraukoje atrodo esantis žmogus. Prieš tai jie apibūdino vairuotoją, kad jis buvo ilgų, tamsių, garbanotų plaukų vyriškis. Budėtojas pasakė, kad jų padiktuoti požymiai atitinka. Po to grįžo, nusistatė duomenis, pagal nuotrauką pamatė, kad automobilio savininkas ir vairavo. Jiems abejonių nekilo. Perdavė įvykį tirti Kelių policijai. Vaizdo įraše gerai matosi, kas vairavo automobilį. Kai blokavo automobilį, jų automobilis stovėjo skersai važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje. Priešais juos pravažiuojantis automobilis, norėdamas pralysti pro juos, pravažiavo 20-30 km/h greičiu. Buvo įjungtos ilgos šviesos, todėl puikiai matėsi vairuotojas. Jei jie būtų sulaikę tą asmenį, būtų galėję patys surašyti ATP protokolą.

Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad žino, dėl kokio įvykio kviečiamas. Tikslios įvykio datos nepamena, nes praėjo nemažai laiko. Laikas buvo nuo 1.00 iki 2.00 val. Važiuodami su kolega E. P., trumpam buvo sustoję prie Frenkelio rūmų. Pastebėjo, kad iš priekio atvažiuoja automobilis be šviesų. Kolegai pasakė, kad kažkas nemoka naktį įsijungti šviesų. Prasilenkiant pamatė, kad vairuotojas kažkoks keistas. Kolega pasiūlė sustabdyti. Jie iš karto apsisuko ir pradėjo vytis, nepavijo. Vairuotojas pasirodė keistas dėl to, kad kai jis vairuotojui iš pradžių pamirkčiojo, kad vairuotojas įsijungtų šviesas, vairuotojas į tai nesureagavo. Labai gerai matė vairuotojo veidą, kai jam pamirkčiojo prasilenkiant, Pramonės gatvėje, kai vairuotojas vos nenuvažiavo nuo kelio dėl didelio greičio ir kai jie bandė jam užblokuoti kelią, vairuotojas vos neatsitrenkė į jų automobilį. Atstumas buvo apie metrą, todėl gerai matėsi veidas. Šiandien tas asmuo yra kabinete. Tik dabar yra pasikeitęs šukuoseną, nusikirpęs plaukus. Iš veido šimtu procentu yra įsitikinęs, kad šiandien čia esantis asmuo vairavo automobilį. Kai su kolega rašė tarnybinius, jie duomenų bazėje pažiūrėjo, kam priklauso automobilis, tai atpažino, kad tai tas pats vairuotojas. Duomenų bazėje esanti nuotrauka yra tokia pati, kaip realiai tą dieną atrodė vairuotojas. Tai tas pats asmuo, jis taip ir atrodė (teismas parodė fotonuotrauką b. l. 4). Jokių abejonių dėl vairavusio asmens nėra. Praėjus savaitei laiko po įvykio, tas pats asmuo dar kartą stabdomas nestojo, tačiau kolegos nespėjo jo sustabdyti patikrinimui. Tas asmuo per miestą ne važiavo, bet nuskrido. Po tarnybinio protokolo surašymo, jie pažiūrėjo į automobilio savininko nuotrauką. Jiems patiems buvo įdomu, kodėl automobilis taip greitai važiavo, norėjo pažiūrėti, koks tai buvo variklis. Tiksliai neprisimena, kada rašė tarnybinį pranešimą. Jie dar ilgai ieškojo vairuotojo. Abejoja, ar spėjo surašyti tarnybinį pranešimą po įvykio praėjus pusei valandos. Nepamena, ar tarnybinį pranešimą rašė su kolega tame pačiame kabinete. Nesitarė su savo kolega E. P., kaip rašyti tarnybinį pranešimą. Kam tartis, jei abu matė tą patį. E. P. jam nerodė savo surašyto tarnybinio pranešimo kaip pavyzdį. Pirmą kartą vairuotojo veidą matė prie Frenkelio rūmų. Iš karto kolegai pasakė, kad vairuoja moteris. Jis taip pagalvojo dėl vairuotojo šukuosenos – ilgų, garbanotų plaukų. Kolega E. pasakė, kad tai ne moteris, o vyras. Jie abu suabejojo. Jie blokavo tą automobilį. Jei jis dar šiek tiek būtų pavažiavęs į priekį, vairuotojas būtų ir juos sužalojęs ir save sužalojęs. Prasilenkiant vairuotojas važiavo greitai. Jie gerai matė jo veidą, kadangi švietė su šviesomis tiesiai į vairuotojo pusę. Jam įstrigo vairuotojo garbanoti plaukai ir veidas. Veidą matė kaip kad dieną matytų. Šiandien asmuo yra nusikirpęs plaukus, tik veidas tas pats. Iš karto po įvykio nesurašė ATP protokolo. Protokolą surašė kolegė. Kada jį surašė, nežino. Jo kaip liudytojo nekvietė surašant protokolą.

Liudytoja I. P. teisme parodė, kad buvo užvizuota medžiaga atlikti tyrimą. Buvo patrulių tarnybiniai pranešimai. Kiek atsimena, buvo įvykis liepos mėnesį, kuomet patrulių rinktinės pareigūnai, patruliuodami mieste pastebėjo automobilį, važiuojantį be šviesų. Apsisuko, sekė iš paskos. Privažiavus arčiau, automobilio vairuotojas, akivaizdžiai padidinęs greitį, važiavo miesto gatvėmis, o patruliai jį persekiojo. Kadangi tarnybiniame pranešime jau buvo nurodyta vairuotojo išvaizda, buvo pridėta iš duomenų bazės ištraukta vairuotojo foto nuotrauka, atvykus automobilio savininkui visi išvaizdos požymiai atitiko. Kiek prisimena, asmuo sakė, kad važiavo ne jis, kad jis nežino, kas vairavo automobilį. Ji, vadovaudamasi patrulių tarnybiniais pranešimais, pateikta fotonuotrauka, surašė protokolą. Asmuo ant protokolo nepasirašė. Įvykis buvo užfiksuotas liepos mėnesį. Protokolas buvo surašytas rugsėjo, ar spalio mėnesį. Protokolas surašytas rugsėjo 22 d., nes tą dieną tas asmuo buvo atvykęs pas jos kolegę dėl greičio viršijimo, po to pas ją. Tuo metu, kai asmuo atvyko pas ją, jis atrodė visiškai taip pat, kaip ir nuotraukoje. Plaukai buvo ilgi ir garbanoti. Asmuo atrodė būtent taip kaip nuotraukoje (teismas parodo fotonuotrauką b. l. 4). Nuo įvykio iki protokolo surašymo praėjo nemažas laiko tarpas dėl didelio darbo krūvio. Susiklostė tokia situacija, kad buvo suvesti pažeidimo duomenys į registrą. Pagal valstybinį numerį matėsi, kad yra dar vienas pažeidimas dėl greičio viršijimo. Kolegė pasakė, kad asmuo yra iškviestas rugsėjo 22 d., todėl nusprendė atskirai jo nebekviesti. Taip sutapo. Per tą laiką papildomai asmens neieškojo. Ji klausė T. M., kas galėjo vairuoti automobilį, jis atsakė, kad nežino. Vengdamas atsakomybės, jis galėjo pasakyti, kad jis nežino, kas vairavo automobilį, tačiau to asmens jis nenurodė. Jei asmuo būtų nurodęs kito asmens duomenis, niekas nebūtų pasikeitę, nes ji vadovavosi patrulių pateiktais tarnybiniais pranešimais. Jie prasilenkdami matė vairuotojo veidą. Tuo metu asmuo, kuriam buvo rašomas protokolas sakė, kad jis nežino, kas vairavo jo automobilį. Jai pasirodė, kad jis nustebęs ar greičiau pasimetęs. Tą dieną jis buvo iškviestas dėl greičio viršijimo. Jai pasirodė, kad asmuo siekė išvengti atsakomybės. Patruliai aiškiai apibūdino vairuotojo išvaizdą. Kadangi abu patruliai dirbo viename ekipaže, jai nesukėlė abejonių, kad tarnybiniai pranešimai panašūs. Tarnybiniai pranešimai jai abejonių nekėlė. Jai nereikėjo įtraukti patrulių kaip liudytojų, kad jie duotų paaiškinimus, nes buvo tarnybiniai pranešimai, kurių jai užteko. Iki rugsėjo 22 d. nebuvo surašytas protokolas dėl to, kad tuo metu buvo didelis darbo krūvis. Tai buvo ne vienas toks įvykis. Šis įvykis neišsiskyrė iš kitų. Pareigūnai negalėjo surašyti ATP protokolo, nes jie nesustabdė pažeidėjo. Jai surašant protokolą nekilo abejonių, kas vairavo automobilį. Asmens pasakymas, kad ne jis vairavo, tai yra būdas išvengti atsakomybės. Asmuo nesakė, kad jis praneš, kas vairavo automobilį. Jie turi teisę iš duomenų bazės ištraukti asmens nuotrauką ir ją pridėti į bylą. Šiuo metu asmens plaukai yra nukirpti. Kai asmuo buvo pas ją atvykęs į posėdį, jis atrodė lygiai taip pat kaip ir nuotraukoje. Atvykęs asmuo, kuriam buvo surašomas ATP protokolas, prieš surašant protokolą jokių prašymų nepateikė. Jei jis būtų nurodęs kito asmens, kuris vairavo automobilį, vardą, pavardę, duomenis, būtų atidėtas protokolo surašymas ir tas asmuo būtų kviestas apklausai.

Apklausiant liudytoją I. P. į advokato klausimą T. M. atsakė, kad 2016-09-22, kai atvyko pas specialistę I. P., jo plaukai buvo tokio ilgio kaip šiandien. Jis jau metus laiko nešioja trumpus plaukus. Į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovo D. M. klausimą T. M. atsakė, kad jis nebuvo pas D. M. atvykęs prasitęsti laikino leidimo vairuoti transporto priemonę.

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad 2016-07-19 paskambino sūnus T., kad pasiimtų jį prie Šiaulių kolegijos. Atvažiavo, T. M. jo laukė. Pasiėmė sūnų ir pasiūlė T. M. važiuoti su juo į Vilnių. Sūnus jam paskambino ir pasakė, kad atidavė savo mašiną kažkokiam pažįstamam paremontuoti. Nežino, ką reikėjo remontuoti. Jis su sūnumi išvažiavo, nes 23.55 val. reikėjo būti Vilniuje ir paimti D.. Nuvažiuojant į Vilnių jis vairavo automobilį, o grįžtant iš Vilniaus į Šiaulius, automobilį vairavo T. M.. Grįžtant iš Vilniaus į Šiaulius jis nevairavo, nes buvo nupirkęs butelį, jie gėrė su D.. Vilniuje buvo apie 23.00 val. Lėktuvas leidosi 23.55 val. pagal grafiką. Nežino, ar lėktuvas leidosi laiku. Tuo metu jau buvo tamsu. Iš Vilniaus važiavo į Šiaulius. Į Šiaulius parvažiavo apie trečią valandą. Grįžę į Šiaulius, nuvažiavo pas juos į butą (duomenys neskelbtini). Sūnus taip pat registruotas tame bute. Sūnus dirbo Klaipėdoje. Grįždavo, kai būdavo „atstojus“, arba kai išleisdavo savininkas. Kai grįžo į Šiaulius, nuėjo miegoti. Sūnus T. M. taip pat nuėjo miegoti. Sūnus parvairavo mašiną, ir jie kartu nuėjo į butą. Sūnus liko bute. Sūnus sakė, kad jam suremontuotą mašiną turi atiduoti kitą dieną. Apie patį įvykį jis nieko nežino. Rugsėjo mėnesį atnešė registruotą laišką sūnui. Paėmė laišką ir pamatė, kad ten kvietimas į policiją. Paskambino sūnui ir pasakė, kad už dviejų dienų jį kviečia į policiją dėl to, kad Korsako gatvėje T. M. buvo viršijęs greitį. Sūnus atvažiavo į Šiaulių PK. Po to sūnus pasakė, kad iš jo atėmė teises. Sūnus sakė, kad jam rodė filmuotą medžiagą apie tai, kad jo automobilis Honda dalyvavo nesustojime ar teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdyme. Daugiau sūnaus nebuvo sutikęs, nes sūnus buvo atvažiavęs iš Klaipėdos. Sūnus stebėjosi dėl įvykio, nes tą dieną jis buvo Vilniuje. Į Vilnių važiavo jo automobiliu VW SHARAN. Nežino, kada sūnus atsiėmė savo mašiną. Prieš važiuojant į Vilnių jis atvažiavo apie 20.00 val. pasiimti sūnaus. Atvažiavo prie Šiaulių kolegijos. Sūnus sakė, kad mašina yra kieme, garaže. 2016-07-19 kai važiavo į Vilnių, sūnus buvo trumpais plaukais. Kai sūnus dirbo (duomenys neskelbtini) jis iš reiso grįždavo ilgais plaukais, apaugęs barzda. Grįžęs iš reiso, jis apsikirpdavo plaukus (teismas parodė liudytojui fotonuotrauką b. l. 4). Kitą dieną po to, kai iš jo buvo paimtos teisės, jį atleido iš darbo. Moteris, kurią paėmė iš Vilniaus aerouosto, yra jo dukters uošvienė. Šiuo metu ji gyvena Ispanijoje. Jo dukra gyvena Šiauliuose, soduose. Tuo metu ji laukėsi kūdikio, todėl jis važiavo į Vilniaus aerouostą. Dukters uošvienė atskrido iš Barselonos.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jai yra matytas, nes jis buvo pas ją atvykęs dėl greičio viršijimo. Ji turėjo dvi nuotraukas dėl greičio viršijimo su šiam asmeniui priklausančiu automobiliu, todėl surašė protokolus ir priėmė nutarimą. Tai buvo du pažeidimai: 2016.09.13 ir 2016.09.14 su tuo pačiu automobiliu toje pačioje Korsako g., toje pačioje vietoje. Tiksliai neprisimena datos, kada ji išsikvietė šį asmenį, gal spalio mėnesį. Kadangi automobilis priklauso minėtam asmeniui, sistema automatiškai formuoja pakvietimą automobilio savininkui. Prieš asmens atėjimą, pas ją atėjo kita pareigūnė, atsinešė asmens nuotrauką ir pasakė, kad šis vaikinas pas ją turėtų ateiti dėl greičio viršijimo. Jei šis vaikinas ateitų, paprašė jį atvesti pas ją. Kolegė įvardijo, kad tai T. M., tačiau tai jai nieko nesakė. Priėmusi nutarimus, ji nusiuntė T. M. pas kolegę. Ji konkrečiai nežinojo, dėl ko T. M. turi ateiti pas jos kolegę, nes kolegė jai tik pasakė, kad turi medžiagą. Kai ji priėmė nutarimą, T. M. pasakė, kad jį nori matyti jos kolegė, ji jį palydėjo į kitą kabinetą. Tą dieną asmuo pas ją atėjo atrodantis taip pat, kaip nuotraukoje. Šiandien šis asmuo yra trumpesniais plaukais. Kolegė iš duomenų bazės buvo ištraukusi ir atsispausdinusi nuotrauką. Atėjo toks vaikinas, kurį ji ir matė nuotraukoje. Vėliau kolegė pasakojo, kad surašė asmeniui protokolą dėl to, jog stabdant pareigūnams jis nestojo, sakė, kad pareigūnai jį vijosi, bet nepasivijo. Jie turi prieigą prie nuotraukų. Jie visada lygina nuotraukas dėl greičio viršijimo, ar vairavo pats automobilio savininkas ir panašiai. Būna, kad nuotraukos būna neaiškios. Kolegė atsinešė tokią pat nuotrauką (teismas parodė liudytojai foto nuotrauką b. l. 4). Jos greičio nuotraukose asmens nesimatė. Ji laukė, kol ateis asmuo. Asmuo tą dieną atėjęs pas ją, buvo labai panašus į asmenį nuotraukoje. Jie visi turi priėjimą su slaptažodžiais ir gali įeiti į VRIS duomenų bazę pažiūrėti kiekvieno asmens nuotrauką.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį T. M.. Juos supažindino kitas žmogus. Neprisimena, kur juos supažindino, gal nakvynės namuose. Jo paprašė, kad jis apsiimtų tai, kad jis su mašina HONDA, mėlynos spalvos, pabėgo nuo policijos. Kada tai buvo, jis tiksliai nepamena. Viskas yra parašyta jo pareiškime. Iš pradžių jis lyg ir sutiko, po to prasidėjo grasinimai ir jis parašė pareiškimą policijai. Po to jie susitaikė ir jis atsiėmė pareiškimą iš policijos. Jam grasino, kad jis apsiimtų kaltę dėl to, kad jis vairavo tą mašiną. Sakė, kad jam nieko nebus. Buvo pas kažkokį advokatą. Advokatas mokino kaip pasakoti, liepė susitarti dėl laiko ir panašiai. Jis gyvena nakvynės namuose, registruotas darbo biržoje. Apie mašinų remontą nenusimano, jis nemoka važiuoti, vairuotojo pažymėjimo neturi, garažo neturi. 2016-07-20 naktį mašinos HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Į policiją kreipėsi su pareiškimu, nes jam liepė apsiimti, o jei neapsiims, sakė, kad jam bus blogai. Kelis kartus jo prašė apsiimti. Jis buvo atėjęs į teismą pasiimti teismo šaukimo. Po to karto dar prašė, pradėjo grasinti, todėl jis parašė pareiškimą policijai. Jam žadėjo atsilyginti, sumokėti kažkiek pinigų. Jis turi 4 teistumus, dabar yra paleistas lygtinai. Jis pagalvojo, kad jam gali panaikinti lygtinumą, jei būtų apsiėmęs vairavimą. Vėliau į teismą neatvyko, nes skaudėjo kepenis, turi hepatitą C. Lapkričio 24 d. parašė pareiškimą, kad jis važiavo. Tą pareiškimą rašė savo namuose, nes jam kitas advokatas buvo papasakojęs, ką turi rašyti. Kai rašė tą pareiškimą, pas jį buvo atvykęs T.. Tame pareiškime nurodė faktus, bet jis ten nedalyvavo. Ką jam sakė, tą jis ir rašė. Tai mano rašytas pareiškimas (teismas parodė liudytojui V. J. 2016.11.24 pareiškimą). Ką T. M. prašė, tą jis ir parašė. Mašinos jis nevairavo, nemoka vairuoti. Nebuvo to, kas yra surašyta. Jis nevairavo. Nežino, kas vairavo. Lapkričio 24 d. pareiškimą rašė, nes jam pagąsdino: pirma, kad gaus pinigų, o vėliau gaus per galvą, jei nepasirašys. Jį gąsdino su policijos pareigūnais. Vienas policijos pareigūnas buvo atėjęs pas advokatą, pistoletą užsikišęs. Jis atsitraukė „kurtkę“ ir rodė pistoletą. Kiekvienas suprastų, kad tai grasinimas. Tas asmuo jam nieko nesakė. Asmuo žiūrėjo, kad jis apsiimtų, kad darytų tą, ką jam pasakys. Jis to asmens nei vardo, nei pavardės neatsimena, tik žino, kad asmuo dirbo kontrolieriumi ar auklėtoju Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Jis tą asmenį žino iš matymo. Lapkričio 24 d. paaiškinimą rašė ne pas advokatą. Advokatas jau buvo papasakojęs, kaip ir ką reikia rašyti. Neatsimena, kiek tiksliai laiko buvo praėję. Jam sakė, jog turi rašyti, kad bėgo, kad vairavo tam tikrą mašiną, kad mašiną jam buvo atvarę į garažą. Pareiškimą rašė nakvynės namuose. Pareiškime nurodė adresą Žalgirio g., nes manė, kad ten bus pas tą merginą. Kai rašė pareiškimą, jie buvo abu. Jam diktavo, o jis rašė. T. M. pats jam siūlė pinigų, kad atvyktų į teismą. Jis tiksliai neatsimena, ar jis pats už tai prašė pinigų. T. M. jam visą laiką siūlė pinigų. Iš pradžių jis galvojo apsiimti tą bylą, galvojo, kad gaus pinigų. Po to jis sužinojo, kad tai yra administracinis teisės pažeidimas ir dėl to jį gali grąžinti atgal į pataisos namus. Po to prasidėjo grasinimai. Jis T. M. paaiškino, kad jį vėl gali grąžinti į „zoną“. Jam pasakė, kad jis nebijotų, kad jo niekas į „zoną“ negrąžins. Jis išsigando, kadangi jam grasino. Jam grasino T. ir tas draugas, kuris buvo su pistoletu. Taip buvo vieną ar du kartus. T. grasino, kad su juo susidoros, bet ne savo rankomis. Iš pradžių jam kilo mintis užsidirbti pinigų. Po to pagalvojo, kad daro visišką nesąmonę. Visą laiką jo plaukai būna trumpi. Ant asmens tapatybės kortelės jo plaukai šiek tiek ilgesni nei įprastai. Kai pirmą kartą susitiko T. M., T. M. buvo ilgesniais plaukais nei šiandien. T. M. plaukai buvo žymiai ilgesni nei dabar. Nuotraukoje yra T., tuomet jis buvo su tokiais pat plaukais kaip ir nuotraukoje (teismas parodė liudytojui fotonuotrauką b. l. 4).

T. M. administracinių teisės pažeidimų protokolas buvo surašytas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį.

Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų (ATPK 124¹ str. 8 d.).

Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų (ANK 417 str. 8 d.).

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Kadangi naujajame kodekse numatyta švelnesnė atsakomybė – nebeliko administracinio arešto, T. M. veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį.

T. M. veika dėl ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 8 dalimi, neperkvalifikuotina.

Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad T. M. kaltu dėl padarytų pažeidimų neprisipažino, nurodė, jog automobilį vairavo ne jis, o V. J.. Tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga, liudytojų parodymais, su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija neturi pagrindo sutikti ir juos vertina kaip gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimai padaryti T. M. vardu registruotu automobiliu. Policijos pareigūnai E. P. ir D. Š. paliudijo, kad gerai matė, kas vairavo automobilį, ir tai buvo T. M.. Tokiais policijos pareigūnų parodymais abejoti nenustatyta jokio pagrindo. Kad policijos pareigūnai galėjo matyti asmens, vairavusio automobilį, veidą, matyti iš vaizdo įrašo. Vaizdo įrašo 20160720_034959_EF matyti, kad prasilenkdami su T. M. vairuota Honda policijos pareigūnai švietė ilgomis šviesomis tiesiai į vairuotoją. Iš įrašo matyti, kad vairuotojas buvo apšviestas labai aiškiai (įrašo laikas 03:52:30 – 03:52:32), trumpai matosi net apšviestas salonas. Pažymėtina, kad vaizdo įrašymo įrangos skiriamoji geba, įrangos kokybė turi didelės įtakos vaizdo įrašo kokybei, ypač nakties metu, todėl vaizdo įrašas gali būti blogesnis, nei situaciją mato žmogaus akis. Su tokiu reiškiniu neretai galima susidurti naudojant bet kokią vaizdo įrašymo įrangą. Atstumas prasilenkiant automobiliams irgi nėra didesnis nei vienas metras. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad policijos pareigūnai galėjo matyti ir matė, kas vairavo automobilį. Pažymėtina, kad automobilis Honda važiavo neįsijungęs jokių šviesų, todėl negalėjo trukdyti policijos pareigūnams matyti vairuotoją, negalėjo akinti policijos pareigūnus. Apie tai, kad policijos pareigūnai matė, kaip atrodė vairuotojo veidas, liudija ir vėlesnis vaizdo įrašas, kai tie patys policijos pareigūnai kalbasi apie tai, ką matė, taip pat per radijo ryšį bendrauja su budėtoju, budėtojui nurodo, kad asmuo turėtų būti „banglas“, su ilgais plaukais bachūras, o budėtojas vėliau atsako – „banglas“, ilgais plaukais, po ko policijos pareigūnas sako – „reiškia neapsirikom, tas pats“ (vaizdo įrašas 20160720_035847_EF, įrašo laikas 03:59:00 – 03:59:05; 03:59:30 – 03:59:45; 04:00:05 – 04:00:16). Tai paneigia gynybos teigtą aplinkybę, kad policijos pareigūnai tik nuotraukoje pamatė, kaip atrodė asmuo, vairavęs automobilį.

T. M. teisme nurodė, kad įvykio metu jis buvo perdavęs automobilį V. J., kuris tariamai turėjo automobilį suremontuoti. V. J. teismo posėdžio metu šią versiją paneigė, nurodydamas, kad T. M. už pinigus jo prašė prisiimti kaltę dėl pažeidimų. V. J. iš pradžių sutiko tai padaryti, tačiau vėliau persigalvojo. V. J. taip pat paaiškino, kad jo plaukai visą laiką būna trumpi, ant asmens tapatybės kortelės jo plaukai šiek tiek ilgesni nei įprastai. V. J. teismo posėdyje dalyvavo itin trumpai nusikirpęs plaukus, ant pateiktos teismui jo asmens tapatybės kortelės atspausdintoje nuotraukoje jo plaukai irgi labai trumpai nukirpti (b. l. 78). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis V. J., liudytojų policijos pareigūnų parodymais, vaizdo įrašu ir jame fiksuotais pokalbiais akivaizdu, kad V. J. nebuvo tas asmuo, kuris vairavo automobilį Honda.

Pažymėtina, kad V. J. kreipėsi į policiją dėl T. M. ir kito asmens grasinimų jo atžvilgiu (b. l. 43-53), nurodė, kad buvo verčiamas prisiimti pažeidimą, kurio nepadarė. Pastebėtina, kad po šio pareiškimo advokatas, teikęs paslaugas T. M., net nutraukė susitarimą su juo dėl paslaugų teikimo (b. l. 72). Teismas plačiau dėl V. J. parodymų teisme ir rašytinės bylos medžiagos su V. J. paaiškinimais nebepasisako, kadangi jo parodymai yra įtraukti į nutarimą, o rašytiniai paaiškinimai yra byloje. Jų turinys yra labai išsamus, todėl neduoda jokio pagrindo daryti išvadą, kad gali būti išgalvotas. Teismo posėdžio metu V. J. taip pat nurodė, kad jo 2016-11-24 rašytinis pareiškimas (b. l. 75) neatitinka realybės, jame nurodytų veiksmų jis neatliko – jam kitas advokatas buvo papasakojęs, ką turi rašyti. Kai rašė tą pareiškimą, pas jį buvo atvykęs T.. Tame pareiškime nurodė faktus, bet jis ten nedalyvavo. Ką jam sakė, tą jis ir rašė. Ką T. M. prašė, tą jis ir parašė. Mašinos jis nevairavo, nemoka vairuoti. Nebuvo to, kas yra surašyta.

Pažymėtina, kad V. J. niekada nėra baustas už KET pažeidimus, kas papildomai patvirtina jo versiją, jog jis nemoka vairuoti (b. l. 98-103).

T. M. taip pat kreipėsi į policiją dėl V. J., dėl turto prievartavimo (b. l. 77). Išnagrinėjus pareiškimą ir jo medžiagą nuspręsta ikiteisminio tyrimo nepradėti, įvertinus, kad nusikalstama veika nepadaryta (b. l. 107-113; 130-134; 159-164). Apskritai, teismo vertinimu, šis T. M. pareiškimas dėl V. J. buvo paduotas galimai siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, siekiant sulaukti nuobaudos skyrimo senaties, taip pat tikintis klaidingai įteigti teisėsaugos institucijoms, kad tai V. J. vairavo automobilį. Dėl T. M. teismui pateikto susirašinėjimo išklotinės (b. l. 114-127) pastebėtina, kad kaip įrodymas ji yra nepatikima ir iš esmės negali būti vertinama, kadangi negalima patvirtinti tokio susirašinėjimo autentiškumo. Skaitant išklotinę susidaro įspūdis, kad vietomis trūksta tam tikrų pokalbio dalių. Taip pat pastebėtina, kad net ir iš to, kas pateikta nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad automobilį vairavo V. J.. Susirašinėjimas kaip tik patvirtina V. J. versiją, jog jis, mainais į pinigus, buvo verčiamas prisiimti kaltę už pažeidimus, kurių nepadarė.

Kaip jau minėta, policijos pareigūnai nurodė, kad vairuotojas buvo ilgais plaukais. T. M. į teismo posėdžius ateidavo trumpesniais plaukais, nei yra užfiksuotas duomenų bazėje bei ant vairuotojo pažymėjimo (b. l. 3-4). T. M. nurodė, kad nešioja trumpesnius plaukus. Tai patvirtino jo tėvas R. M.. Tačiau šią versiją paneigia liudytojų parodymai.

Policijos pareigūnai E. P. ir D. Š. paliudijo, kad už automobilio Honda vairo matė taip pat atrodantį asmenį, koks yra nuotraukoje bylos lape Nr. 4. (taip pat jau minėta, kad policijos pareigūnai vaizdo įraše kalba apie asmenį ilgais plaukais).

Policijos pareigūnė liudytoja I. P. teisme parodė, kad kadangi tarnybiniame pranešime jau buvo nurodyta vairuotojo išvaizda, buvo pridėta iš duomenų bazės ištraukta vairuotojo foto nuotrauka, atvykus automobilio savininkui visi išvaizdos požymiai atitiko. Protokolas surašytas rugsėjo 22 d., nes tą dieną tas asmuo buvo atvykęs pas jos kolegę dėl greičio viršijimo, po to pas ją. Tuo metu, kai asmuo atvyko pas ją, jis atrodė visiškai taip pat, kaip ir nuotraukoje. Plaukai buvo ilgi ir garbanoti. Asmuo atrodė būtent taip kaip nuotraukoje bylos lape Nr. 4.

Policijos pareigūnė liudytoja D. V. teisme parodė, kad T. M. jai yra matytas, nes jis buvo pas ją atvykęs dėl greičio viršijimo. Tą dieną asmuo pas ją atėjo atrodantis taip pat, kaip nuotraukoje. Šiandien šis asmuo yra trumpesniais plaukais. Atėjo toks vaikinas, kurį ji ir matė nuotraukoje. Asmuo tą dieną atėjęs pas ją, buvo labai panašus į asmenį nuotraukoje bylos lape Nr. 4.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad kai pirmą kartą susitiko T. M., T. M. buvo ilgesniais plaukais nei šiandien. T. M. plaukai buvo žymiai ilgesni nei dabar. Nuotraukoje yra T., tuomet jis buvo su tokiais pat plaukais kaip ir nuotraukoje bylos lape Nr. 4.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. M. įvykio metu buvo ilgais plaukais, o juos nusikirpo tik prieš pradedant bylą nagrinėti teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes jo ir jo tėvo R. M. parodymai apie plaukų ilgį vertintini kritiškai.

T. M. teisme parodė, kad įvykio metu buvo kartu su savo tėvu R. M., kartu vyko į Vilnių. Ši pateikta versija vertintina kritiškai.

T. M. teisme parodė, kad iš vakaro perdavė V. J. savo automobilį, po to su tėčiu važiavo į Vilniaus aerouostą. Į Vilnių išvažiavo apie dešimtą valandą vakaro, parsivežti giminių iš aerouosto. Turėjo parsivežti sesers vyro mamą. Jis važiavo kartu su tėčiu, nes buvo naktis, tėtis norėjo vakare atsigerti, todėl jis vairavo automobilį. Jis vairavo automobilį. Į Vilnių važiavo jis su tėčiu, o iš Vilniaus grįžo trise. Į Vilnių važiavo tėčio automobiliu VW SHARAN. Vilniuje buvo apie pusę pirmos nakties, gal apie vidurnaktį. Lėktuvas nusileido apie pusę pirmos nakties. Savo automobilį HONDA ACCORD atsiėmė kitą dieną po pietų. Jis vairavo automobilį VW SHARAN tiek važiuojant į Vilniaus aerouostą, tiek grįžtant iš Vilniaus į Šiaulius.

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad 2016-07-19 paskambino sūnus T., kad pasiimtų jį prie Šiaulių kolegijos. Atvažiavo, T. M. jo laukė. Pasiėmė sūnų ir pasiūlė T. M. važiuoti su juo į Vilnių. Sūnus jam paskambino ir pasakė, kad atidavė savo mašiną kažkokiam pažįstamam paremontuoti. Jis su sūnumi išvažiavo, nes 23.55 val. reikėjo būti Vilniuje ir paimti D.. Nuvažiuojant į Vilnių jis vairavo automobilį, o grįžtant iš Vilniaus į Šiaulius, automobilį vairavo T. M.. Į Šiaulius parvažiavo apie trečią valandą. Prieš važiuojant į Vilnių jis atvažiavo apie 20.00 val. pasiimti sūnaus. Atvažiavo prie Šiaulių kolegijos. Sūnus sakė, kad mašina yra kieme, garaže.

Taigi, tarp šių liudytojų parodymų yra akivaizdus nesutapimas. T. M. nurodė, kad vairavo automobilį tiek iki Vilniaus, tiek ir atgal, tuo tarpu R. M. parodė, kad iki Vilniaus automobilį vairavo jis, o T. M. vairavo automobilį tik grįžtant iš Vilniaus į Šiaulius. Pažymėtina, kad T. M. tris kartus apklausiamas patvirtino, jog būtent jis vairavo automobilį tiek pirmyn, tiek atgal. Esant tokiam esminiam parodymų nesutapimui darytina išvada, kad šie asmenų parodymai neatitinka realybės, o vertinant kitų byloje surinktų įrodymų kontekste darytina išvada, kad T. M. iš tikrųjų su tėvu į Vilnių nevažiavo.

Taip pat pastebėtina ir tai, jog R. M. parodymais į Šiaulius jie grįžo apie trečią valandą nakties. Tuo tarpu policija automobilį Honda pastebėjo 3.49 val. nakties (vaizdo įrašas 20160720_034738_NF, įrašo laikas 03:49:06). Taigi, net jei tikėti versija apie kelionę į Vilnių, T. M. turėjo realią galimybę vairuoti automobilį įvykio metu, jau sugrįžęs iš Vilniaus.

Taip pat pažymėtina, kad V. J. neigė remontavęs T. M. automobilį, garažo egzistavimą ir kitas T. M. nurodytas įvykio aplinkybes.

Byloje taip pat buvo keliamas klausimas, ar policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį Honda. Buvo keliama abejonė, ar automobilio Honda vairuotojas suprato, jog yra stabdomas. Teismo vertinimu, T. M. neabejotinai suprato, kad policijos pareigūnai vejasi būtent jį, o to tikslas yra jį sustabdyti. Ši išvada akivaizdi iš byloje esančio vaizdo įrašo. Pirma, yra nakties metas, kitų transporto priemonių aplinkuj iš esmės nėra. Antra, policijos automobilis vejasi automobilį Honda įsijungęs švyturėlius, bandė stabdyti Hondą tiek šiais švyturėliais, tiek mirksėdamas ilgosiomis šviesomis (vaizdo įrašas 20160720_034959_EF, įrašo laikas nuo 03:50:15), važiuodamas minimaliu atstumu, todėl, esant nakties metui, tiek švyturėliai, tiek ilgosios šviesos neabejotinai buvo matomos. Trečia, Hondą vejasi ir siekia sustabdyti ne vienas patrulių automobilis (vaizdo įrašas 20160720_034959_EF, įrašo laikas nuo 03:50:55), vėliau į gaudynes įsijungė dar daugiau automobilių. Ketvirta, kad T. M. ne šiaip važinėjasi, o specialiai bėga nuo policijos, patvirtina tai, kad jo greitis miesto sąlygomis yra neprotingai didelis ir itin pavojingas. Policijos pareigūnų vertinimu Honda vienu metu važiavo apie 200 km/h greičiu (vaizdo įrašas 20160720_034959_EF, įrašo laikas nuo 03:51:39). Policijos automobilis tuo metu važiuoja 159 km/h greičiu, tačiau Honda akivaizdžiai važiuoja gerokai greičiau, nes spėjo nutolti. Galų gale Honda ir policijos automobilis vos nesusiduria, atsidūrę vienas prieš kitą (vaizdo įrašas 20160720_034959_EF, įrašo laikas nuo 03:52:30). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad T. M. neabejotinai suprato, jog policijos pareigūnai vejasi būtent jį, o to tikslas yra jį sustabdyti.

Pastebėtina, kad teisės aktai numato tam tikrą automobilio stabdymo tvarką. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia tvarka yra neįgyvendinama dėl itin didelio bėgančio automobilio greičio, kadangi norint reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreikšti duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti, visų pirma reikalinga prisivyti bėgantį automobilį, kas nagrinėjamu atveju buvo labai sudėtinga dėl automobilio Honda variklio didelio galingumo (b. l. 9). Tuo tarpu patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliai buvo įjungti.

Taip pat pastebėtina, kad šios taisyklės iš esmės galioja tik kelių eismo taisyklių besilaikančių vairuotojų atžvilgiu, tokio reglamentuoto stabdymo tikslas yra, kad asmeniui nekiltų abejonių, jog stabdomas būtent jis. Tačiau T. M. kelių eismo taisyklių nesilaikė ir akivaizdžiai padarė netgi daugiau pažeidimų nei jam inkriminuota protokolu – akivaizdžiai buvo maksimaliai viršytas greitis, vairavimą galimai galima prilyginti pavojingam ar net chuliganiškam.

Svarbiausia šiuo atveju vis dėlto yra kelių eismo taisyklių 12 punkto nuostata – eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

T. M. pažeidė ir šią kelių eismo taisyklių nuostatą, todėl teigti, kad nebuvo aišku, kas yra stabdomas policijos, taip pat kitų aplinkybių kontekste, yra akivaizdžiai nepagrįsta. T. M. laikantis šios taisyklės ir sustojus matant ne vieną policijos automobilį su švyturėliais, policijos pareigūnams būtų netgi atsiradusi galimybė atlikti visus formalius Honda stabdymo veiksmus. Tuo tarpu jei asmuo akivaizdžiai bėga nuo policijos su automobiliu, teismo vertinimu, teisės aktuose numatyta automobilio stabdymo tvarka nebeturi esminės reikšmės bei prasmės, o esant dideliam greičiui netgi yra pavojinga.

Atsižvelgiant į ištirtų įrodymų visumą konstatuotina, kad T. M. įvykio metu vairavo transporto priemonę Honda bei padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Pažeidimo metu jo veiksmai atitiko ATPK 130 str. 1 d. reikalavimus, t. y. T. M. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Jo veiksmai atitinka ir ANK 426 str. 5 d. numatytus reikalavimus, t. y. T. M. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Dėl atlikto stabdymo atitikimo kelių eismo taisyklėms ir kitų teisės aktų reikalavimams (ATPK 130 str. 5 d., ANK 426 str. 6 d., Policijos patrulių veiklos instrukcijai) jau pasisakyta.

T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 str.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad administracinis nusižengimas padarytas visuotinai pavojingu būdu (ANK 36 str. 1 d. 10 p.) – bėgant tokiu milžinišku greičiu nuo policijos miesto sąlygomis buvo didelė tikimybė, kad nukentės pašaliniai asmenys, jų turtas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d). T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Padarytas, ANK 426 str. 5 d. numatytas, administracinis nusižengimas yra akivaizdžiai labai grubus. Nusižengimas padarytas tyčia. T. M. yra buvęs baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Visa tai įvertinus tikslinga T. M. už padarytus pažeidimus skirti sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, jų dydį nustatant artimą sankcijose numatytam vidurkiui (ANK 34 str. 2 d.). Galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str. 2 d.).

Už ANK 426 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 8 d.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju automobilis Honda nekonfiskuotinas, atsižvelgiant į tai, kad T. M. už sunkų kelių eismo taisyklių pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, be to, pagal ATPK tokioje situacijoje automobilio konfiskacija nebuvo numatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

T. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

T. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 8 Eur (aštuonių eurų) baudą.

Galutinę nuobaudą T. M. skirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.