- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-458-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- K. K., S. K., A. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 458 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-828/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams S. K., K. K. ir A. K. dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų 1 019,20 Lt žalą, padarytą laukinei gyvūnijai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. M. 2009-12-29 d. nustatė, kad Panevėžio rajone medžiotojų būrelio „Tauras“ medžioklės plotuose S. K., A. K. ir K. K. neteisėtai sumedžiojo vieną suaugusį ir vieną jauniklį šerną. Visi paminėti asmenys buvo medžioklės plotuose su produkcija, tačiau neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę medžioti. Už neteisėtą medžioklę 2010-01-20 nutarimu Nr. AM 056069 S. K. skirta 3 100 Lt bauda (ATPK 85 str. 4 d.), 2010-01-25 nutarimu Nr. AM 056070 A. K. – 3 000 Lt bauda (ATPK 85 str. 4 d.), 2010-05-11 nutarimu Nr. AM 056257 K. K. – 300 Lt bauda (ATPK 85 str. 5 d.). Atsakovų laukinės gyvūnijos ištekliams padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 1034 Dėl žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodikos ir LR Aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintais tarifais 2009 metams, kur suaugęs šernas įkainotas 637 Lt (1.2. p.), šerno jauniklis – 382,20 Lt (1.2. p.), todėl padaryta žala laukinei gyvūnijai sudaro: 1 vnt. x 637,00 Lt + 1 vnt. x 382,20 Lt = 1 019,20 Lt. Atsakovai žalos geranoriškai neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu bylą dalyje dėl LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimo S. K. atlyginti žalą, padarytą gamtai, nutraukė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas S. K. bylos nagrinėjimo metu mirė, o jo teisių ir pareigų perėmėjų neatsirado. LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimą K. K. ir A. K. atlyginti žalą, padarytą gamtai, teismas atmetė.
Nustatė, kad 2009-12-29 apie 17 val. Panevėžio r., medžiotojų būrelio „Tauras“ medžioklės plotuose sulaikyti atsakovai K. K. ir A. K., kai jie maišuose nešėsi dviejų netoliese rastų išdorotų šernų, kurie buvo nušauti, mėsą. Sulaikymo metu pas šiuos asmenis nebuvo rasta šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių. Su atsakovais kartu buvęs S. K. sulaikymo metu pabėgo. Atsakovai K. K., A. K. nurodė, kad šernus sumedžiojo ne jie.
Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta žala gamtai, apie kurią pateikti duomenys byloje (sumedžioti du šernai), gali būti padaroma tik nurodytus gyvūnus sunaikinus, t. y. juos nužudžius, o ne, kaip nurodo ieškovo atstovai, juos jau rastus negyvus išdorojus bei kėsinantis pasisavinti jų mėsą iš gyvūnų lavonų radimo vietos, ką patvirtina 2002 m. liepos 2 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1034 patvirtintos “Žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodikos” 3 p. Taigi ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovų, privalėjo įrodyti, kad būtent atsakovai K. K. ir A. K. bendrais veiksmais tiesiogiai sumedžiojo nurodytus gyvūnus ar bendrai dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, t. y. sudarė būtinas sąlygas kitam (-iems) asmeniui (-ims) juos sumedžioti (nužudyti), t. y. tik tokie atsakovų veiksmai turi būti laikomi būtina jų civilinės atsakomybės, kurią reikalauja taikyti ieškovas, sąlyga – neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str., 6.279 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai šios atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos nepatvirtina.
Nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-04-02 nutartimi panaikintas 2010-01-20 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 63-6(2-10), kuriuo atsakovas K. K. nubaustas pagal ATPK 85 str. 4 d. už neteisėtą medžioklę. Teismas sprendė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų faktinių aplinkybių (kad atsakovas K. K. nesumedžiojo gyvūnų, už kuriuos ieškovas reikalauja žalos atlyginimo) nereikia įrodinėti šioje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Ieškovo pateikti kiti rašytiniai įrodymai patvirtina tik aplinkybę, jog atsakovas K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Medžioklės taisyklių pažeidimus. Tačiau sprendimu administracinėje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai negali būti pripažinti jo civilinės atsakomybės, kurią reikalauja taikyti ieškovas, sąlyga. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodyta, kad atsakovas K. K. nedalyvavo neteisėtai sumedžiojant šernus, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado ieškovo reikalaujama atlyginti žala (CPK 178 str., 182 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nors atsakovas A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą medžioklę pagal ATPK 85 str. 4 d., nutarimas yra įsiteisėjęs, tačiau, kadangi nutarimą priėmė ne teismas, jame nurodytos aplinkybės pagal įstatymą negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.), nutarimas turi būti pripažįstamas rašytiniu įrodymu ir vertinamas kartu su kitais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. K. visada neigė sumedžiojęs šernus, nutarimo patraukti jį administracinėn atsakomybėn už neteisėtą medžioklę neskundė, kadangi nemokėjo to atlikti bei neturėjo tam lėšų, nors su juo nesutiko, be to, civilinėje byloje apklausti liudytojai, sulaikę atsakovą, nepatvirtino matę, kaip atsakovai sumedžiojo šernus, sulaikymo metu pas atsakovus nebuvo rasta šaunamųjų ginklų ar kt. medžioklės įrankių. Teismo nuomone, byloje nėra jokių tiesioginių, neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, kad atsakovas A. K. galėjo dalyvauti neteisėtai sumedžiojant šernus ir nurodytu būdu padarant ieškovo reikalaujamą priteisti žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinio reikalavimas atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį dėl 1 019,20 Lt žalos ir metinių palūkanų priteisimo iš atsakovų A. K. ir K. K..
Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neįvertino visų aplinkybių visumos, kurių pagrindu padaryta žala gamtai ir kurią privaloma atlyginti, sprendime nėra argumentų, kuriais būtų apsvarstyti ir įvertinti visi ieškinyje išdėstyti argumentai, liudytojų parodymai. O būtent: iš byloje esančių faktinių aplinkybių, liudytojų A. P., S. Š. ir J. A. G. parodymų matyti, kad atsakovai nepaisydami teisėto elgesio normų veikė kartu, turėjo tikslą pasisavinti laukinės gyvūnijos produkciją: sudorojo šernus, sudėjo į maišus ir paruoštą skerdieną transportavimui nešė iš įvykio vietos link mašinos, kas laikytina neteisėtu laukinės gyvūnijos paėmimu iš aplinkos. Be to liudytojai S. Š. ir J. A. G. patvirtino, kad kitokių pėdsakų miške nebuvo, mėsa šviežia, nesušalusi (išbuvo ne ilgiau kaip 12 val.). LR Vyriausybės 2002-07-02 nutarimu Nr. 1034 patvirtintos „Žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodikos“ 3 punktu, be žalos, padarytos sunaikinus laukinius gyvūnus ar jų buveines, įtvirtinta atsakomybė atlyginti žalą ir tuo atveju, kai paimami gyvūnai iš jų buveinių, pažeidžiant nustatytąją tvarką. Šiuo atveju du šernai paimti iš jų nuolatinės buveinės, t. y. iš miško (medžioklės plotų). LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. nuostatoje įteisinta pareiga asmenims, padariusiems žalą gamtai, atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Tai įstatyminė nuostata, kurioje numatyta atsakomybė už bet kokią aplinkai padarytą žalą, taikoma neatsižvelgiant į kaltę, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovų atsakomybę dėl padarytos žalos, kai žalos aplinkai faktas nustatytas ir gamtai padaryta žala. Taigi atsakovai kartu dalyvavo išdorojant šernus, suvokė ir siekė neteisėtai pasisavinti laukinės gyvūnijos išteklius, ir tokius jų veiksmus įrodo jų faktiškai atlikti veiksmai – buvimas medžioklės plotuose be medžioklei reikiamų dokumentų, žinojimas ir matymas, kad kiti bendrininkai turi įrankius (peilius, maišus) savo neteisėtiems veiksmams atlikti, atskleidžia jų tyčios turinį. Teismas taip pat neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybę, kad atsakovai suprato savo neteisėtus veiksmus, savo paaiškinimuose patvirtino, kad tokie veiksmai laikytini brakonieriavimu, t. y. atlikti įstatymu draudžiami veiksmai.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi 2010-04-02 administracinėje byloje Nr. 11-89-252/2010 nustatytomis aplinkybėmis. Priešingai, ginčo atveju prejudicija negalima, nes: ginčo klausimu šalys administracinėje byloje skirtingos; administracinėje byloje žalos klausimas nebuvo sprendžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovų K. K. ir A. K. atžvilgiu atmesti. Byloje nustatyta, kad 2009-12-29 apie 17 val. Panevėžio r., medžiotojų būrelio „Tauras“ medžioklės plotuose sulaikyti atsakovai K. K. ir A. K., kai jie maišuose nešėsi dviejų netoliese rastų išdorotų šernų, kurie buvo nušauti, mėsą. Sulaikymo metu pas šiuos asmenis nebuvo rasta nei šaunamojo ginklo, nei kitų medžioklės įrankių. Su atsakovais kartu buvęs S. K. sulaikymo metu pabėgo. Byla atsakovo S. K. atžvilgiu yra nutraukta atsakovui mirus. Apeliantas skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas, atmesdamas ieškinį atsakovų A. K. ir K. K. atžvilgiu, neįvertino visų aplinkybių visumos, kurių pagrindu padaryta žala gamtai ir kurią privaloma atlyginti.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.).
Šios bylos kontekste svarbu įvertinti tai, ar atsakovams K. K. ir A. K. yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui turtinę žalą, padarytą gamtai. Tokia prievolė atsakovams kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jie neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Ieškovas savo reikalavimą atsakovams dėl jo patirtos turtinės žalos atlyginimo kildina iš to, kad atsakovai turėjo tikslą pasisavinti laukinės gyvūnijos produkciją, t. y. sudorojo šernus, sudėjo į maišus ir paruoštą skerdieną transportavimui nešė iš įvykio vietos link mašinos, kas laikytina neteisėtu laukinės gyvūnijos paėmimu iš aplinkos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovai K. K. ir A. K. bendrais veiksmais tiesiogiai sumedžiojo ieškinyje nurodytus gyvūnus ar bendrai dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, t. y. sudarė būtinas sąlygas kitam (-iems) asmeniui (-ims) juos sumedžioti (nužudyti). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu atsakovai bausti administracine tvarka: 2010-01-25 nutarimu Nr. AM 056070 A. K. paskirta 3 000 Lt bauda (ATPK 85 str. 4 d.) (b. l. 8), 2010-05-11 nutarimu Nr. AM 056257 K. K. paskirta 300 Lt bauda (ATPK 85 str. 5 d.) (b. l. 40) (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-04-02 nutartimi, 2010-01-20 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 63-6(2-10), kuriuo atsakovas K. K. nubaustas pagal ATPK 85 str. 4 d. už neteisėtą medžioklę, panaikintas (b. l. 28-30)). Teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad sulaikant atsakovą K. K. prie jo nebuvo rasta jokių medžioklės įrankių, išdoroti šernai buvo sumedžioti juos nušaunant, tai buvo padaryta prieš parą laiko iki atsakovų sulaikymo, todėl sprendė, kad K. K. nesumedžiojo gyvūnų, už kuriuos ieškovas reikalauja žalos atlyginimo. Taigi atsakovas K. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn tik už Medžioklės taisyklių pažeidimus, t. y. taisyklių 46, 60.2 p. reikalavimų nevykdymą – nepranešimą Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams apie rastus nugaišusius medžiojamuosius gyvūnus bei buvimą medžioklės plotuose su medžioklės produkcija be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už neteisėtą medžioklę pagal ATPK 85 str. 4 d. ir nutarimas yra įsiteisėjęs, tačiau, kadangi nutarimas yra priimtas ne teismo, jame nurodytos aplinkybės pagal įstatymą negali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.), nutarimas turi būti pripažįstamas rašytiniu įrodymu ir vertinamas kartu su kitais įrodymais. Atsakovas nurodė, kad nutarimo patraukti jį administracinėn atsakomybėn už neteisėtą medžioklę neskundė, kadangi nemokėjo to atlikti bei neturėjo tam lėšų, nors su juo nesutiko. Pažymėtina, jog viso proceso metu patys atsakovai neigė sumedžioję šernus, nurodė norėję tik pasiimti jų mėsą. K. K. 2009-12-29 savo paaiškinime (b. l. 12) nurodė, kad S. K. paskambino ir paprašė atvažiuoti į Jotainių mišką kažko padėti. A. K. 2009-12-29 paaiškino (b. l. 13), kad S. K. jam paskambino ir paprašė padėti išmėsinėti šernus, kuriuos jis nušovė. Pats S. K. paaiškino, kad rado nušautą šerną ir paskambino draugams (b. l. 11). Nagrinėjamoje civilinėje byloje apklausti liudytojai, sulaikę atsakovą, taip pat nepatvirtino matę, kaip atsakovai sumedžiojo šernus, sulaikymo metu pas atsakovus nebuvo rasta šaunamųjų ginklų, kitų medžioklės įrankių. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylų dokumentų kopijose nurodoma, kad sulaikymo metu iš atsakovų jokie medžioklės įrankiai nepaimti (b. l. 5, 7, 38-39).
Pažymėtina, kad dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šio ginčo nagrinėjimo atveju, teismo įsitikinimu, atsakovų A. K. ir K. K. veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų), t. y. byloje nėra jokių tiesioginių, neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, kad atsakovai galėjo dalyvauti neteisėtai sumedžiojant šernus ir nurodytu būdu padarant ieškovo reikalaujamą priteisti žalą.
Atmestinas apelianto argumentas kaip nepagrįstas, jog nauja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių redakcija patikslina galiojusių Taisyklių 60.36 p. Kaip matyti, atsakovų sulaikymo įvykio vietoje metu (2009-12-29) galiojusių Taisyklių 46 ir 60.36 punktai numatė, kad kiti asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams, tokius gyvūnus pasisavinti draudžiama, tačiau nenumatė atsakomybės atlyginti žalą gamtai. Tuo tarpu šiuo metu galiojančių Taisyklių (2011-07-14 redakcija) 58.36 punkte nustatyta, jog jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai, o jį paėmęs asmuo privalo atlyginti žalą gamtai.
Prejudiciniai faktai – tai tokie faktai, kurie yra konstatuoti sprendime, nagrinėjant anksčiau vykusias bylas, t. y. faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nuosprendyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2010-04-02 administracinėje byloje Nr. II-89-252/2010 nustatytomis aplinkybėmis, jog K. K. nesumedžiojo gyvūnų, nagrinėjamoje byloje sprendė klausimą dėl žalos atlyginimo gamtai būtent tik šio atsakovo atžvilgiu. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl administracinėje byloje konstatuotų ir šioje byloje taikytų prejudicinių faktų.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniu, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Deliktinės atsakomybės atveju pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tenka ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išanalizavo tiek ieškovo, tiek atsakovų bei liudytojų pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742529, 5,40 Lt (penkis litus ir 40 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.