Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas ginčija Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui V. V. (V. V.)“, kurio 1 punktu Utenos AVPK viršininkas skyrė Utenos AVPK Zarasų r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui V. V. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 12).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (byloje aktuali 2015 m. kovo 26 d. įstatymo redakcija XII-1589, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Statutas, ir Vidaus tarnybos statutas). Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (aktuali 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo 1V-720 redakcija) (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Tvarkos 3 punktas).

Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir 2015 m. lapkričio 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame paaiškino aplinkybes, dėl kurių jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, t. y. nurodė, kad tarnybinio pažymėjimo klubo administratorei nerodė, kadangi jo su savimi neturėjo, jis buvo striukėje, dėl kurios dingimo pareiškėjas kreipėsi į administratorę (b. l. 41).

Tvarkos 22 punktas nustato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, <...>. Tvarkos 23 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <...>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Pagal Tvarkos 24 punktą, vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 24.1 patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones <...>; 24.2 grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos 22 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Tarnybinis patikrinimas baigtas 2015 m. lapkričio 30 d. surašius ir patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 89-IS-81, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 1 d. apie 4 val. Visagino mieste, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, konfliktavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore A. M., administratorei A. M. nurodžius, jog dėl konflikto iškvies policiją, piktnaudžiaudamas einamomis pareigomis, siekiant paveikti A. M., kad ji nekviestų policijos, panaudojo dokumentą, patvirtinantį einamas pareigas (policijos pareigūno pažymėjimą), todėl tokiais savo tyčiniais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir Etikos kodekse įtvirtintus valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų pavyzdingumo bei padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 5 punkto reikalavimus, Etikos kodekso 14.1., 14.2., 14.3. punktus. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytus duomenis bei tai, kad V. V. vidaus tarnyboje dirba nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. (einamose pareigose nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.), charakterizuojamas teigiamai, todėl tarnybinį patikrinimą atlikęs vyriausiasis tyrėjas D. M. Išvados rezoliucinės dalies 2 punktu pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Minėta, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2015 m. lapkričio 12 d., o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2015m. lapkričio 30 d., t. y. nepažeidžiant Tvarkos 22 punkte nustatyto termino. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Išvada patvirtinta Utenos AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 27 d. rezoliucija, t. y. ankstesne data nei ji buvo surašyta. Šią aplinkybę teismas vertina kaip suklydimą, kadangi kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Išvada buvo parengta 2015 m. lapkričio 30 d., todėl objektyviai negalėjo būti pasirašyta ankstesne data (b. l. 12, 43). Be to, pareiškėjas ginčo dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nekėlė.

Tvarkos 29 punktas nustato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys bei tai, kad Utenos AVPK viršininkas 2015 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – ir Profesinė sąjunga) prašydamas leisti pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad Profesinė sąjunga būtų nesutikusi pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas nepažeidė Tvarkos 29 punkto.

Tvarkos 32 punkte nurodyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.

Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Utenos AVPK 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė Utenos AVPK Zarasų r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui V. V. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Esant minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus Tvarkos 32 punkte nustatyto termino.

Valstybės tarnybos įstatymo (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1191 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 15 straipsnio, numatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punktas įtvirtina nuostatą, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir Etikos kodekse įtvirtintus valstybės tarnautojams privalomus pavyzdingumo ir padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 5 punkto reikalavimus bei Etikos kodekso 14.1., 14.2., 14.3 punktus.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, piktnaudžiavimas tarnyba – tai valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Valstybės tarnautojams taikomus principus nustato Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnis ir Etikos kodekso 3 punktas. Minėtojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas padorumo principas suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareiga elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; tuo tarpu 8 dalyje įtvirtintas pavyzdingumo principas suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareiga deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškam, pagarbiam ir tvarkingam. Minėtuosius principus, be kitų principų, tai pat įtvirtina Etikos kodekso 3 punktas. Etikos kodekso 14 punkte įtvirtintos nuostatos, kuriomis ne tarnybos metu privalo vadovautis policijos pareigūnas, t. y. elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1. punktas); nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą (14.2 punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3. punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 1V-420, (galiojo iki 2016 m. kovo 1 d.) 5 punktas nustatė pareigą pareigūnui tinkamai saugoti tarnybinį pažymėjimą.

Pareiškėjas neneigia, kad nakties metu iš 2015 m. spalio 31 d. į lapkričio 1 d. jis lankėsi naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, taip pat tai, jog vaizdo įraše jis yra užfiksuotas kalbantis su naktinio klubo administratore A. M. ir bilietus pardavinėjusia klubo darbuotoja V. S. A. M., kuri nagrinėjamoje byloje apklausta kaip liudytoja, 2016 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 1 d. tarp jos ir pareiškėjo susiklostė konfliktinė situacija, kadangi ji atsisakė įleisti pareiškėjo pažįstamą neblaivų asmenį į naktinį klubą. A. M. teigimu, pareiškėjas dėl tokios situacijos pradėjo piktintis ir reikalauti, kad jo pažįstamas būtų įleistas, administratorė pagrasino iškviesianti policiją, tačiau pareiškėjas nurodė, kad jis pats yra policijos pareigūnas ir iš kelnių kišenės išsitraukęs juodos spalvos piniginę, ją atidarė bei parodė tarnybinį policijos pareigūno pažymėjimą. Liudytoja taip pat paaiškino, kad tą pačią naktį pareiškėjas, nepagarbiai elgdamasis, pakartotinai kreipėsi į ją, ieškodamas dingusios striukės. Ši jam atsakė, kad atvyktų pirmadienį, nes striukė turėtų atsirasti. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus paaiškinimus teikė ir V. S., teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja, kuri dalyvavo aptariamame įvykyje naktiniame klube. 2016 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareiškėjo pažįstamas A. D. nurodė, kad jis kartu su pareiškėju 2015 m. lapkričio 1 d. vyko į naktinį klubą ir matė kaip prieš vykstant į naktinį klubą ir sėdant į taksi automobilį pareiškėjas įsidėjo dokumentus į striukės vidinę kišenę, tačiau pokalbyje su administratore ir bilietus pardavusia moterimi nedalyvavo, todėl negalėjo patvirtinti, kad pareiškėjas nerodė savo tarnybinio pažymėjimo šioms moterims. Vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas užlipęs į klubo antrą aukštą ir priėjęs prie klubo administratorės A. M. ir V. S., kalbasi su ja ir iš kišenės išsiėmęs pinginę, 4-5 sekundes rodo jos turinį moterims. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti dviprasmiški paaiškinimai, sudaro pagrindą kritiškai vertinti jo teiginius dėl to, kad jis nerodė tarnybinio policijos pareigūno pažymėjimo naktinio klubo administratorei. Pareiškėjas teigė, kad pažymėjimą įsidėjo į striukę ir pasidėjo ją ant fotelio prie staliuko, prie kurio jis ir jo draugai sėdėjo. Tokį pasirinkimą pareiškėjas aiškino tuo, kad pažymėjimą laikyti striukėje yra saugiau negu kelnių kišenėje esančioje pinginėje. Vis dėl to, to paties teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad šiame naktiniame klube striukės dingsta nuolatos ir dėl to į naktinį klubą tenka nuvykti bei jas atsiimti kitą dieną. Minėtieji pareiškėjo argumentai laikytini dviprasmiškais ir paneigiančiais vienas kitą, todėl remiamasi liudytojų parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina vaizdo įrašo duomenys. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovui D. M. pareiškėjo paprašius parodyti savo tarnybinį pažymėjimą, jis išsitraukė piniginę ir ją atidaręs, parodė piniginės turinį. Pareiškėjo veiksmai, atlikti parodant tarnybinį pažymėjimą, iš esmės sutampa su užfiksuotais vaizdo įraše. Nustatytieji duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjas klubo administratorei parodė savo tarnybinį policijos pareigūno pažymėjimą.