Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-12-21 · Civilinė byla Nr. e2S-850-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
e2S-850-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04968-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-850-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04968-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Energijos parkas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir ŠRATC) pateikė antstoliui A. B. skundą, kuriuo prašė nuo banko sąskaitos nurašytas pinigines lėšas grąžinti į sąskaitą. Nurodė, kad šios lėšos priklauso tretiesiems asmenims ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas. Teigė, kad antstolio veiksmai pažeidžia pareiškėjos, kaip skolininkės teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad suteikiant antstoliui informaciją įvyko techninė klaida, dėl kurios buvo nurodyta neteisinga banko sąskaita. Todėl antstolis nurašė lėšas iš sąskaitos, kurios priklauso tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, prašė panaikinti 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti 2020-07-30 nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašytas 904555,58 Eur lėšas į VšĮ ŠRATC banko sąskaitą.

2. Antstolis A. B. 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad ŠRATC turi 23 banko sąskaitas. Pagal pareiškėjos pateiktas sutartis negalima nustatyti, kad būtent šioje banko sąskaitoje buvo laikomos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, nes sutartyse nenurodyta jokia sąskaita. Nurodė, kad ŠRATC nepateikė įrodymų, jog iš viso turi lėšų, iš kurių skolos išieškojimas negalimas. Antstolio nuomone turi būti vertinama ne tik banko sąskaita, iš kurios nurašytos lėšos, bet visa skolininkui priklausančio turto visuma. Pažymėjo, kad apribojimai konkrečiai sąskaitai buvo taikomi remiantis ŠRATC atstovo prašymu, todėl prašymas grąžinti pinigines lėšas turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekis vilkinti skolos išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundo dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Teismas vertino, kad skolininkė yra juridinis asmuo, kuriai taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. ŠRATC per įgaliotą atstovą advokatą pateikdama banko sąskaitos numerį iš esmės leido susidaryti šiai situacijai, todėl turi prisiimti neigiamus jos padarinius. Teismas sutiko su išieškotojos ir antstolio nurodytais argumentais, kad skolininkė ŠRATC nepateikė duomenų, jog minėtoje sąskaitoje buvo laikomos tretiesiems asmenims priklausančios piniginės lėšos.

5. Teismas sprendė, kad nėra pagrįstas pareiškėjos manymas, jog antstolis turėjo papildomai tikrinti banko sąskaitoje esančių lėšų kilmę ar pervedamų lėšų paskirtį. Net klaidingas skolininko vienos iš turimų banko sąskaitų nurodymas taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis turėjo grąžinti nurašytas iš šios sąskaitos pinigines lėšas skolininkui, jei jis turi kitų banko sąskaitų.

6. Teismas kaip nepagrįstai atmetė skolininkės argumentą, kad lėšų negrąžinimas (nurodymo nepanaikinimas) pažeidė viešąjį interesą (koncesijos sutartis su Šiaulių regiono savivaldybėmis). Skolininkė vykdė antstolio nurodymą, pateikdama konkrečios banko sąskaitos numerį, t. y. įsivertindama galimybes įvykdyti Koncesijos sutartis.

7. Teismas nurodė, jog skolininkė nepateikė duomenų, kad antstoliui nurašius pinigines lėšas buvo ar gali būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės, sutrikti viešųjų paslaugų teikimas, todėl viešojo intereso pažeidimo neįžvelgtina.

8. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkė per nustatytą terminą būtų pateikusi antstoliui duomenis apie tai, kad nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti – panaikinti antstolio A. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti 2020 m. liepos 30 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašytas 904 555,58 Eur lėšas į skolininkės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai įvertino ŠRATC pateiktus įrodymus.

9.2. Aplinkybė, kad ŠRATC įgaliotas atstovas per klaidą antstoliui pateikė banko sąskaitos, kurioje laikomos tretiesiems asmenims priklausančios lėšos, duomenis, nesuteikia teisės antstoliui atlikti teisei priešingus veiksmus.

9.3. Antstolis, priimdamas nurodymą, kuriuo pažeidžiamos trečiųjų asmenų - ŠRATC dalininkių savivaldybių - teisės, o tuo labiau, nepanaikindamas nurodymo, kai ŠRATC informavo apie tai, jog buvo nurašytos tretiesiems asmenims priklausančios, akivaizdžiai veikė neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ŠRATC nepateikė duomenų, kad banko sąskaitoje buvo laikomos tretiesiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, nes apeliantė su 2020 m. rugsėjo 14 d. skundu dėl antstolio veiksmų ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ŠRATC pateikė eilę įrodymų (skundo priedai Nr. 4 - 14), patvirtinančių, jog nurodymu priverstinai nurašytos ir į antstolio banko sąskaitą pervestos lėšos yra ne ŠRATC, bet trečiųjų asmenų - ŠRATC dalininkių savivaldybių - lėšos.

9.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog dalyje ŠRATC pateiktų su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių nurodytos kitos banko sąskaitos, leidžia teigti, jog banko sąskaitoje esančios lėšos nepriklauso tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyse nurodomi tik šalių bendri rekvizitai, įskaitant ir šalių atsiskaitomąsias banko sąskaitas, tačiau šios banko sąskaitos nėra vietinės rinkliavos lėšų surenkamosios sąskaitos, į kurias vietinės rinkliavos mokėtojai tiesiogiai moka ar ŠRATC laiko vietinės rinkliavos mokėtojų sumokėtas lėšas.

9.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ŠRATC nepateikė duomenų, kad antstoliui nurašius pinigines lėšas buvo ar gali būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės bei sutrikti viešųjų paslaugų teikimas.

9.7. Skirtingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ŠRATC su Akmenės, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio rajonų savivaldybėmis sudarytų koncesijų sutarčių pagrindu įsipareigojo už minėtas savivaldybes administruoti vietinės rinkliavos mokėjimą, surinkti vietinę rinkliavą ir ją pervesti į savivaldybių valstybinės mokesčių inspekcijos banko surenkamąsias sąskaitas.

9.8. Iš ŠRATC pateiktų koncesijų sutarčių nuostatų aiškiai matyti, kad koncesijų sutarčių pagrindu ŠRATC už trečiuosius asmenis, o būtent ŠRATC dalininkes savivaldybes, surenka vietines rinkliavas ir surinktas sumas perveda į savivaldybių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas. Šios aplinkybės patvirtina, kad lėšos, nurašytos antstolio nurodymu, buvo ne ŠRATC, bet trečiųjų asmenų nuosavybė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šios lėšos dėl antstolio veiksmų negalės būti pervedamos į savivaldybių biudžetus ar savivaldybių mokesčių inspekcijų surenkamąsias banko sąskaitas, bus pažeistos ne trečiųjų asmenų teisės, bet ir sutriks viešųjų paslaugų teikimas.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Energijos parkas“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Konkrečiu atveju antstolis, siekdamas kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo, veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), teisėtomis priemonėmis ir tinkamai apgynė išieškotojo interesus, taip pat nepažeidė nei skolininkės, nei kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Prie tokios išvados priėjo ir pirmosios instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas, kad „antstolis veikė teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo atžvilgiu“.

10.2. Skolininkė, būtent kuriai ginčo atveju tenka pareiga įrodyti antstolio neteisėtus veiksmus, nepateikė pirmosios instancijos teismui (taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui) nė vieno įrodymo, pagrindžiančio esminę reikšmę byloje turinčią aplinkybę, neva nurašytos lėšos nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims.

10.3.Nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina to, jog banko sąskaitoje buvo laikomos tretiesiems asmenims, juo labiau konkretiems tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios lėšos. Nei vienas byloje esantis įrodymas taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog visos be išimties banko sąskaitoje laikytos lėšos, inter alia nurašytos lėšos, priklausė atitinkamiems tretiesiems asmenims.

10.4. Nei vienoje iš apeliantės pateiktų sutarčių nėra nurodyta, jog savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios lėšos yra (bus) surenkamos ir (ar) laikomos būtent banko sąskaitoje. Priešingai, sutartyse yra nurodytos visai kitos skolininkės banko sąskaitos.

10.5. Atskirajame skunde nurodoma, jog „sutartyse nurodomi tik šalių bendri rekvizitai, įskaitant ir šalių atsiskaitomąsias banko sąskaitas, tačiau šios banko sąskaitos nėra vietinės rinkliavos lėšų surenkamosios sąskaitos, į kurias vietinės rinkliavos mokėtojai tiesiogiai moka ar ŠRATC laiko vietinės rinkliavos mokėtojų sumokėtas lėšas“, „sutartyse nurodytos ŠRATC atsiskaitomosios banko sąskaitos neturi jokio ryšio su vietinės rinkliavos mokėjimu bei laikymu“ ir pan. Visgi skolininkė taip ir nepateikė į bylą įrodymų, kad būtent banko sąskaita yra „vietinės rinkliavos lėšų surenkamoji sąskaita, į kurią vietinės rinkliavos mokėtojai tiesiogiai moka ar ŠRATC laiko vietinės rinkliavos mokėtojų sumokėtas lėšas“.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagristą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teises normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai juridiškai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

11.2.ŠRATC nepateikė įrodymų, kad iš viso neturi lėšų, iš kurių skolos išieškojimas būtų galimas. Šiuo atveju reikėtų vertinti ne tik sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) buvusias lėšas, bet ir visose kitose sąskaitose buvusias ir esančias lėšas, nes turi būti vertinama visa skolininkei priklausančio turto visuma. Banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra individualiais požymiais neapibūdinti daiktai, todėl atlikti pavedimą iš vienos savo sąskaitos į kitą šiais laikais nesukelia jokių nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

15. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje buvo užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 416 695 Eur skolos, 458 776,30 Eur palūkanų ir 5 177,95 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės ŠRATC išieškotojos UAB „Energijos parkas“ naudai. 2020 m. balandžio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė raginimą vykdyti sprendimą. 2020 m. liepos 30 d. antstolis surašė ir pateikė ŠRATC nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė iš skolininkui priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti 904 555,58 Eur ir pervesti šias lėšas į antstolio sąskaitą. 2020 m. liepos 30 d. ŠRATC atstovas advokatas S. U. atsiuntė prašymą panaikinti kitoms sąskaitoms taikomą areštą ir apribojimus taikyti sąskaitai Nr.(duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 30 d. antstolis priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti 904 555,58 Eur ir šias lėšas pervesti į antstolio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 12 d. skolininkė pateikė antstoliui prašymą 904 555,58 Eur pinigines lėšas, nurašytas nuo banko sąskaitos, grąžinti į banko sąskaitą, kadangi šios lėšos priklauso tretiesiems asmenims ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 24 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė netenkinti ŠRATC 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymo ir atsisakė priverstinai nurašytas lėšas grąžinti į banko sąskaitą. ŠRATC 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti minėtą patvarkymą. Antstolis 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino.

17. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai įvertino ŠRATC pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kad ŠRATC įgaliotas atstovas per klaidą antstoliui pateikė banko sąskaitos, kurioje laikomos tretiesiems asmenims priklausančios lėšos, duomenis, nesuteikia teisės antstoliui atlikti teisei priešingus veiksmus. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ŠRATC nepateikė duomenų, kad banko sąskaitoje buvo laikomos tretiesiems asmenims priklausančios piniginės lėšos.

18. Apeliantė, įrodinėdama, kad areštuotoje sąskaitoje lėšos priklausė tretiesiems asmenims nuosavybės teise, pateikė koncesijos sutartis, sudarytas su Akmenės rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėmis, rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo administravimo sutartis, sudarytas su Šiaulių miesto, Šiaulių rajono ir Joniškio rajono savivaldybėmis, bei susitarimus dėl skolų administravimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, sudarytus su Šiaulių rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono ir Joniškio rajono savivaldybėmis, tačiau nė vienoje iš minėtų sutarčių nėra nurodyta, jog savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios lėšos yra surenkamos į būtent Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi įpareigojo apeliantę VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ iki 2020 m. gruodžio 13 d. pateikti teismui duomenis apie kitas pareiškėjos turimas banko sąskaitas, iš kurių, pareiškėjos nuomone, galimas išieškojimas, nurodant, kokios paskirties lėšos yra šiose sąskaitose ir kokios sumos. Tačiau apeliantė jokių duomenų ir įrodymų nepateikė. Taip pat į bylą nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad būtent sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomos tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios lėšos, jog visos be išimties minėtoje banko sąskaitoje laikytos ir nurašytos lėšos priklausė atitinkamiems tretiesiems asmenims.

20. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad suteikiant antstoliui informaciją įvyko techninė klaida, todėl buvo nurodyta neteisinga banko sąskaita, neturi esminės reikšmės, nes apeliantė nepagrindė savo argumentų, kad iš minėtos banko sąskaitos nurašytos lėšos nuosavybės teise priklausė ne apeliantei, o tretiesiems asmenims.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra pagrįstas pareiškėjos manymas, kad antstolis turėjo papildomai tikrinti banko sąskaitoje esančių lėšų kilmę ar pervedamų lėšų paskirtį. Klaidingas skolininko vienos iš turimų banko sąskaitų nurodymas taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis turėjo grąžinti nurašytas iš šios sąskaitos pinigines lėšas skolininkui, jei jis turi kitų banko sąskaitų.

22. Apeliantei neįrodžius, kad areštuotoje banko sąskaitoje yra tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančios lėšos, jos argumentai, kad bus pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir sutriks viešųjų paslaugų teikimas, vertintini nepagrįstais, neįrodytais.

23. Nenustačius antstolio veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, darytina išvada, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus apeliantės atžvilgiu, veikė teisėtai. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

24. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliantas nors ir siekia, jog byloje pateikti įrodymai būtų vertinami kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, tačiau apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Suinteresuotas asmuo UAB „Energijos parkas“ prašė priteisti iš apeliantės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui UAB „Energijos parkas“ nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nutartį paikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė