Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, susipažinusi su privačios kaltintojos V. J. skundu privataus kaltinimo tvarka dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn R. B. pagal BK 154 str.1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme gautas V. J. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Priteisti nukentėjusiajai V. J. iš R. B. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodoma, kad R. B. 2014 m. vasario 25 d., dirbdama teismo posėdžių sekretore, į teismo posėdžio protokolą įrašė žodžius, kurių pareiškėja nesakė: „kalta prisipažinau visiškai“, „nuoširdžiai gailiuosi“. Ši informacija buvo įkelta į teismų informacinę sistemą „Liteko“ ir buvo matoma kitiems asmenims, tokiu būdu R. B. paskleidė apie V. J. tikrovės neatitinkančią ir jos garbę bei orumą pažeminančią informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą.

Privati kaltintoja V. J. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. B. pagal BK 154 str. 1 d. Tačiau pateiktas veikos aprašymas neatitinka nei įstatymo, nei teismų praktikos reikalavimų, todėl skundas negali būti priimamas ir nagrinėjamas.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, – nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas – juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Pateiktame teismui skunde yra nurodytos abstrakčios, nesukonkretintos aplinkybės, kaltinime nėra atribotas konkrečios veikos aprašymas, nuo skundą padavusio asmens teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo ir kvalifikacijos pagrindimo. Toks abstraktus, perkrautas bereikalingais argumentais nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos. Išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, jie turėtų būti nurodomi taip, kaip jie buvo pasakyti ir tie, kurie, pareiškėjo manymu, jį šmeižia. Išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007-05-23 nutartis Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 str.). BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. BPK 412 str. išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, – nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėja nusikalstamos veikos aplinkybes nurodo neaiškiai ir nekonkrečiai. Pareiškėja skunde nenurodo nusikalstamos veikos padarymo konkrečios vietos (adreso), aplinkybių (kokia byla buvo nagrinėjama, kokia buvo nukentėjusiosios procesinė padėtis), nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens R. B. gyvenamosios vietos. Kaip minėta, BPK 412 str. numato, kad skunde privalo būti nurodyta nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nurodyti įtariamo asmens gyvenamąją vietą yra besikreipiančio į teismą asmens pareiga. Teismui nėra pateikti įrodymai, kad šių duomenų besikreipiantys į teismą asmenys negali gauti kita tvarka. Pareiškėja nepateikia duomenų, patvirtinančių tai, jog jos minimame posėdžio protokole buvo užfiksuoti jos nurodyti duomenys, taip pat ji nepagrindžia patirtos žalos dydžio.

Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens skundas yra svarbus procesinis dokumentas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas. Juo pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Visos aplinkybės ir duomenys, kuriais grindžiamas privatus kaltinimas, turi būti nurodyti privataus kaltinimo skunde, kadangi privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai ir konkrečiai turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo, priešingu atveju kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. J. skundas paduotas nesilaikant BPK 412 str. keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis BPK 412 str. 3 d., grąžintinas jį padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjai, jog ištaisius nurodytus trūkumus, skundas bus priimtas nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltintojos V. J. skundą, kuriame prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.