Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei A. V., tretiesiems asmenims A. B., notarei A. V., AB SEB bankui, Z. V., dėl rentos išpirkimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį ir prašė priteisti jai iš atsakovės A. V. 28 654 EUR išpirkti rentai pagal 2008 m. sausio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą ir Plungės rajono notarų biuro notarės A. V. patvirtintą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog su atsakove 2008 m. sausio 11 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė, kad rentos gavėja O. B. perduoda nuosavybėn rentos mokėtojai A. V. žemės sklypą kartu su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šia sutartimi įsipareigojo teikti ieškovei iki jos gyvos galvos visas reikiamas ir būtinas paslaugas, aprūpinti drabužiais bei kita apranga, rūpintis maitinimu, sveikatos priežiūra. Tačiau atsakovė šios sutarties įsipareigojimų nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio nevykdo, ieškove nesirūpina, ja nesidomi, todėl ieškovės dukra A. B. buvo priversta ieškovę parsivežti gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini). Kadangi sutartimi perduotas turtas buvo įkeistas bankui, šiam turtui yra įregistruota hipoteka, todėl ieškovė pageidauja, kad atsakovė ne grąžintų nekilnojamąjį turtą, o sumokėtų daikto išperkamąją kainą, kuri lygi metinės rentos ir perduoto turto sumai. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, gražintino turto vidutinė rinkos vertė sudaro 25 508 EUR, o metinės rentos – 3 146 EUR, todėl iš viso atsakovė turi sumokėti ieškovei 28 654 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-12-12 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei O. B. iš atsakovės A. V. 28 654 EUR rentai išpirkti pagal 2008 m. sausio 11 d. Plungės rajono notarų biuro patvirtintą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei 421 EUR bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės A. V. 819 EUR žyminio mokesčio valstybei, 208,44 EUR bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybei, pripažino nevieša bylos medžiagą trečiojo asmens AB SEB banko į bylą pateiktą 2008-04-01 kredito sutartį Nr. 0450818070920-70 ir hipotekos lakštą, id. k. 09/1/2008/0000686.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu šalių bei trečiojo asmens duoti paaiškinimai patvirtina, kad ginčo, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra nevykdoma tinkamai, nėra. Atsakovė pripažino faktą, kad sutarties nevykdo, ir nurodė, kad jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Taigi, atsakovei netinkamai vykdant prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus ir iš esmės ją pažeidus, ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises ir šiuo atveju prašo ne grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą, kadangi jis yra įkeistas bankui, o prašo, kad atsakovė sumokėtų daikto išperkamąją kainą. Atsakovės teiginiai, kad ji sutarties nevykdo dėl objektyvių priežasčių ir kad buvo šalių susitarimas dėl atsakovės išvykimo į užsienį susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra rentos gavėjui suteikti būtiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, jų nesuteikimas reiškia esminį sutarties pažeidimą, o nesuteikus sulygtų paslaugų negali būti gaunamas ir atlygis. Iš byloje pateiktos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties matyti, kad rentos išpirkimo kaina sutartyje nenumatyta; turtas atsakovei perduotas neatlygintinai, taigi vadovaujantis CK 6.454 straipsnio 3 dalimi, jeigu rentos sutartyje nenurodyta jos išpirkimo kaina, tai turtas, kuris buvo perduotas neatlygintinai kaip renta, išperkamas kaina, kuri lygi metinės rentos ir perduoto turto vertės sumai. Ieškovės nurodyta perduoto turto vertė – 25 508 EUR yra artima nurodytai išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje ir tikrai yra daug mažesnė nei vidutinė rinkos vertė, nurodyta trečiojo asmens AB SEB banko pateiktose nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose, todėl negalima sutikti su atsakovės atstovo teiginiais, kad ši perduoto nekilnojamojo turto vertė yra per aukšta. Patikslintame ieškinyje ieškovė 2 lentelėje nurodė kasdieninių O. B. poreikių tenkinimo sumas laikotarpiu nuo 2015-02-25, t. y. nuo tada, kai trečiasis asmuo A. B. pas save pasiėmė ieškovę ir ją slaugo, iki 2016-03-31. Lentelėje nurodyta poreikių tenkinimo suma per 13 mėnesių yra 3 408,36 EUR, mėnesio suma – 262,18 EUR, taigi metinė renta sudaro 3 146 EUR. Atsakovė kitųapskaičiavimų teismui nepateikė, šios sumos neginčijo, taigi nagrinėjamu atveju visa rentos išpirkimo kaina sudaro 28 654 EUR (grąžintino turto vidutinė rinkos vertė 25 508 EUR + metinė renta 3 146 EUR), kuri priteista iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016-12-12 sprendimą ir priteistą 28 654 EUR sumą rentai išpirkti sumažinti iki 7 942 EUR, šios sumos sumokėjimą išdėstant 24 mėnesių laikotarpiui, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas priteisė gerokai per didelę sumą rentai išpirkti, neatsižvelgdamas į svarbias faktines aplinkybes. Apeliantė neginčija, jog ieškovės vienerių metų išlaikymo išlaidos sudaro 3 146 EUR. Kadangi atsakovė ieškovę prižiūrėjo nuo 2008-01-11 iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovės išlaidos ieškovės išlaikymui minėtu laikotarpiu sudarė 20 712 EUR. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo priteistiną sumą mažinti nurodyta 20 712 EUR suma iki 7 942 EUR. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovės ketinimus renovuoti gyvenamąjį namą, pasiimti paskolą, todėl pasikeitus nekilnojamojo turto kainoms, kurios 2008–2009 metais buvo aukštos, suma rentai išpirkti turėjo būti mažinama, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.Apeliantė mano, jog yra pagrindas apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kadangi neišnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Apeliantės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia objektyvų negalėjimą vykdyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nepagrįstos. Atsakovės argumentas, jog iš priteistos sumos turėtų būti atimama 20 712 EUR ieškovės išlaikymo išlaidos, nepagrįstas, kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 6 punkte numatyta, kad rentos mokėtojui pažeidus sutartį, rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu. Apeliantė teigia, kad sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, buvo labai aukštos nekilnojamojo turto kainos, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės, kadangi turto vertė ieškinyje nustatyta, vadovaujantis 2016-04-18 Registrų centro duomenų banko pateiktomis nekilnojamojo turto kainomis. Apeliacinio skundo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka neįmanoma ir netikslinga, kadangi atsakovė niekada nebandė kontaktuoti su ieškove, gyvena užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliaciniame skunde žodinio bylos nagrinėjimo prašoma dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma ieškovės atstovės pozicija dėl taikos sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys šia savo teise gali pasinaudoti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka netenkintinas.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. sausio 11 d. tarp ieškovės O. B. ir atsakovės A. V. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurios pagrindu ieškovė perleido atsakovei 0,1825 ha žemės sklypą kartu su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, tvartu, garažu, daržine, kiemo statiniais (šulinys, tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė A. V. įsipareigojo teikti ieškovei iki jos gyvos galvos visas reikiamas ir būtinas paslaugas, aprūpinti drabužiais bei kita apranga, rūpintis maitinimu, sveikatos priežiūra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. V. pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotam turtui nuo 2008-05-14 yra įregistruota hipoteka. Iš byloje pateiktos 2008-04-01 AB SEB banko kredito sutarties matyti, kad Z. V. buvo suteiktas 58 068,63 EUR kreditas būsto remontui, įkeičiant bankui nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu su esamais ir būsimais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Iš civilinėje byloje Nr. 2-409-225/2014 esančio 2014-12-03 teismo sprendimo matyti, kad Z. V. ir A. V. santuoka nutraukta bendru sutikimu, o kredito gavėjų prievolė AB SEB bankui pagal kredito sutartį pripažinta solidaria. CK 6.464 str. 2 d. nustato, kad jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 str. numatytomis sąlygomis, o rentos mokėtojas tokiu atveju neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK6.189 str. 1 d.). Kaip minėta anksčiau, CK6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; kt.).Šioje byloje atsakovė neginčija, jog nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio nevykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra rentos išpirkimo dydis, nes atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priteisė per didelę sumą rentai išpirkti, neatsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad atsakovė ieškovę prižiūrėjo nuo 2008-01-11 iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, todėl atsakovės išlaidos ieškovės išlaikymui minėtu laikotarpiu sudarė 20 712 EUR. Apeliantė nurodo, jog ieškovės vienerių metų išlaikymo išlaidos sudaro 3 146 EUR. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo priteistiną sumą mažinti nurodyta 20 712 EUR suma iki 7 942 EUR. Tokia atsakovės pozicija yra neparemta įstatymu ir šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 6 p. (t. 1, b. l. 11). Byloje nustatyta, kad atsakovė 2008-01-11 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gavo ieškovės 80 000 Lt, t. y. 23 169,60 EUR, vertės nekilnojamąją turtą, ir šį turtą 2008-05-14 įkeitė. Šis turtas buvo įvertintas 130 000 Lt, t. y. 37 650,60 EUR, ir atsakovės šeimai suteiktas 58 068,63 EUR kreditas, ieškovė ieškinyje nurodydama perduodamo turto vertę rėmėsi VĮ Registrų centro rinkos verte ir namų valdos vertę nurodė 25 508 EUR. Atsakovė įrodymų dėl turto vertės nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovei perduoto turto vertę sutarties nutraukimo momentu – 25 508 EUR, nes kitų įrodymų dėl turto vertės atsakovė neteikė (CPK 178 str.). Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog išperkamoji renta turėjo būti mažinama vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nes 2008–2009 m. nekilnojamojo turto kainos buvo aukštos. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi VĮ Registrų centro rinkos verte, nustatyta masinio įvertinimo būdu, ir ji buvo daug žemesnė nei banko nustatyta vertė. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir yra pagrindas šią sutartį nutraukti ieškovės nurodomu pagrindu – dėl jos esminio pažeidimo, t. y. nevykdymo.CK 6.464 str. reglamentuoja išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo atvejus. Pagal šio kodekso straipsnio 2 d., jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą (arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą šio kodekso 6.454 str. nustatytomis sąlygomis). Šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu, todėl atsakovė negali remtis aplinkybe, kad patyrė išlaidų prižiūrėdama ir maitindama ieškovę laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovės patirtos namo pagerinimo išlaidos buvo investuotos į atsakovei nuosavybės teise priklausantį namą, todėl šių išlaidų faktas nesudaro pagrindo mažinti išperkamąją kainą. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog išperkamoji kaina turi būti sumažinta atsakovės nurodoma ieškovei išlaikyti skirta 20 712 EUR suma. Visų pirma, paminėtas teisės aktas nustato, jog rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu. Be to, pirmosios instancijos teismo priteistą sumą nėra pagrindo mažinti ir vadovaujantis atsakovės nurodomais teisingumo ir protingumo principais, nes atsakovė prašo mažinti šią sumą remdamasi trečiojo asmens nurodyta ieškovės poreikiams tenkinti skiriama per mėnesį suma – 262,18 EUR (3 408,36 EUR suma per metus). Visų pirma, atsakovė neįrodė, jog tokią sumą skyrė ieškovei. Apeliacinės instancijos teisme pateikti įrodymai dėl ieškovės pajamų nuo 2001-01-01 iki 2014-08-01 įrodo, jog ieškovė nuo 2008-01-01 iki 2008-08-01 gavo 161,90 EUR pajamų, o nuo 2008-08-01 – 178,06 EUR, todėl įrodyta, jog didžiąją dalį savo poreikių buvo pajėgi finansuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas vadovautis teisės principais, t. y. teisės analogija, gali tik tada, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį (CPK 3 str. 6 d.).Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog sumažinta suma turėtų būti išdėstyta sumokėti per dvejus metus, tačiau apeliacinės instancijos teisme šį atsakovės prašymą nagrinėti nėra teisinio pagrindo. Remiantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymo dėl priteistos sumos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo pirmosios instancijos teismui nereiškė, todėl ir apeliacija dėl klausimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, negalima (CPK 312 str. 1 d.). Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė minėto prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė ir pateikusi tokį prašymą apeliacinės instancijos teismui niekaip jo nepagrindė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo skundžiamo sprendimo vykdymą atidėti ar jį išdėstyti.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo įžanginėje dalyje nenurodė trečiųjų asmenų AB SEB banko ir Z. V., tačiau šie asmenys dalyvavo teismo posėdyje, jiems buvo išsiųsti apeliaciniai skundai, pranešimai apie bylos išsiuntimą į apeliacinės instancijos teismą, todėl ši aplinkybė laikytina rašymo apsirikimu. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės priteistina 621 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, nes 2016-12-27 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas paduodant apeliacinį skundą buvo atidėtas (CPK 84 str., 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.