Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-01-15 · Civilinė byla Nr. 2S-84-524/2026

Bylos eiga

  1. 2YT-28155-1084/2025Nutartis · 2025-09-15Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-01-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-15
Bylos Nr.
2S-84-524/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12446-2025-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
I. L.
Civilinė byla Nr. 2S-84-524/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12446-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Z., V. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Findana“, uždaroji akcinė bendrovė „Svaitina“, uždaroji akcinė bendrovė „EB teisė ir konsultacijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, V. G., uždaroji akcinė bendrovė Komunalinių paslaugų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Sėkmės trikampis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas I. L. kreipėsi skundu į antstolį V. Z. skundą, prašydamas:

1) panaikinti antstolio V. Z. 2025 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-25-137-19288;

2) nutraukti vykdymo veiksmus, nukreiptus į MB „Imasuna“ nario teisių išieškojimą ar perleidimą;

3) pripažinti, kad tokios teisės negali būti išieškomos vykdymo procese, nes jos nepriskiriamos išieškomam turtui be mažosios bendrijos narių valios.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolio 2025 m. liepos 2 d. patvarkymas Nr. S-25-137-19288, kuriuo siūloma kreditoriams perleisti pareiškėjo kaip skolininko nario teises MB „Imasuna“, kaip nepiniginių įnašų turtinę teisę, yra neteisėtas ir pažeidžiantis skolininko kaip mažosios bendrijos nario teises. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalį mažosios bendrijos narys gali perleisti savo teises ir pareigas kitam asmeniui tik visiems kitiems mažosios bendrijos nariams sutikus. Mažosios bendrijos nario teisės nėra laisvai perleidžiamas turtas, nes jų perleidimas yra griežtai ribojamas bendrijos vidinės struktūros ir kitų narių valios. Net jei nario teisės turėtų tam tikrą turtinį pobūdį, jos nėra likvidus turtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) prasme ir negali būti realizuotos be aiškaus sutikimo. MB „Imasuna“ įstatai yra standartiniai, o tai reiškia, kad nėra jokių specialių nuostatų, leidžiančių vienašališkai perleisti nario teises, todėl bandymas šiuo atveju taikyti CPK 719 straipsnį yra neteisėtas ir prieštarauja lex specialis – Mažųjų bendrijų įstatymo nuostatoms. CPK 719–721 straipsniai taikytini tik realiam perleidžiamam turtui, bet ne nario teisėms. Nurodytos normos taikomos kilnojamam, nekilnojamam, materialiai išreikštam turtui, tačiau jos netaikytinos specifinio pobūdžio asmeninėms neturtinėms teisėms, kurių realizavimas priklauso nuo subjektyvių sąlygų – kitų mažosios bendrijos narių sutikimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-998-241/2021 nurodyta, kad mažosios bendrijos nario teisių perleidimas galimas tik turint kitų narių sutikimą. Antstolis neturi teisės šių teisių perleisti vykdymo procese. Minėtoje precedentinėje nutartyje teismas aiškiai išaiškino, kad net ir turint įsiskolinimų, mažosios bendrijos nario teisių priverstinis perleidimas be visų kitų narių sutikimo yra draudžiamas, nes pažeidžia ne tik Mažųjų bendrijų įstatymą, bet ir asmens dalyvavimo juridiniame asmenyje principus. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju išieškojimas nukreiptas į neperleidžiamas ir subjektyvias teises, todėl pažeidžiama pareiškėjo teisė dalyvauti pasirinktame juridiniame asmenyje, kas yra saugoma kaip konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. Be narių sutikimo vykdomas išieškojimas yra neproporcingas ir akivaizdžiai neteisėtas.