Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio interesams, priešingai, jos geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinamas tėvo ir vaiko ryšio atkūrimas, pastovus bendravimas bei tėvo dalyvavimas vaiko gyvenime. Tarnybą į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 11 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išdėstyta atsakovo nuomonė dėl bendravimo tvarkos. Akte nurodoma, kad atsakovas sutinka dėl bendravimo pirmąjį mėnesio savaitgalį. Dėl bendravimo kas antrą trečiadienį išreiškė nuomonę, kad norėtų bendrauti penktadieniais, kadangi tai tinkamesnis laikas emociniam ryšiui atstatyti, įdomiau leisti laiką, o trečiadieniai būtų skirti tik pamokoms ruošti. Dėl bendravimo atostogų metu atsakovas norėtų tartis individualiai, pagal galimybes.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas jau seniai nedalyvauja vaiko gyvenime, su ja taikiai susitarti dėl bendravimo su vaiku nebandė, rašė skundus Tarnybai. Vaiko gyvenime tėvas pasirodė po beveik 9 metų, sūnus bijo, bendrauti ne itin nori. Pirmuosius 10 kartų bendraujant turėtų dalyvauti artimas žmogus, kurį vaikas pažįsta ir pasitiki. Bendravimas galėtų vykti ir nuotolinių būdu, tačiau turėtų būti ir gyvų susitikimų. Ieškovės telefono numeris (duomenys neskelbtini), el.paštas – (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Edmundas Kisielius ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad, jei pats tėvas nenori bendravimo trečiadieniais, reikalavimo šioje dalyje ieškovė atsisako. Pabrėžė, kad vaiko tėvas pagal į bylą teikiamus duomenis niekur nedirba, todėl nepagrįsti teiginiai, kad jam sunku būtų prisiderinti prie bendravimo su vaiku grafiko. Pats atsakovas jokios aiškios bendravimo tvarkos nepasiūlė.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. M. teigė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka jam nėra patogi, norėtų bendrauti penktadieniais, ne trečiadieniais, kadangi trečiadieniais užsiėmęs, turi jaunesnę dukrą, kuriai reikia skirti daug laiko, nenorėtų, kad būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka atostogų laikotarpiu, kadangi nežino ar galės tuo metu, norėtų, kad būtų palikta susitarimui. Išreiškė nuomonę, kad byloje turėtų būti skirta psichologinė ekspertizė, kadangi motina nuteikinėja vaiką prieš jį, bendravimas turėtų vykti su psichologo pagalba. 2021 m. kovo 1 d. vykusio posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iš principo neprieštarautų, kad ieškovė ar trečias žmogus būtų šalia bendraujant su vaiku, tik norėtų su juo susipažinti, jie turėtų ne pačiuose susitikimuose dalyvauti, o būti netoliese. Bylinėjimosi išlaidos iš jo neturėtų būti priteistos, kadangi į teismą kreiptasi ne dėl jo kaltės, jis norėjo per Tarnybą išspręsti bendravimo klausimus. Atsakovo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), el.paštas – (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu buvo išklausyta vaiko M. M. nuomonė, kuris nurodė, kad su tėčiu nenorėtų bendrauti, kadangi jis jam yra nepažįstamas žmogus. Jei reikėtų – tai kuo rečiau ar nuotoliniu būdu, susiskambinant. Buvo matęs nuotraukose tėtį, tačiau pats nelabai prisiminė, ilgą laiką nebendravo. Po ilgo laiko tarpo bendravo du kartus, jautė baimę, nerimą. Dar vieną kartą matė, kaip tėtis buvo atėjęs į jo mokyklą, tačiau berniukas užsidėjo kapišoną, praėjo, nenorėdamas, kad jį pastebėtų. Vieną kartą, kai pamatė, kad skambina nepažįstamas numeris, net bijojo atsiliepti, kadangi galvojo, jog tai gali būti tėtis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Agnė Artamonova nurodė, kad palaiko Tarnybos pateiktą išvadą. Pažymėjo, kad tretieji asmenys neturėtų tiesiogiai dalyvauti tėvo bei sūnaus bendravime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė L. M. teigė, kad nustačius bendravimo tvarką atsakovas negalės manipuliuoti ir piktnaudžiauti savo, kaip tėvo, pareigomis. Atsakovas M. M. nurodė, kad ieškovė, vaiko motina, sūnų nuteikinėja prieš jį, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų neteikė, teismo įpareigotas klausimų psichologinei vaiko ekspertizei nesuformulavo ir prašymo skirti tokią ekspertizę nepateikė, savarankiškų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos sūnumi nereiškė, nurodė, kad galėtų bendrauti penktadieniais, savaitgaliais, darbo dienomis būtų sudėtinga, kadangi augina mažametę dukrą, dėl atostogų norėtų tartis atskirai.

Šalių pozicijos patvirtina, kad ginčas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu yra kilęs, reikalinga atkurti ryšį tarp vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo, todėl nustatytina atsakovo iš šalių sūnaus bendravimo tvarka (CK 3.170straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į atsakovo išdėstytą poziciją, kad trečiadieniais su sūnumi bendrauti negalėtų, ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad tokiu atveju bendravimo šiomis dienomis nustatyti ir neprašo. Nors tai iš esmės siaurina atsakovo bendravimo su sūnumi galimybes, tačiau, įvertinus, kad atsakovas su sūnumi ilgą laiką nebendravo, pats atsakovas nenori bendravimo viduryje darbo savaitės, siekiant, kad teismo sprendimas būtų realiai priimtinas abiems šalims ir galimas įgyvendinti, teismas vaiko ir tėvo bendravimo trečiadieniais nenustato. Siekiant, kad bendravimas būtų reguliarus, tarp vaiko ir tėvo susitikimų nebūtų pernelyg ilgų laiko tarpų, jie turėtų galimybę ryšį ne tik atkurti, bet ir puoselėti pastovius santykius, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas galimybes, teismas nustato, kad tėvas su sūnumi bendrauja ne tik pirmąjį mėnesio penktadienį bei po jo einantį savaitgalį, tačiau ir trečiąjį kiekvieno mėnesio penktadienį be nakvynės, t.y. pirmąjį mėnesio pentadienį vaikas su tėvu bendrauja nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis bei trečiąjį mėnesio penktadienį bendrauja be nakvynės – po pamokų pabaigos iki 20.00 val. Ieškovei nurodžius, kad šalių sūnus turi užklasinės veiklos, dalyvauja varžybose, nustatytina, kad bendravimo laikotarpiu atsakovas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą lankomoje užklasinėje veikloje, varžybose ir pan., kadangi užtikrinti vaiko visapusišką lavinimą yra ir skyrium gyvenančio tėvo pareiga. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka bus sudaryta galimybė greičiau atkurti vaiko bei tėvo ryčius bei toliau juos puoselėti. Siekiant sukurti tamprų atsakovo ir vaiko tarpusavio ryšį, reikalingas kuo intensyvesnis tiesioginis jų bendravimas.

Atsakovas teigė, kad nenorėtų, jog būtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka atostogų laikotarpiu, kadangi sunku tai suplanuoti. Pažymėtina, kad vaiko gyvenime turi būti aiškumas, nėra pagrindo manyti, kad, atsakovas, būdamas suaugęs žmogus ir žinodamas nustatytą bendravimo tvarką, negalėtų suplanuoti iš anksto žinomo bendravimo su sūnumi laiko. Atsakovo argumentai dėl galimų trukdžių teismo neįtikino. Atsakovas savo poziciją bylos nagrinėjimo metu iš esmės grindė tuo, kad ieškovė vaiką nuteikinėja prieš jį, tačiau, ieškovei siūlant pakankamai plačią bendravimo tvarką, išreiškė poziciją, kad dėl savo užimtumo jam gali būti sudėtinga ją įgyvendinti, negali žinoti savo užimtumo vaiko atostogų metu ir pan., todėl teismui kelia abejonių tikrieji atsakovo ketinimai. Pats atsakovas konkrečių bendravimo variantų, laikotarpių, kurie jam tiktų, nesiūlė. Siūlė palikti susitarimui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pats sutarimo su ieškove nesiekia, savo valdžią siekia įgyvendinti tik kreipdamasis į Tarnybą, susisiekdamas su vaiku paties atsakovo numatytu laiku, nieko prieš tai neįspėjęs, taip sukeldamas sūnui, kuris ilgą laiką nematė tėvo, nerimą, todėl, esant tokioms aplinkybėms, svarbu, kuo konkrečiau apibrėžti bendravimo tvarką, kad tėvų pareigomis nei viena, nei kita pusė neturėtų galimybės piktnaudžiauti, o vaikas jaustųsi saugus ir žinotų, kada ir kiek laiko bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Vaiko interesas – nuolatinis ryšis su atsakovu bei bendravimo stabilumas ir apibrėžtumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atostogų laikotarpiu nustatoma ieškovės prašoma vaiko ir tėvo bendravimo tvarka: vasaros atostogų liepos mėnesio paskutinė savaitė (nuo pirmadienio 8 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 val.), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir atvedant ten pat; vasario mėnesio atostogos (nuo pirmadienio 8 val. iki 20 val.), paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir atvedant ten pat.

Teismo vertinimu, pagrįstas ieškovės reikalavimas ir dėl pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos nustatymo, kam iš esmės neprieštaravo ir atsakovas. Atsižvelgiant į šalyje paskelbtą karantiną, nustatytina, kad dalis iš pereinamojo laikotarpio susitikimų gali vykti nuotoliniu būdu, abi šalys nurodė turinčios tam galimybes, teismo posėdžio metu pranešė savo mobiliojo telefono numerius bei el.pašto adresus. Kadangi šalys viena kita nepasitiki, santykiai tarp jų pakankami konfliktiški, siekiant išvengti situacijų, suteikiančių galimybes piktnaudžiauti bendravimo tvarka ar tuo kaltinti kitą šalį, teismas konkrečiau nei prašoma ieškinyje apibrėžia kiekvienos iš šalių teises bei pareigas įgyvendinant pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką.

Teismas sprendžia, kad sprendimui pagal šį ieškinį įsiteisėjus pirmieji dešimt vaiko susitikimų su tėvu M. M. (M. M.) vyksta pirmą ir trečią mėnesio penktadieniais, pasibaigus vaiko užsiėmimams mokykloje bei laisvu nuo vaiko lankomos užklasinės veiklos metu, be nakvynių, ne trumpiau nei 2 valandas, netoliese esant ieškovei L. M. ar kitam vaikui artimam žmogui, tačiau pastariesiems susitikimuose tiesiogiai nedalyvaujant. Nuolatinė bendravimo tvarka pradedama įgyvendinti įvykus 10 (dešimčiai) tėvo ir sūnaus susitikimų, iš kurių ne mažiau nei 5 (penki) privalo būti bendraujant gyvai. Ieškovė L. M. įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau nei per tris dienas atsakovo nurodytu telefono numeriu SMS žinute ar atsakovo el. paštu praneša apie vaiko užimtumą pirmais bei trečiais mėnesių penktadieniais. Tėvas M. M. ne vėliau nei prieš 48 valandas iki penktadienio, kurį priklauso bendravimas su vaiku, ieškovei SMS žinute ar el. paštu praneša, kelintą valandą ir kokiu būdu (nuotoliniu (tokiu atveju nurodydamas ir reikiamus prisijungimo duomenis) ar gyvai (nurodoma ir konkreti susitikimo vieta)) vyks bendravimas. Pereinamuoju laikotarpiu ieškovė L. M. atsakinga už tai, kad šalių sūnus atsakovo nurodytu metu turėtų galimybę bendrauti su tėvu M. M. nuotoliniu būdu. M. M. nurodžius, kad bendravimas vyks gyvai, ieškovė L. M. užtikrina, kad šalių sūnus atsakovo nurodytu metu būtų susitikimo vietoje.

Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus. Siekiant išvengti galimų konfliktų, sutarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turėtų būti užfiksuotas šalių rašytiniu susitarimu, SMS žinutėmis, el.laiškais ar pan.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys iš esmės tenkintas, ji pateikė įrodymus apie 75 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui (75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo), 1 000 Eur už dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme.

Įvertinant, šalių elgesį procese (ieškovė siek konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovas konkrečių įsipareigojimų vengė), tai, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos iš esmės patenkintas, šiek tiek papildant bendravimo tvarką, atsakovas iš dalies su siūloma bendravimo tvarka sutiko, pats racionalių pasiūlymų dėl bendravimo tvarko neteikė, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovas ieškovei teikė teisines konsultacijas, rinko dokumentus, rengė ieškinį, atstovavo trijuose teismo posėdžiuose), ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirto bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1 075 Eur.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,86 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį, įvertinus, kad išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui, iš jo į valstybės biudžetą priteistina 11,86 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) pirmas mėnesio savaitgalis nuo penktadienio po pamokų iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir atvedant ten pat, bendravimo laikotarpiu taip pat užtikrinant vaiko dalyvavimą lankomoje užklasinėje veikloje, varžybose ir pan.;

2) trečias mėnesio penktadienis po pamokų pabaigos iki 20.00 val. (be nakvynių), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir atvedant ten pat, bendravimo laikotarpiu taip pat užtikrinant vaiko dalyvavimą lankomoje užklasinėje veikloje, varžybose ir pan.;

3) vasaros atostogų liepos mėnesio paskutinė savaitė (nuo pirmadienio 8 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 val.), paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir atvedant ten pat;

4) vasario mėnesio atostogos (nuo pirmadienio 8 val. iki penktadienio 20 val.), paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir atvedant ten pat;

5) sprendimui pagal šį ieškinį įsiteisėjus pirmieji dešimt vaiko susitikimų su tėvu M. M. (M. M.) vyksta pirmą ir trečią mėnesio penktadieniais, pasibaigus vaiko užsiėmimams mokykloje bei laisvu nuo vaiko lankomos užklasinės veiklos metu, be nakvynių, ne trumpiau nei 2 valandas, netoliese esant ieškovei L. M. ar kitam vaikui artimam žmogui, tačiau pastariesiems susitikimuose tiesiogiai nedalyvaujant. Nuolatinė bendravimo tvarka pradedama įgyvendinti įvykus 10 (dešimčiai) tėvo ir sūnaus susitikimų, iš kurių ne mažiau nei 5 (penki) privalo būti bendraujant gyvai. Ieškovė L. M. įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau nei per tris dienas atsakovo nurodytu telefono numeriu SMS žinute ar atsakovo el. paštu praneša apie vaiko užimtumą pirmais bei trečiais mėnesių penktadieniais. Tėvas M. M. (M. M.) ne vėliau nei prieš 48 valandas iki penktadienio, kurį priklauso bendravimas su vaiku, ieškovei SMS žinute ar el. paštu praneša, kelintą valandą ir kokiu būdu (nuotoliniu (tokiu atveju nurodydamas ir reikiamus prisijungimo duomenis) ar gyvai (nurodoma ir konkreti susitikimo vieta)) vyks bendravimas. Pereinamuoju laikotarpiu ieškovė L. M. atsakinga už tai, kad šalių sūnus atsakovo nurodytu metu turėtų galimybę bendrauti su tėvu M. M. (M. M.) nuotoliniu būdu. M. M. (M. M.) nurodžius, kad bendravimas vyks gyvai, ieškovė L. M. užtikrina, kad šalių sūnus atsakovo nurodytu metu būtų susitikimo vietoje.

Priteisti ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 075 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,86 Eur (vienuolika eurų ir 86 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.