Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 24 d. paduotu atsakovo V. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Būstas plius“ ieškinį atsakovams V. G., V. S. ir A. G. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis), nuostolių priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias rašytinės paskolos sutarties formą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį) ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kad kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taip pat netinkamai taikė CK 6.875 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta paskolos gavėjo teisė ginčyti paskolos sutartį, tačiau tokiu atveju būtent paskolos gavėjas turi įrodyti, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176, 185 straipsniuose, nukrypo nuo kasacinio teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, nes nepasisakė, kaip vertina atsakovo nurodomas aplinkybes, suabsoliutino konkretaus kasos dokumento praradimą, nevertino įrodymų visumos, nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-779-265/2019 nustatytais prejudiciniais faktais. Netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą tarp šalių, ieškovei tenkančią įrodinėjimo naštą perkeldamas atsakovui teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje nustatytą rungimosi principą, įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias CPK 178 ir 179 straipsnių nuostatas. Tokiu būdu taip pat teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CPK 17 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto normą, reglamentuojančią prejudicinius faktus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuomos sutarčių, rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 5 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A2.2-1476-795/2012 nustatytomis aplinkybėmis, tačiau šioje byloje atsakovas nebuvo bylos šalimi. Taip pat nesant teisinio pagrindo teismas vertino, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-407/2018, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo kaip kreditoriaus reikalavimas bendrovei, buvo nustatyti prejudiciniai faktai reikšmingi ginčo nuomos sutarčių teisiniam įvertinimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.