Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – notaras E. S., S. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja 2016-06-13 kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėja nurodė, kad gavo pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio R. P. palikimo perėjimo valstybei, todėl pradėjo paveldėjimo procedūras ir raštu kreipėsi į mirusiojo sutuoktinę dėl turto paveldėjimo, tačiau R. P. sutuoktinė į pareiškėjos raštus neatsakė. Pareiškėja paaiškino, kad mirusiojo turtą sudaro 1/2 dalis 353/10000 dalies negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad vykdydama paveldėjimo procedūras pareiškėja kreipėsi į teismą dėl paveldimo turto dalies nustatymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti, kad R. P. iki mirties valdė 1/2 dalį 353/10000 dalies negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šio prašymo netenkino. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl turto dalių nėra, todėl paveldimo turto dalis turi teisę nustatyti notaras. Pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 1/2 dalį palikėjo R. P. turto, tačiau notaras prašymo netenkino. Notaras atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą grindė tuo, jog paveldėjimo byloje nėra gautas mirusiojo sutuoktinės prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį turto, o notaras savarankiškai nustatyti sutuoktinių turto dalių negali. Pareiškėjos teigimu, notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas ir pažeidžia LR CPK 18 str. nuostatas, nes šiuos veiksmus turi atlikti notaras. Pareiškėjos vertinimu, notaro pareiga išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir nustatyti paveldimo turto dalis nėra siejama su kitų įpėdinių kreipimųsi į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjos nuomone, vien ta aplinkybė, jog pareiškėja greičiau kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei mirusiojo sutuoktinė, nėra pagrindu notarui atsisakyti atlikti notarinį veiksmą pagal pareiškėjos prašymą. Dėl to pareiškėja teismo prašė įpareigoti palikimo atsiradimo vietos notarą E. S. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį mirusiojo R. P. turto.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-03 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure pradėta R. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla. Teismas taip pat nustatė, kad mirusiojo palikimą priėmė valstybė, kurią paveldėjimo santykiuose atstovauja pareiškėja. Byloje nustatyta, kad mirusiojo vardu viešame registre įregistruota nuosavybės teisė į 353/10000 dalis negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad palikėjas mirė būdamas santuokoje su S. P., kuri dėl palikimo priėmimo ir nuosavybės teisės dalies nustatymo savo valios neišreiškė. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl paveldimo turto dalies nustatymo, tačiau teismo 2016-01-22 nutartimi prašymas netenkintas. 2016-03-02 pareiškimu dėl R. P. palikimo priėmimo pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau 2016-05-19 raštu notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nei pareiškėja, nei palikėją pergyvenusi sutuoktinė notarui nepateikė rašytinio pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, todėl paveldėjimo byloje nėra tinkamai nustatytas palikimą sudarantis turtas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos faktas nėra išviešintas ir dėl to paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai negali būti išduotas. Teismas pažymėjo, kad esant ginčui dėl sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, sutuoktiniui priklausančios turto dalies atidalinimo klausimas turi būti sprendžiamas LR CK nustatyta tvarka. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra teisėtas.

Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priimdamas skundžiamą nutartį teismas konstatavo, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra teisėtas, nors išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl palikėjo turto dalies nustatymo tos pačios sudėties Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-821-328/2016 konstatavo, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir nuosavybės teisės dalių nustatymas yra notaro pareiga. Apeliantės teigimu, tokia teismo pozicija yra prieštaringa ir iš esmės apriboja pareiškėjos galimybes įgyvendinti teises į palikimą. Teismas neįvertino, jog atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą notaras pažeidė LR CPK 18 str. nuostatas, nes nesivadovavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl notaro pareigos nustatyti paveldimo turto dalis.Teismas netinkamai aiškino LR Notariato įstatymo nuostatas, nes pareiškėjos teisė paveldėti mirusiojo turtą nėra siejama su mirusiojo sutuoktinės prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pateikimu. Apeliantės nuomone, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja pirmoji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nebuvo pagrindu atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu teismui nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantė skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybės, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-821-328/2016 konstatuojama apie notaro pareigas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir nustatyti nuosavybės teisės dalis paveldėjimo byloje. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi apribojama pareiškėjos galimybė įgyvendinti teises į palikimą. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad valstybė, atstovaujama pareiškėjos, priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio R. P. palikimą ir siekia užbaigti paveldėjimo procedūras bei gauti pavedėjimo teisės liudijimą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog mirusiojo vardu įregistruota nuosavybės teisė į 353/10000 dalis negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad palikėjas mirė būdamas santuokoje su S. P. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad R. P. iki mirties valdė 1/2 dalį 353/10000 dalies negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-821-328/2016 pareiškimą atmetė. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl mirusiojo turto dalies ar paveldėtino turto masės, todėl visus su palikimo priėmimu ir paveldimo turto dalių nustatymu susijusius klausimus privalo spręsti notaras. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau 2016-05-19 raštu notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė. Notaras savo atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą grindė tuo, kad paveldėjimo byloje nėra gautas mirusiojo sutuoktinės prašymas išduoti jai nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį turto, o notaras savarankiškai nustatyti sutuoktinių turto dalių negali. Dėl to galima sutikti su apeliantės skundo argumentais tuo aspektu, jog nesant nustatytai palikėjo nuosavybės teisės daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra apribotos pareiškėjos galimybės įgyvendinti teises į paveldimą turtą. Taigi šioje byloje sprendžiant dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumo būtina aiškintis, kokia tvarka turi būti nustatoma palikėjo nuosavybės teisės dalis bendrame turte.

Apeliantė skunde nurodė, kad atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą notaras pažeidė LR CPK 18 str. nuostatas, nes nesivadovavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl notaro pareigos nustatyti paveldimo turto dalis. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CK 3.87 str. 1 d. nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia teisinė turto padėtis išlieka kol šis turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. LR CK 3.100 str. 1 p. numatyta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (LR Notariato įstatymo 26, 28, 52 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, tai yra notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad LR Notariato įstatymo 52 str. 1 d. nuostatos, pagal kurias nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl nuosavybės teisės liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjo R. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad palikėjo sutuoktinė S. P. į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su notaro nurodytais argumentais, jog nesant palikėjo sutuoktinės prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, notaras negali savarankiškai nustatyti sutuoktinių turto dalių ir išduoti nuosavybės teisės liudijimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors įstatymas numato sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, tačiau šiai prezumpcijai taikyti būtina išsiaiškinti aplinkybes, ar santuokos metu tarp sutuoktinių nebuvo sudaryta susitarimų dėl šiam turtui taikytino teisinio režimo, turto padalijimo ir pan. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Dėl to nesant aiškiai išreikštos palikėją pergyvenusios sutuoktinės valios dėl sutuoktinių nuosavybės teisės dalių, taip pat nesant kitų įrodymų apie palikėjui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, notaras pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, todėl notaro veiklą reglamentuojančių teisės normų jis nepažeidė.

Skunde nurodoma ir tai, kad pareiškėjos teisė paveldėti mirusiojo turtą nėra siejama su mirusiojo sutuoktinės prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pateikimu ir šios aplinkybės neįvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikėjo sutuoktinės prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pateikimas šiuo atveju būtų reikšmingas tuo aspektu, jog tai leistų notarui ne ginčo tvarka nustatyti bendrąja jungtine nuosavybės teise buvusio sutuoktinių turto dalis ir individualizuoti bei aiškiai nustatyti pareiškėjos paveldimo turto dalį. Nagrinėjamu atveju toks palikėjo sutuoktinės prašymas notarui nebuvo pateiktas, todėl notaras neturėjo teisės savo iniciatyva nustatyti pareiškėjos paveldimo turto dalies ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kartu pažymėtina, jog vien tai, kad palikėjo sutuoktinė nesinaudojo savo teise nustatyti nuosavybės teisės dalį bendrame turte, negali apriboti pareiškėjos paveldėjimo teisės, nes tai iš esmės neatitiktų paveldėjimo instituto paskirties bei nepagrįstai pažeistų valstybės, kaip mirusiojo įpėdinės, teisėtus interesus. Kaip teisingai nurodė apeliantė, įpėdinio teisė paveldėti mirusiajam priklausiusią turto, kuris iki palikėjo mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė, dalį, negali priklausyti išimtinai nuo pergyvenusio sutuoktinio aktyvių veiksmų ir jo prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pateikimo momento. Teismo vertinimu, nesant pergyvenusio sutuoktinio išreikštos valios dėl bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto dalių, palikėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta įpėdiniui kreipiantis į teismą su prašymu dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę ir užbaigti palikimo priėmimo procedūrą, pareiškėjai išlieka teisė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti mirusiojo R. P. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutartimi analogiškas pareiškėjos prašymas buvo atmestas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo žinomos aplinkybės apie egzistuojančias kliūtis nustatyti pareiškėjos paveldimo turto dalį bei notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.