Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą suinteresuotam asmeniui S. P., dėl paveldėto turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų nepareiškė, apie civilinės bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 133 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. P. mirė (duomenys neskelbtini), palikėjas mirė santuokoje (b.l. 19-20). Iš VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog mirusiojo vardu įregistruota nuosavybės teisė į 353/10000 dalis negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) b.l. 11-18). Testamentų registro duomenimis palikimo po R. P. mirties įstatyminiai įpėdiniai nepriėmė (b.l. 21). Pareiškėja nurodė, jog pradėjo paveldėjimo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Palikėjo sutuoktinei S. P. siųsti VMI pranešimai dėl turto paveldėjimo, kuriais pranešama, jog tuo atveju, jei įstatyminiai įpėdiniai nepriima palikimo, palikimas paveldėjimo teise gali pereiti valstybei, prašoma informuoti apie apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti (b.l. 9,10). Duomenų, jog įstatyminiai įpėdiniai priėmė palikimą, byloje nėra.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnį, jei nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Kadangi palikėjas mirė santuokoje, pareiškėja prašo nustatyti, jog R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties valdė ½ dalį 353/10000 dalies negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol jis nėra padalintas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 1 punktas numato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi dėl mirusiajam priklausančios dalies, buvusios bendrąja sutuoktinių nuosavybe atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 5.1 straipsnis). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe.

Įstatymas numato, jog klausimus, susijusius su palikimo priėmimu, taigi ir paveldimo turto dalių nustatymu, yra notaro prerogatyva (Civilinio kodekso 5. 50 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 26 straipsnis, 52 straipsnis). Teismas paveldjėimo teisiniuose santykiuose sprendžia tik tarp šalių kilusius ginčus tokiu būdu įgyvendinamas civilinio proceso tikslus. Savo ruožtu byloje nėra duomenų, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl mirusiojo turto dalies ir/ar paveldėtino turto masės, įpėdinių turto dalių nustatymo. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė . Byloje taip pat nėra duomenų, jog notaras atsiskė atlikti atitinkamus notarinius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja paveldėjimo teisiniuose santykiuose veikia kaip mirusiojo atstovė, nekilnojamasis turtas yra registruotas mirusiojo vardu, todėl teismo vertinimu, įstatymas nedraudžiama pareiškėjai pateikti prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis teisiniu reglamentavimu , pareiškėjos prašymas dėl paveldėto turto dalies nustatymo netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 666, 667 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybiėns mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymo dėl paveldėto turto dalies nustatymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.