- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1869-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11242-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Atsakovas
- H. K.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-426-129/2014 pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei H. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės H. K. 1 844,26 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-41 buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė, kuriai nurodytame name priklauso butas, už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pilnai neatsiskaitė, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. susidarė 1 844,26 Lt dydžio skola, paskaičiuota už atsakovei priklausantį 173,28 kv. m. naudingąjį plotą.
Atsakovė H. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas mokesčius už paslaugas skaičiavo nuo bendrojo ploto – 196,86 kv. m., o ne nuo naudingojo ploto – 173,28 kv. m., kaip turėjo skaičiuoti. Per nurodytą laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. atsakovė sumokėjo 5 061,36 Lt ir yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu. Atsakovės teigimu, ginčas kilo dėl šilumos mazgo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir ventilių keitimo, atsakovei atsisakius apmokėti ieškovo 2012 sausio-gegužės mėn. sąskaitas 311,01 Lt už ventilių keitimą ir 341,73 Lt už šildymo sistemos remontą, nes šilumos mazgas nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 855,10 Lt skolos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 119,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad atsakovei paskaičiuota skolos suma turėjo būti sumažinta atsakovei skirta išlaidų už šilumos mazgo remontą suma, o likusi suma perskaičiuota pagal naudingąjį plotą.
Teismas nustatė, kad šilumos mazgas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir yra išnuomotas UAB „Vilniaus energija“, kad atsakovei buvo išrašytos sąskaitos 113,91 Lt +113,91 Lt +113,91 Lt +311,01 Lt, iš viso – 652,74 Lt, už šilumos mazgo remontą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės butas yra šildomas elektra, t. y. atsakovė nesišildo centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Taigi teismas padarė išvadą, kad, byloje nustačius, jog atsakovė šildosi elektra ir šilumos mazgu nesinaudoja, o šilumos mazgas nuosavybės teise atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso, atsakovei nekyla pareiga atlyginti šilumos mazgo remonto išlaidas. Pasak teismo, pareiga atlyginti savininkui (nuomotojui) įrenginio grąžinimo į pirminę padėtį (remonto), t. y. patirtus nuostolius dėl įrenginio naudojimo, kaštus gali kilti tik įrenginio naudojamo tik pagal funkcinę paskirtį naudotojams/vartotojams arba savininkams (nuomininkams), t. y. tiems, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su įrenginiu ir yra kalti dėl daikto sugedimo veikimu arba neveikimu. Ieškovas neįrodė, kad šilumos mazgo remontas buvo skirtas jam išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti, t. y. neįrodė, kad ne dėl jo netinkamos priežiūros ar nepriežiūros įrenginys sugedo. Priteisiant patirtus nuostolius dėl daikto sugedimo, t. y. jo atstatymui į pirminę padėtį, svarbus civilinės atsakomybės elementas yra ir kaltė (CK 6.249 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str.). Teismas sprendė, kad išlaidos šiluminio mazgo remontui laikytinos išlaidomis butų savininkų poreikiams tenkinti, o bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidos (tame tarpe ir šiluminio mazgo) yra išlaidos, skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (prižiūrėti, kad nekeltų grėsmės), todėl turi būti skaičiuojamos absoliučiai visiems namo bendraturčiams. Todėl laikytina, kad šilumos mazgo priežiūros bendra atsakomybė tenka visiems namo/namų butams, o remonto išlaidos tik tiems namų butams, kurių poreikius jis tenkina, t. y. atlieka tiems butams funkcinę paskirtį. LR energetikos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašte taip pat nurodyta, kad esami turto „naudotojai privalo kompensuoti savininko patirtas turto atstatymo iki gedimo buvusios būklės išlaidas“ bendra tvarka, jei neįrodyta administratoriaus kaltė dėl blogos priežiūros ar nepriežiūros. Atsakovė nėra šilumos mazgo naudotoja, iš jos mazgo remonto išlaidos nepriteistinos.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė pateikė VĮ Registrų centro 2012 m. spalio 15 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad nuo 1995 m. lapkričio 7 d. yra užfiksuotas buto 173,28 kv. m. naudingas plotas ir 196,86 kv. m. bendras plotas, todėl ieškovui šis faktas turėjo būti žinomas nuo buto administravimo pradžios ir mokesčiai atsakovės butui, ir paties ieškovo teigimu, turėjo būti skaičiuojami 12 proc. (naudingas plotas yra 12 proc. mažesnis už bendrą plotą) mažesni nuo ieškovo administravimo pradžios.
Taigi teismas apskaičiavo, kad atsakovės skola 2013 m. kovo 1 d. dienai buvo:
- 5 597,86 Lt (ieškovo priskaičiuota atsakovės skola iki 2013 m. kovo 1 d. minus
- 652,74 Lt (šilumos mazgo išlaidos) minus
- 825,82 Lt paskaičiuotų nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. taikant naudingą plotą (71,39 Lt + 71,39 Lt + 69,07 Lt + 87,17 Lt + 86,20 Lt 97,12 Lt + 91,91 Lt + 88,74 Lt + 89,10 Lt + 73,73 Lt, viso 825,82 Lt, minus
- 12 proc. (naudingas plotas mažesnis už bendrą plotą 12 procentų) plius
- 825,82 Lt paskaičiuotų nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. taikant naudingą plotą minus
- 3 684,44 Lt atsakovės sumokėtas likutis (5 064,36 Lt atsakovės nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. sumokėta suma – teismo sprendimu priteista 1 379,92 Lt suma),
- iš viso 766,36 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo skolą iš atsakovės priteisti iki 2013 m. kovo 31 d., todėl teismas pridėjo sąskaitos už 2013 m. kovo mėn. sumą, t. y. 88,74 Lt + 766,36 Lt, ir priteisė iš viso 855,10 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės 2 002,16 Lt skolos, taip pat apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas: 54 Lt žyminio mokesčio ir 242 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas, rengiant apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamo sprendimo argumentai, kuriais teismas tenkino ieškinį iš dalies, nekonkretizuoti ir nemotyvuoti, iš sprendimo nėra aišku, dėl kokių priežasčių, t. y. kuriomis teisės aktų nuostatomis ar bylos medžiagoje esančiais įrodymais ar dalyvavusių byloje asmenų nurodytomis aplinkybėmis remiantis, ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas savo valia ėmėsi skaičiuoti atsakovės susidariusią skolą 2013 m. kovo 1 d., tačiau nepateikė jokių konkrečių motyvų, kokiomis ataskaitomis rėmėsi ir kokiu skaičiavimo būdu vadovavosi, skaičiuodamas susidariusią skolą. Iš teismo pateiktų skaičiavimų kyla neaiškumas, kaip teismas gavo sprendime nurodytas perskaičiuotas ieškinio reikalavimo sumas.
2. Atsakovei 2012 m. spalio 30 d. kreipusis į ieškovą dėl ploto perskaičiavimo, šis nedelsdamas pakeitė mokesčių skaičiavimą pagal naudingąjį plotą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Pareiga rūpintis savo nuosavybe kyla ne tik namo administratoriui, bet ir pačiam savininkui. Tuo atveju, jeigu ieškovo žinojo anksčiau apie savo nuosavybės atskyrimą į bendrąjį ir naudingąjį plotą, ji privalėjo nedelsdama kreiptis į ieškovą dėl netinkamo ploto skaičiavimo. Ieškovas išsamių Nekilnojamojo turto registro duomenų neturi, o tokius duomenis gauna tik prieš pat kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nesinaudoja centrine šildymo sistema neturi reikšmės priteisiant mokesčius už centralizuotos energijos tiekimą namo bendroms reikmėms. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 punktu, šilumos punktas atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
4. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas ne tik pažeidė ieškovo, kaip namo administratoriaus, teisėtus interesus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, bet ir kitų namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkių teisėtus interesus, nes dalinai atleido atsakovę nuo apmokėjimo už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Prašymas priteisti iš atsakovės 2 002,16 Lt buvo pradiniame ieškinyje, o patikslintame ieškinyje ieškovas sumažino savo reikalavimus iki 1 844,26 Lt.
2. Skundžiamame sprendime yra pateiktas kruopštus bei išsamus atsakovės skolos skaičiavimas. Be to, teismas ne kartą ragino ieškovą pačiam detalizuoti skolos atsiradimo istoriją, tačiau ieškovas šių teismo pasiūlymų nesuprato arba nesugebėjo atlikti tokių skaičiavimų.
3. Ieškovo, kaip bendrosios nuosavybės administratoriaus, pareiga yra apskaičiuoti patalpų savininkų mėnesinius mokesčius proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai, ir visiškai nesvarbu, kaip tokį teisės aktuose nustatytą reikalavimą įvykdyti. Be to, ieškovo pateikta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo internetu sutarties kopija įrodo, kad ieškovui niekada nebuvo daromos kliūtys susipažinti su visapusiška informacija apie jo administruojamus objektus.
4. Byloje nustatyta, kad šilumos mazgas nėra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, taigi jis nėra ir administravimo objektas. Dėl šios priežasties ieškovas neturi teisės ir negali administruoti šio šiluminio mazgo, t. y. tokia pareiga jam nekyla iš teisės aktų, bei neturi teisės reikalauti iš butų ir patalpų savininkų mokesčių, susijusių su svetimo turto priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininko pareigos atsiskaityti su bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi už suteiktas administravimo, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalines paslaugas ir šilumos mazgo remontą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės mokėtinų mokesčių suma turėjo būti apskaičiuojama ne nuo buto bendrojo, bet naudingojo ploto, be to, atsakovė neturi pareigos apmokėti šilumos mazgo remonto išlaidų, nes pastarasis nėra butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir atsakovė nesinaudoja centriniu šildymu.
Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas sumažino savo ieškinio reikalavimus nuo 2 002,16 Lt iki 1 844,26 Lt, pripažinęs, kad dalį ginčo laikotarpio, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., mokesčius atsakovei skaičiavo ne nuo buto naudingojo, bet bendrojo ploto. Taigi apeliantui pačiam perskaičiavus mokesčius pagal buto naudingąjį plotą, teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo mažinti patikslintą (t. y. jau sumažintą) ieškinio sumą tais pačiais motyvais. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje pareikštu ieškiniu apeliantas prašė priteisti iš atsakovės skolą už konkretų laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., atsakovė priešieškinio dėl permokėtų sumų grąžinimo nereiškė, todėl galimas neteisingas mokesčių apskaičiavimas už ankstesnius laikotarpius nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Byloje nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, kurį administruoja apeliantas ir kuriame butą turi atsakovė, esantis šilumos mazgas nuosavybės teise priklauso AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. nėra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė savo buto nešildo centriniu šildymu. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, t. y. ar atsakovė turi pareigą apmokėti šildymo mazgo remonto išlaidas, teisinę reikšmę turi ne nurodytos, bet kitos – namui tiekiamos šilumos panaudojimo – aplinkybės, o būtent, kad pastaroji yra skiriama ne tik atskirų butų, bet ir bendrų namo patalpų, kurių bendrasavininkė yra ir atsakovė, šildymui. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos; šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines (...); bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu patalpų savininkas turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).
Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendraturčių pareiga apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Šią bendro turto (daugiabučio gyvenamojo namo) priežiūrą nagrinėjamu atveju vykdė apeliantas, be kita ko, remontuodamas name esantį šilumos mazgą, todėl apeliantė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkė, o kartu ir šilumos mazgo naudotoja bendrosios nuosavybės objektų atžvilgiu, privalo atlyginti jam patirtas šildymo sistemos (šilumos mazgo) remonto išlaidas. Kaip minėta, ši patalpų savininko pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, kad patalpų savininkas atsijungė (nebuvo prisijungęs) nuo pastato šildymo sistemos, nes šios išlaidos yra priskirtinos prie išlaidų bendram turtui išlaikyti.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad apeliantas šilumos mazgo priežiūrą atlieka be teisinio pagrindo. Šilumos ūkio 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Taigi įstatymas aiškiai nustato, kad, esant jame išvardytoms sąlygoms, bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti šildymo sistemos, be kita ko, šilumos punkto (mazgo), prižiūrėtojas.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškinio, netinkamai taikė daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje reglamentuojančias teisės normas, neįvertino apelianto ieškinio reikalavimų sumažinimo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kas yra pagrindas jį pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kaip minėta, apeliantas patikslintu ieškiniu buvo sumažinęs prašomą priteisti iš atsakovės sumą nuo 2 002,16 Lt iki 1 844,26 Lt, todėl apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą priteisti iš atsakovės 2 002,16 Lt skolos apeliacinės instancijos teismas vertina kaip rašymo apsirikimą.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliantui iš atsakovės priteisiama 20,85 Eur (72 Lt) pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio, 1,71 Eur (5,90 Lt) už valstybės registrų išrašus bei 15,64 Eur (54 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Nors tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apeliantas taip pat naudojosi UAB „SKOLOS LT“ teisinėmis paslaugomis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, ir 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, pateikė išaiškinimą, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui (o tokiu yra ir teisines paslaugas ieškovui suteikusi UAB „SKOLOS LT“), negali būti vertinamas kaip CPK nurodytos bylinėjimosi išlaidos ir priteisiamas iš bylą pralaimėjusios šalies, todėl apelianto patirtos teisinės pagalbos išlaidos jam nepriteisiamos.
Pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 9,18 Eur (31,68 Eur) – priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti – padidinti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovės H. K. priteistą skolos sumą iki 534,13 Eur (1 844,26 Lt).
Priteisti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovės H. K. 22,56 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės H. K. 9,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ (į. k. 121452091) iš atsakovės H. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 534,13 Eur skolos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 534,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės H. K. 9,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“
Priteisti ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ iš atsakovės H. K. 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.