Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir nepilnamečio ieškovo duomenys neskelbtini- atstovei pagal įstatymą duomenys neskelbtini-,

institucijos teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei duomenys neskelbtini,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės duomenys neskelbtini ir nepilnamečio ieškovo duomenys neskelbtini- atstovės pagal įstatymą duomenys neskelbtini- ieškinį atsakovui duomenys neskelbtini-, institucijai teikiančiai išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir nepilnamečio ieškovo duomenys neskelbtini- atstovė pagal įstatymą duomenys neskelbtini- ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad ji su atsakovu turi dar vieną 16 metų dukrą, bet jos gimimo dokumentai dar iki šios dienos nėra sutvarkyti. Todėl šioje byloje dėl dukros klausimas nėra sprendžiamas.

duomenys neskelbtini teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, išsiuntus pranešimus nurodytu gyvenamosios vietos adresu: duomenys neskelbtini bei elektroninėmis ryšio priemonėmis: duomenys neskelbtini. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir savo nuomonės neišsakė.

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė duomenys neskelbtini nurodė, jog atsakovas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų, o sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesai turi būti patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

Iš ieškovės ir nepilnamečio ieškovo duomenys neskelbtini- atstovės pagal įstatymą duomenys neskelbtini- paaiškinimų, institucijos teikiančios išvadą – atstovės duomenys neskelbtini pateiktos išvados, jos paaiškinimų, iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai duomenys neskelbtini- ir duomenys neskelbtini- susituokė 2003 m. gruodžio 4 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 201 (registracijos vieta.). Santuokos metu 2005 m. lapkričio 14 d. susilaukė sūnaus duomenys neskelbtini-. Po santuokos sudarymo šeima gyveno gerai, vedė bendrą ūkį, tačiau paskutiniais metais jų santykiai pašlijo. Atsakovas šiuo metu gyvena su kita moterimi, tai patvirtina ir FACEEBUK paskyroje pateikta nuotrauka. Ieškovė 2017 m. lapkričio 18 d. su vaikais grįžo į Lietuvą ir su atsakovu nebendrauja. Santuoka iširo išskirtinai dėl atsakovo kaltės, jo atsakomybės stokos, neištikimybės ir netinkamo požiūrio į šeimą, neteikimo išlaikymo savo vaikams. Kadangi atsakovas yra neištikimas ir šiuo metu gyvena ir veda bendrą ūkį su kita moterimi, todėl jis pažeidė bendrąsias sutuoktinių pareigas. Sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, išlaikymo sau nereikalauja. Darytina išvada, jog santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina. Terminas sutuoktinių sutaikymui neskirtinas, nes ieškovė nenori taikytis.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti ir palaikyti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas paliko šeimą ir yra jai neištikimas bei gyvena su kita moterimi, šeimos materialiai neremia, prie vaikų išlaikymo neprisideda nuo 2017 m. lapkričio mėn. Atsakovas, nepaneigė savo kaltės dėl santuokos iširimo ir, kad gyvena su kita moterimi, ir į šeimą nežada grįžti, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Kiekvienas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę (CK 3.69 str.). Po santuokos nutraukimo ieškovei, jos prašymu, paliktina santuokinė pavardė ‘. Atsakovui paliktina pavardė

Ieškovė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo vienas iš kito nereikalauja (CK 3.72 str.).

Sutuoktiniai bendrų sutuoktinių skolų neturi ir niekas į juos kreditorinių reikalavimų neturi ( CK 3.126 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos duomenys neskelbtini, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos duomenys neskelbtini 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos duomenys neskelbtini 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Atsižvelgiant į Institucijos: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą ir į tai, kad nepilnametis sūnus duomenys neskelbtini- gyvena su motina, atsakovas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimų nepareiškė, nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina su motina duomenys neskelbtini- pagal jos gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

duomenys neskelbtini vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos duomenys neskelbtini 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas duomenys neskelbtini- yra nepilnamečio sūnaus duomenys neskelbtini- tėvas, įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). duomenys neskelbtini paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvena tėvų jai suteiktame kambaryje, savo jokio turto, išskyrus automobilį AUDI A3, įgytą išskirtinai iš savo lėšų jau gyvenant atskirai, neturi. Šiuo metu nepilnametis sūnus duomenys neskelbtini- yra moksleivis, mokosi pagrindinės mokyklos 6 klasėje. Ieškovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia: maitinimui mokykloje kas dieną po 3 Eur, viso mėnesiui – 60 Eur, higienos priemonėms kas mėnesį skiria apie 30 Eur, laisvalaikiui - 30 Eur. Mėnesiui mokyklinėms pratyboms, sąsiuviniams, kitoms kanceliarinėms prekėms, mokyklinei aprangai ir avalynei, aprangai ir avalynei fizinio lavinimo pamokoms išleidžia apie 50 Eur. Drabužiams, atsižvelgiant į sezoniškumą, metams skiria: žieminė striukė – 50 Eur, žieminiai batai - 35 Eur, sezoniniai batai - 25 Eur, kepurės, pirštinės, megztiniai, šiltos kelnės - apie 100 Eur, drabužiams vasaros sezonui vidutiniškai išleidžia apie 100 Eur. Ieškovė kasdien prižiūrėti nepilnametį vaiką, ruošia maistą, skalbia rūbus, auklėja ir lavina tik viena, todėl jai tenka didesnė pareiga ir atsakomybė. Atsakovas, ieškovės paaiškinimais, yra pakankamai jauno darbingo amžiaus, neserga, yra darbingas, turintis savo verslą ir pajamas, galintis teikti dalį išlaikymo savo vaikui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikė rašytinių paaiškinimų dėl ieškinio reikalavimų. Nors atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jokių prieštaravimų nepareiškė, teismas konstatuoja, kad atsakovas ne tik sutinka mokėti prašomą išlaikymą sūnui, bet ir pajėgus prašomą išlaikymą teikti. Todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui tikslinga kas mėnesį priteisti po 200 Eur periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki E. pilnametystės, kasmet indeksuojant išieškomą išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant uzufrukto teisės pagrindu, vaiko motiną, ieškovę duomenys neskelbtini-. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui duomenys neskelbtini- nuo 2017 m. lapkričio 18 d., todėl tikslinga iš atsakovo duomenys neskelbtini-, priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jį pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos, tai yra 2018 m. kovo 22 d. Išlaikymo įsiskolinimą tikslinga priteisti kas mėnesi po 200 Eur. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja paskiriant uzufrukto teisės pagrindu, vaiko motiną, ieškovę.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsakovas prieštaravimų nustatyti ieškovės pasiūlytą bendravimo su sūnumi nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Institucijos teikiančios išvadą vertinimu prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaikų interesų. Todėl nustatytina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi pagal ieškovės pasiūlymą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Santuokos metu ieškovė, jau būdamas Lietuvoje, įsigijo automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos kaina šiuo metu yra 300 Eur, ir kuris registruotas ieškovės duomenys neskelbtini- vardu. Minėtas automobilis yra įgytas išskirtinai už duomenys neskelbtini- pinigines lėšas gyvenant skyrium su atsakovu. Kito turto, kuris turi būti dalinamas nutraukiant santuoką nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo automobilis liktų ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (žr. Lietuvos duomenys neskelbtini 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 18 punktą). Taigi šioje byloje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės apmokestinamas 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

duomenys neskelbtini garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 2 d. sprendimu dėl antrinės pagalbos teikimo 100 proc. apimtimi buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. rugsėjo 12 d. teismui pateikė pažymą NR. ntp-7-5293 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, bylinėjimosi išlaidų suma – 240,50 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys iš esmės buvo patenkintas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio suma – 75 Eur; 54 Eur - žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą bei ieškinį tenkinant (pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos - 10,95 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos – 240,50 Eur ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Sprendimai (ar jų dalys) dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką tarp duomenys neskelbtini-, gimusio 1968 m. vasario 20 d. ir duomenys neskelbtini- (ikisantuokinė pavardė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2003 m. gruodžio 4 d., Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 201, dėl atsakovo duomenys neskelbtini-, kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „ ‘‘, atsakovui palikti pavardę „“.

Nepilnamečio duomenys neskelbtini- gyvenamąją vietą nustatyti su motina duomenys neskelbtini- pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš duomenys neskelbtini- gimusio., išlaikymą nepilnamečiui sūnui duomenys neskelbtini-, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio, po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. kovo 22 d., iki duomenys neskelbtini- pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti vaiko motiną duomenys neskelbtini-, (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo duomenys neskelbtini-, gimusio., nepilnamečio sūnaus duomenys neskelbtini-, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 18 d., iki ieškinio padavimo dienos, tai yra 2018 m. kovo 22 d., kas mėnesį po 200 Eur, periodinėmis išmokomis, viso 800 Eur. Priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise paskirti vaiko motiną duomenys neskelbtini-, asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo duomenys neskelbtini- bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi duomenys neskelbtini-:

1. Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus duomenys neskelbtini-, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas duomenys neskelbtini-, gim., gali bendrauti su sūnumi pasinaudojant telefonu ar kitomis įvairiomis telekomunikacijos priemonėmis priemonėms sūnaus laisvalaikio metu.

2. Pereinamuoju laikotarpiu, kol sūnus pripras ir pažins tėvą, būdamas su tėvu jausis saugiai, tėvas nepilnametį sūnų lankys ir dalyvaus jo auklėjime nuolatinėje sūnaus gyvenamojoje vietoje, be teisės išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos.

3. Kas antrą savaitgalį, iš anksto suderinęs atvykimo laiką su vaiko motina: šeštadienį ir sekmadienį nuo 09.00 val. ryto ir bendraus 6 valandas, sudarydamas sūnui galimybę pailsėti pietų miego metu. Konkretesnį laiką suderinęs su ieškove.

4. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir sūnui visiškai pripratus prie tėvo, tėvui užtikrinus saugią sūnaus priežiūrą, atsakovas bendraus su nepilnamečiu sūnumi, dalyvaus jo auklėjime:

4.1. Kas antrą savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 16.00 val. su teise sūnų pasiimti su savimi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pastarajam užtikrinant sąlygas, esamas kaip namie. Sūnui susirgus, skubiai apie sunegalavimą pranešti vaiko motinai.

5. Nustatyti kad nepilnamečio vaiko duomenys neskelbtini- tėvas duomenys neskelbtini- bendravimo su vaiku metu, negali vaiko perduoti tretiesiems asmenims.

duomenys neskelbtini, asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą duomenys neskelbtini-Trichias, vardu, 300 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovo duomenys neskelbtini-, valstybės naudai 139,95 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea duomenys neskelbtini Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš duomenys neskelbtini-., 240,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank‘‘, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea duomenys neskelbtini Plc Lietuvos skyriuje įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.